„Gausios policijos pajėgos ieško pabėgusio kalinio“, „Pabėgęs kalinys – ypač pavojingas: nužudė tris žmones“, – tokias ir panašias antraštes balandžio 1-osios vakarą skelbė žiniasklaida.
Ši žinia kaip reikiant įbaugino dalį visuomenės, ypatingai Marijampolės gyventojus – būtent iš Suvalkijos sostinėje esančios ligoninės pavojingas nusikaltėlis paspruko, nors jį saugojo net ne vienas kalėjimo pareigūnas.
Per vieną vakarą „išgarsėjęs“ kalinys buvo sulaikytas tik kitą rytą – šiandien jau žinoma, kad vyras net nebandė bėgti nuo jį pastebėjusių policijos pareigūnų.
„Buvau nusilpęs, sušalęs“, – prisipažino J. Vorobjovas.
Už tai, kad pabėgo iš ligoninės, 1982 metais gimęs J. Vorobjovas buvo nuteistas jau 18 kartą – teismas nusprendė, kad vyras papildomai už grotų turės praleisti 1 metus 8 mėnesius.
Dabar, kai garsusis bėglys išgirdo jam paskelbtą nuosprendį, aiškėja ne ką mažiau ir skandalingos pabėgimo detalės, kurias iš karto po šio nusikaltimo Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai nutylėjo – kalinį saugoję Marijampolės kalėjimo pareigūnai nebuvo dėmesingi, tuo pasinaudojo nuteistasis, kuriam net nereikėjo įdėti pastangų, kad pavyktų pasišalinti iš gydymo įstaigos.
„Iš ligoninės pabėgau, nes sužinojau, jog susirgau širdies liga, todėl norėjau nuvažiuoti namo bent pamatyti savo dukrą“, – sulaikytas aiškino J. Vorobjovas.
Apklausos metu jis pasakojo, kad iš Marijampolės kalėjimo dėl ligos buvo atvežtas į ligoninę, čia jam visą laiką buvo uždėti antrankiai ir jį visą parą saugojo pareigūnai.
„Kai ryte pasikeitė apsaugos pareigūnų pamaina, pastebėjau, kad nauji pareigūnai nežino, jog iš dušo patalpų yra durys į kitą palatą, todėl nusprendžiau tuo pasinaudoti“, – sakė jis.
Vyras iš pradžių nutarė patikrinti, ar jo abejonės yra pagrįstos, todėl dienos metu bent keletą kartų prašėsi į tualetą – būtent tuo metu jam būdavo nuimami antrakiai.
„Įsitikinau, kad jie tikrai nežino apie kitas duris, pro kurias galima pabėgti iš ligoninės, – pasakojo nuteistasis, kuris iš anksto į tualetą nusinešė sportbačius – į jį nuėjo su jais, o grįžo be jų. – Vakare pareigūnams pasakiau, kad noriu eiti išsimaudyti į dušą, tada vienas pareigūnų man atrakino antrankius – pasiėmiau sportinį kostiumą, prausimosi reikmenis, apsirengiau chalatą ir nuėjau į dušo patalpas. Ten įsijungiau vandenį, persirengiau ir išėjau per kitas duris. Tada nusileidau liftu žemyn, antrame aukšte radau langą, kuris vedė į balkoną, per jį iššokau ir taip pasišalinau iš ligoninės.“
Kad pavojingas nusikaltėlis pabėgo iš ligoninės, jį saugoti turėję pareigūnai pastebėjo tik maždaug po pusvalandžio – jis pernelyg ilgai neišėjo iš dušo, be to, įtarimų sukėlė ir tai, kad duše visą laiką nepertraukiamai bėgo vanduo.
Trijų žmonių žudiką saugoję pareigūnai nutarė pažiūrėti, kodėl nuteistasis taip ilgai neišeina iš dušo kambario.
Ji su kolega puolė ieškoti nuteistojo, iš vienos gydytojos sužinojo, kad kažkoks vyras prieš kurį laiką išvažiavo liftu, bet ji pamanė, jog tai vėlai pas kurį nors pacientą atėjęs lankytojas.
O J. Vorobjovo pėdos jau buvo seniai ataušusios – ligoninės lauko durys buvo užrakintos, todėl jis iššoko pro balkoną.
Nieko nelaukę kalėjimo pareigūnai apie bėglį pranešė policijos pareigūnams, šie paskelbė jo paiešką, sustiprino budėjimą mieste, taip pat apie nuteistojo pabėgimą skubiai išplatino pranešimą žiniasklaidai. Tik tada nutylėjo, kad bėglys yra labai pavojingas – yra nužudęs tris žmones.
Nei tą vakarą, nei naktį pareigūnai J. Vorobjovo nesurado – vėliau jis prisipažino, kad toli nuo ligoninės nebuvo nuėjęs.
„Kadangi buvo bloga sveikata, toli nenuėjau, nakvojau netoliese esančių namų laiptinėse, o ryte užėjau į alkoholio parduotuvę, po to eidamas gatve sutikau kažkokį vyriškį, jo paprašiau pagalbos – paaiškinau, kad gėriau ir pamečiau telefoną, striukę“, – sakė žudikas.
