„Noriu pabrėžti, jog šis teismo sprendimas akivaizdžiai įrodo neteisėtus ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmus. Pats sulaikymo procesas buvo eskaluojamas spaudoje, atskleidžiant asmeninę ir privačią informaciją bei viską pateikiant tokiu būdu, kuris tiesiogine to žodžio prasme kūrė kaltės įspūdį.
Teismas pabrėžė mano, Ievos Trinkūnaitės, teisių pažeidimą, atskirai akcentuojant, kad joks asmens laisvės apribojimas negali būti grindžiamas spekuliatyviais argumentais. Ką noriu ypatingai pabrėžti, jog vien pats sulaikymo faktas sulaukė tokio didelio rezonanso, kad net ir Teismui priėmus mano atžvilgiu palankų sprendimą niekas neištaisys patirtos žalos ir sugriautos reputacijos.
Noriu pabrėžti, jog tai yra tik vienas iš daugelio teisinių procesų. Džiaugiuosi priimtu Teismo sprendimu ir tikiuosi, jog ateityje Teismai taip pat objektyviai ir nešališkai vertins aplinkybes, atsiribojant nuo viešoje erdvėje skleidžiamų melagingų ir spekuliatyvių naratyvų“, - teigiama išplatintame pranešime spaudai.
Portalo „Delfi“ paklausta, ar ji iš valstybės neketina reikalauti kompensacijos už neteisėtą sulaikymą, sakė, kad kol kas apie tai negalvojanti, nes jos teigimu, tai tik pirmas žingsnis siekiant atstatyti sugriautą reputaciją.
Kaip anksčiau rašė „Delfi, teisėsauga šiuo metu atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuris pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkimo.
Šiuo metu ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės, kad bendrininkų grupė, susidedanti iš mažiausiai 4 asmenų, galimai pasinaudodami turima įtaka Lietuvoje licencijuotos finansų įstaigos darbuotojams, žinodami, kad tam tikros lėšos yra įgytos nusikalstamu būdu, pažeisdami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, šiomis lėšomis galimai atliko finansines operacijas arba sudarė galimybę tokias operacijas atlikti. Įtariama, kad tokiu būdu 2023–2024 metais galėjo būti legalizuota mažiausiai 17 mln. eurų suma.
Siekdami nuslėpti atliktus pažeidimus nuo Lietuvos banko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atliekamo finansų įstaigos inspektavimo, bendrininkai tam tikriems finansų įstaigos darbuotojams, kurių veikla yra susijusi su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija (kurie yra prilyginami valstybės tarnautojams dėl jų vykdomų pareigų), galimai mokėjo kyšius. Įtariama, kad kyšiai galėjo būti mokami už tai, kad darbuotojai nuo patikrinimo nuslėptų ir sunaikintų svarbus duomenis, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti aukščiau nurodytus pažeidimus ir finansų įstaigai taikyti pagrįstas poveikio priemones.
Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Taip pat, šiame ikiteisminiame tyrime yra nustatyta, kad bendrininkų grupė, kurioje taip pat dalyvavo ir anksčiau minimų nusikalstamų veikų padarymų įtariami asmenys, galimai pasisavino jų žinioje buvusį svetimą turtą – užsienio kompanijai priklausančią, daugiau nei 24 mln. eurų kainuojančią specializuotą kriptovaliutos „kasimo“ įrangą.
Be to, šiame tyrime taip pat yra tiriamos aplinkybės, susijusios su UAB „LitLab“ administracinio pastato statybomis, ir UAB „Foxpay“ dalyvavimu valstybinių institucijų viešuosiuose pirkimuose.
Šį ikiteisminį tyrimą atlieka tyrimo grupė, į kurią įtraukti FNTT ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Tyrimo metu aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvos banko ekspertais.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
