– Kokius skirtumus įžvelgiate tarp šių metų ir 2016 m. JAV prezidento rinkimų?
– 2016 m. D. Trumpo rėmėjai buvo pikti, o H. Clinton – pernelyg patenkinti, ramūs. Dabar abi pusės – piktos. Nebeliko vidurio kompromisams ir net nesvarbu, kas laimės, pralaimėtojo rėmėjams bus sunku pripažinti rezultatus. Spėju, kad temos, liečiančios rinkimų procesą (tarkime, tam tikrų rinkėjų neprileidimas prie balsadėžių arba balsavimo paštu kontraversijos), bus ženkliai svarbesnės šiemet nei 2016 m.
Dar vienas svarbus skirtumas nuo 2016 m. – tai tarptautinė prekyba, kaip politinė tema. Prieš 2016 m. rinkimus dauguma apklausų rodė, kad parama laisvai prekybai buvo labai maža. Tai buvo kažkokia anomalija, nes istoriškai amerikiečiai visada rėmė laisvą prekybą. Dabartinės apklausos, bent jau nacionaliniu lygiu, rodo, kad sugrįžtama prie paramos laisvai prekybai ir laisvos prekybos susitarimams. Labiausiai tai remia demokratai, kurie dabar pasisako už laisvą prekybą, nes D. Trumpą suvokia kaip laisvos prekybos priešą. Taigi, dabar remti laisvą prekybą yra tas pats, kas būti prieš D. Trumpą. Bet kokiu atveju prekybos tema šiemet bus ypač susieta su Kinija.
Trečiasis skirtumas tarp 2016 ir 2020 m. yra tas, kad demokratai supranta, jog D. Trumpas gali laimėti. Tai gali paskatinti demokratų rinkėjus nelikti namuose lapkritį, net jei jie nėra susižavėję Demokratų partijos kandidatu Joe Bidenu.
Galiausia, nepasitikėjimas spauda ir žiniasklaida per pastaruosius ketverius metus ypač išaugo.
– Prieš ketverius metus interviu Lietuvos žiniasklaidai jūs teigėte, kad vienintelis aiškus dalykas dėl 2016 m. JAV prezidento rinkimų – tai nežinia. Kaip su šių metų rinkimais?
– Manau, tai išlieka ir 2020 m. Nors apklausos rodo, kad J. Bidenas pirmauja, mes žinome, iš 2016 m. pavyzdžio, kad valstijos lygio apklausos gali būti labai netikslios. Mes nesame tikri, kad problemos, tokios, kaip nenoras atsakyti į apklausos klausimus ar „gėdos dėl Trumpo“ sindromas, buvo išspręstos.
Mažai žinoma apklausų įmonė „Trafalgar Group“, kuri buvo viena iš nedaugelio, prognozavusi, kad D. Trumpas 2016 m. laimės esminėse valstijoje, tokiose, kaip Pensilvanija, neseniai išplatino apklausas, rodančias, kad rinkimai vyksta taškas į tašką Floridoje, Viskonsine ir Mičigane. Jei D. Trumpas laimės šiose trijose valstijose 2020 m., sunku įsivaizduoti, kad jis pralaimės bendrai rinkimus rinkikų kolegijoje. Tačiau kitos apklausos rodo, kad D. Trumpas pralaimi šiose lemiamą reikšmę turinčiose valstijose. Taigi, kaip ir 2016 m., mes tiktai nežinome, kas įvyks rinkimų dieną.
– Ar „Black Lives Matter“ („Juodųjų gyvybės svarbios“) protestai ir kilusios riaušės veikia prieš D. Trumpą, ar jo naudai?
– Iki šiol „Black Lives Matter“ protestai neigiamai paveikė D. Trumpą dėl dviejų priežasčių. Pirma, dauguma žmonių mano, kad policijos elgesys su afro-amerikiečiais – problema, todėl bendrai pritariama protestams. D. Trumpo raginimai imtis agresyvių veiksmų prieš protestuotojus (nors, pripažinkime, jis atskyrė protestuotojus ir riaušininkus) nebuvo teigiamai sutikti.
Taip pat dėl protestų įsivyravusi netvarka gatvėse verčia žmones jaustis, kad šalyje vyksta nekontroliuojami dalykai. Žmonės jaučiasi sutrikę ir pasidalinę bei nori, kad juos kažkas suvienytų. D. Trumpas nesugeba to padaryti, nors aš tikriausiai priklausau mažumai akademikų ir apžvalgininkų, kurie mano, jog jis žengė tam tikrą žingsnį šia linkme savo Rašmoro kalno kalboje liepos 3 d.
Kita vertus, manau, kad žmonės, kurie net rėmė protestuotojus, pradeda pavargti nuo neramumų ir jiems nepatinka, kad protestuotojai verčia paminklus. Jei D. Trumpas sugebės susieti J. Bideną su tokiu elgesiu, jis gali smarkiai sumažinti paramą J. Bidenui, ypač tarp vyresnių rinkėjų.
– Kokią įtaką turi neseniai pasirodžiusi buvusio nacionalinio saugumo patarėjo Johno Boltono knyga ir kiti politiniai skandalai (impičmentas dėl Ukrainos ir pan.) D. Trumpo populiarumui?
– Nemanau, kad bet kuris iš šių įvykių turėjo didelį poveikį D. Trumpo populiarumui. Atvirkščiai, jie galėjo suteikti naują postūmį jo rinkėjų bazei, o neapsisprendę rinkėjai nekreipia dėmesio į šias atakas, nes vertina jas kaip politines kovas arba, kaip J. Boltono atveju, – kažkas tik bando parduoti knygą.