Nepažįstamasis jam nedavė pasinaudoti telefonu, tačiau į jo nurodytą numerį sutiko išsiųsti SMS žinutę. Bet atsakymo taip ir nesulaukė – maždaug po 5-10 minučių pamatė policijos automobilį.
„Iš karto supratau, kad jie atvažiuoja manęs, – prisipažino J. Vorobjovas. – Nesiruošiau niekur bėgti, nes nebuvo jėgų, buvau labai silpnas, sušalęs – tada mane sugrąžino atgal į kalėjimą.“
Garsusis bėglys sakė, kad vėliau gydymas buvo tęsiamas, tačiau – gerokai „griežtesnėje priežiūroje“.
Kad būtent J. Vorobjovas yra prie parduotuvės, policijai pranešė vienas Marijampolės gyventojas – paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu jis nurodė, kad aplink parduotuvę vaikšto įtartinas vyras, kuris yra panašus į tą, kuris pabėgo iš ligoninės.
„Kai atvykome, jo neradome, bet parduotuvės darbuotoja nurodė, kad tas vyriškis išties yra panašus į iš ligoninės pasišalinusį nuteistąjį, – sakė vienas pareigūnų. – Tada su automobiliu išvažiavome ir netoliese prie automobilių stovėjimo aikštelės pamatėme du asmenis, vienas jų atitiko parduotuvės darbuotojos apibūdinimą. Kai priėjome, jis net neneigė, kad ir yra tas nuteistasis, kuris yra ieškomas – kai pakėlėme jo džemperį, pamatėme ligoninės pižamos marškinius.“
Už grotų J. Vorobjovas pirmą kartą pateko dar 1999 m. – tai jau buvo antrasis jo teistumas, jis buvo nuteistas dėl plėšimo, jam tada buvo skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Ją atlikdamas dar tuomečiame Lukiškių kalėjime J. Vorobjovas su kitu kaliniu nužudė toje pačioje kameroje įkalintą suimtąjį, o nepraėjus mėnesiui – dar vieną kalinį, kuriam tebuvo 16 metų. Ši žmogžudystė buvo įvykdyta nuteistuosius etapuojant traukiniu – žudiko auka turėjo tapti ir dar vienas nepilnametis, bet šiam pavyko išsigelbėti.
Į laisvę išėjęs J. Vorobjovas ir toliau vykdė nusikaltimus – jis buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, narkotinių medžiagų vartojimą, turto suniokojimą, daugybės plėšimų, vagystę, neteisėtą disponavimą ginklu, o prieš trejus metus teismas jį nuteisė jau dėl trečio nužudymo.
Už šį nusikaltimą teismas jam skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmuosius 5 metus kalint griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis.
Šį nuteistąjį J. Vorobjovas nužudė iš keršto – tądien kalėjimo pareigūnai jo gyvenamojoje kameroje atliko kratą ir jos metu paėmė nelegaliai naudotą mobiliojo ryšio telefoną. Po kratos žudikas išsiaiškino, kas galėjo pareigūnams teikti informaciją – pasikvietęs vieną nuteistąjį privertė šį prisipažinti, jog jis yra vadinamasis „ožys“, teikiantis informaciją. Už tai jam esą buvo atsilyginama cigaretėmis.
Pareigūnų „informatorių“ J. Vorobjovas ėmė daužyti ir spardyti – sužalojimai buvo tokie sunkūs, kad šio gyvybės medikai jau negalėjo išgelbėti, jis visą laiką buvo ištiktas komos, po pusės metų mirė slaugos ligoninėje.
Po šio nužudymo pavojingu recidyvistu pripažintas J. Vorobjovas teisinosi, kad gailisi, jog taip pasielgė, ir tikino, kad nukentėjusysis nebūtų taip sunkiai sužalotas, jeigu... nebūtų jam priešinęsis. Jis taip pat nurodė, kad nužudytasis kalėjo už savo motinos nužudymą, o dėl to, kas įvyko „zonoje“, esą privalo prisiimti atsakomybę ir įkalinimo įstaigos darbuotojai.
„Jie privalo užtikrinti, kad tokių įvykių pataisos namuose nebūtų“, – sakė trijų žmonių žudikas.
Kalėdamas už grotų J. Vorobjovas taip pat buvo susibūręs į kalinių grupuotę – Kybartuose ir Pravieniškėse kalėję nuteistieji vykdė telefoninius sukčiavimus. Už gautus pinigus kalinys buvo prisipirkęs brangios kompiuterinės technikos.
Agresyviu elgesiu pasižymėjęs kalinys taip pat ne kartą veldavosi į konfliktus ne tik su kitais nuteistaisiais, bet ir pareigūnais, taip pat buvo užpuolęs vieną mediką. Pabėgti iš įkalinimo įstaigos jis buvo bandęs ir anksčiau.
J. Vorobjovas buvo įtrauktas į asmenų, kurie yra linkę pabėgti, sąrašą.