Svečius pasitinka paršeliai
Einant Kopų gatve, kuri Šventojoje – it J. Basanavičiaus gatvė Palangoje, akį rėžia paršeliais persirengę vyrai. Šmaikštūs paršeliai kviečia su jais nusifotografuoti, o po įamžinto kadro - užsukti į kavinę „Paršelio rojus“. Iš paršelių galima išgirsti ne tik kvietimus pasisotinti kavinėje, bet ir palinkėjimus – ledus valgantiems praeiviams linkima skanių ledų, pagiriami poilsiautojų drabužiai, kviečiama suploti rankomis.
Tiesa, paršeliai pasidabinę nevienodai – ketvirtadienio vakarą prie kavinės stoviniavo du paršeliai, kurių vienas buvo pasipuošęs uniforma, o kitas priminė ūkininką.
Brangiausias patiekalas – vos 15 eurų
„Jei nebuvai „Paršelio rojuj“, tai nebuvai Šventojoj“, skelbiama kavinės meniu preambulėje.
Atsivertus kavinės meniu, be užkandžių, salotų ir sriubos pasiūlymų, čia galima rasti ir gausų karštųjų patiekalų pasirinkimą. Poilsiautojų dėmesį tikrai patrauks tokie patiekalų pavadinimai: „Tarybinis"“ šnicelis, „Senas“ geras lietuviškas.
Brangiausias patiekalas „Paršelio rojuje"“ – 15 eurų kainuojanti karka su troškintais kopūstais.
Nors pavadinimas „Paršelio rojus“ perša mintį, kad ant lankytojų stalo turėtų garuoti karšti mėsos patiekalai, visgi lankytojų pasirinkimai – įvairūs: poilsiautojai užsisako picų, desertų ar kokteilių.
Publika renkasi klausyti estradinės muzikos
Ketvirtadienio vakarą „Paršelio rojuje“ netrūko muzikos, šokių ir kvatojimų.
Kavinė yra tarsi padalinta į dvi dalis: lankytojai gali rinktis, ar sėsti prie staliuko lauko terasoje, ar sumokėti 5 eurus ir keliauti į erdvią salę, kurioje tą vakarą vyksta muzikinis pasirodymas.
Panašu, kaina už įėjimą lankytojų neišgąsdina – dažnas renkasi mėgautis gyva muzika.
Liepos 16-ąją kavinėje gausiai Šventosios lankytojų publikai koncertavo grupė „Kraft“. Tiesa, dar prieš prasidedant koncertui publiką „apšildė“ renginio vedėjas, kuris nestokojo pastangų gerai nuteikti susirinkusiuosius. „Paplokite tie, kurie esate iš Panevėžio“, „Pakelkite rankas tie, kurie iš Vilniaus“ – šios ir panašios užduotys skriejo koncerto paklausyti susirinkusiai auditorijai.
„Paršelio rojuje“ koncertavusi grupė „Kraft“ vakarą pradėjo gerai žinomomis lietuviškomis dainomis. Pradėjus skambėti antrajai dainai „Prisėdai šalia“, susirinkusieji, nieko nelaukdaumi, pakilo nuo stalų ir nuskubėjo šokti į salės vidurį.
Į „Paršelio rojų“ užsuka kasmet
Ketvirtadienio vakarą „Paršelio rojuje“ didžioji dalis staliukų buvo užimti, nors eilė prie įėjimo nesusidarė.
Į Šventosios pasididžiavimu laikomą kavinę daugiausia ėjo šeimos su vaikais – pastarieji taip pat šoko pagal tąvakar skambėjusią muziką. Tiesa, „Paršelio rojuje“ yra atskira erdvė, skirta vaikams.
Susirinkusiųjų amžiaus diapazonas platus – nuo vakaro linksmybių ieškančių jaunuolių iki jau ne vienus metu į Šventąją atvažiuojančius senjorų.
„Paršelio rojaus“ lankytoja Janina, atvykusi į Šventąją iš Šiaulių, sako čia pavalgyti ir papramogauti užsukanti kiekvienais metais: „Į šį pajūrio kurortą atvykstu jau aštuntus metus iš eilės – labai džiaugiuosi atradusi šį miestą. Anksčiau su vyru važiuodavome į Latviją, tačiau pagalvojome, kad ir Lietuvoje mums gerai.“
Kodėl ateinate į „Paršelio rojų“? „Šioje vietoje tvyro labai gera atmosfera: mums labai patinka prie įėjimo stovintys paršeliai, šiemet anūkė jau kelis kartus su jais fotografavosi. Taip pat labai mėgstame šios kavinės virtuvę, o ir pasidairyti į žmones labai gera. Atrodo, čia ateina mūsų su vyru bendraminčiai“, – pasakoja Janina.
Delfi kalbino ir iš Kauno atvykusią draugų ketveriukę: tris vaikinus ir merginą. „Šventojoje mes atostogaujame pirmais metais, bet jau žinome, kad ši vasara – ne paskutinė šiame mieste. Mums nepatinka Palanga, ten visos pramogos brangesnės nei čia.“
Ar jums patinka „Paršelio rojus“? „Vieno iš mūsų tėvai rekomendavo čia užsukti, sakė, būtinai nueikite paragauti firminio kavinės kepsnio. Kavinės virtuvė išties gera, dabar lauksime koncerto pradžios,“ – šviežiais įspūdžiais dalijasi draugų kompanija.
„Paršelio rojus“ – geros nuotaikos klubas
Gintautas Rekašius, kavinės vadovas, atskleidžia, kokia publika susirenka „Paršelio rojuje“: „Didžioji dalis lankytojų – lietuviai. Šventoji atstovauja Lietuvos žmones, todėl į mūsų kavinę užsieniečių užsuka nedaug. Kai vakaro vedantysis klausia žmonių, iš kur jie atvyko, paaiškėja, kad daugiausia susirinkusiųjų yra iš Vilniaus, Kauno, Švenčionių, Šakių, Šilutės. Neteko girdėti, kad publikoje būtų svečių šalių atstovų.“ Vyras prideda, kad lankytojų amžius įvairus – ir šeimos su vaikais, ir senjorai, ir jaunuoliai.
„Kadangi „Paršelio rojui“ – 30, į kavinę ateina vaikai tų lankytojų, kurie patys čia užsukdavo, kai buvo maži“, – sako G. Rekašius.
„Paršelio rojus“ – tai ne restoranas, o geros nuotaikos klubas“, – paaiškina pašnekovas. Anot G. Rekašiaus, geros nuotaikos klubo konceptas užkerta kelią incidentams, dėl kurių reikėtų kviesti policiją: „Mes visais būdais stengiamės išvengti nemalonumų. Šį sezoną policijos "Paršelio rojuje“ dar nebuvo.“
G. Rekašius, kaip „Paršelio rojaus“ vadovas, siūlo paragauti jau daugumoje restoranų išnykusį patiekalą – kiaulės koją.