– Ar COVID-19 pandemija pakeitė amerikiečių politines nuotaikas? Jei atsakymas „taip“, tuomet kaip tai įvyko?
– Tikriausiai. COVID-19 yra didelė problema D. Trumpui dėl jo bandymo nežiūrėti rimtai į virusą. Kartu su protestais gatvėse tai amerikiečiams žadina jausmą, kad dalykai šalyje nekontroliuojami. Skirtingai nei 2016 m., kai rinkėjai ieškojo, kas sudrebins padėtį, dabar jie gali labiau siekti stabilumo. Be to, COVID-19 ypač baugina vyresnius amerikiečius, kurių balsai yra labai svarbūs rinkimų rezultatams.
– O kaip įvertintumėte J. Bideną ir jo galimybes tapti kitu JAV prezidentu? Kaip bendrai atrodo Demokratų partija šiuo metu?
– Jei rinkimai įvyktų šiandien, manau, J. Bidenas laimėtų, bet labai maža persvara. Svarbu prisiminti, kad rinkimai įvyks tik po keturių mėnesių. D. Trumpas tik labai iš lėto pradėjo savo reklamos kampaniją, o J. Bidenas yra pažeidžiamas.
Pirma, jis yra labai senas (77 metų amžiaus – red. past.) siekti prezidento posto. Taip pat kyla klausimų dėl jo sveikatos būklės, nes jis dažnai sunkiai randa tinkamus žodžius atsakydamas į klausimus.
Net ir sipmatizuojant jam, reikia pripažinti, kad J. Bidenas niekada talentingai nepasirodė rinkimų kampanijos metu. Jis tikrai neprilygsta Billui Clintonui ar Barackui Obamai. Anksčiau jis du kartus bandė kovoti dėl prezidento posto, bet niekada neatsidūrė tarp rimtų kandidatų į Demokratų partijos nominaciją.
Be to, jis turi prieštaringą bagažą, kurį D. Trumpas išnaudos rinkimų kampanijos metu. Pavyzdžiui, J. Bidenas nuplagijavo namų darbus teisės mokykloje. Taip pat plagijavo kalbas ankstesnių bandymų tapti prezidentu metu.
Galiausia, J. Bidenas nėra labai geras debatų dalyvis, kaip tai parodė demokratų pirminiai rinkimai. Dažnai sakoma, kad nacionaliniai rinkimų debatai nėra svarbūs, bet šiais metais viskas gali keistis.
– Ar ir kaip pasikeistų JAV užsienio politika, jei įvyktų pokyčiai Baltuosiuose rūmuose?
– Galvoju, kad mūsų bendra užsienio politika sąlyginai liktų nepakitusi. Retorika būtų kitokia, nes „prezidentas J. Bidenas“ gerokai atsargiau kalbėtų, nenorėdamas įžeisti mūsų sąjungininkų. Tačiau, pavyzdžiui, JAV ir toliau spaustų NATO sąjungininkus didinti išlaidas gynybai, bet tai darytų tyliau.
Kartu aš netikėčiau, kad „prezidentas J. Bidenas“ taip smarkiai reikalautų iš mūsų sąjungininkų Azijoje mokėti daugiau už mūsų karines bazes jų šalyse. J. Bidenas taip pat bandytų atnaujinti susitarimą dėl Irano atominės programos bei sugrąžinti JAV į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Kalbant apie prekybą, J. Bidenas gali sugrįžti prie Ramiojo vandenyno partnerystės bei Transatlantinės prekybos sutarties su Europa. Nors abejoju, ar prekyba būtų J. Bideno užsienio politikos centre, kaip tai yra dabar su D. Trumpo administracija.
– Ko per ateinančius ketverius metus gali tikėtis JAV sąjungininkai Europoje, NATO ir kitur, jei D. Trumpas bus perrinktas?
– Tai sunkesnis klausimas, bet jei būčiau vienas Europos vadovų, aš rimtai vertinčiau grasinimus įvesti automobilių importo į JAV tarifus. Aukščiausiasis teismas šią kadenciją atsisakė svarstyti bylą, kuri gali apriboti prezidento galias įvesti tarifus nacionalinio saugumo pagrindu. Labai įdomus teisinis klausimas, ar D. Trumpas gali veikti remdamasis Prekybos departamento ataskaita, tačiau nesu tikras, ar D. Trumpo priešininkai laimės šią bylą teisme. Tarifai Europos automobilių gamintojams labiau tikėtini nei tarifai Japonijos gamintojams, nes Japonijos premjeras Shinzo Abe padarė daugiau nei dauguma Europos lyderių, kad sukurtų gerus santykius su D. Trumpu.
Jei D. Trumpas bus perrinktas, NATO šalių vadovai turės dar rimčiau vertinti raginimą didinti išlaidas gynybai ir pasiekti 2 proc. nuo BVP reikalavimą. Kitu atveju, D. Trumpas spaus išvesti dar daugiau karių iš Europos.
Bendrai, spėju, kad D. Trumpas koncentruosis labiau į Kiniją ir Aziją nei į Europą. Žinoma, tokios temos, kaip leidimas „Huawei“ dalyvauti 5G ryšio vystyme, susies D. Trumpo požiūrį į Europą su jo nerimu dėl Kinijos.