Prezidentė inicijavo šias pataisas, siekdama, kad sumažėtų eilės gydymo įstaigose, o jų veikla būtų skaidresnė. Ilgos eilės poliklinikose ir ligoninėse yra pavirtusios didele problema – pacientai gydytojų pagalbos ir modernių tyrimų verčiami laukti po kelis mėnesius. Dėl to Prezidentei yra skundęsi gyventojai, pacientų organizacijos, ieškoti sprendimo skatino Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kurios narystės siekia Lietuva, šalys.
Įstatyme numatyti maksimalūs terminai, per kuriuos žmogui turi būti suteiktos gydymo paslaugos. Draustiems pacientams nemokama paslauga pas šeimos gydytoją turės būti suteikiama per 7 dienas, pas gydytojus specialistus – ne ilgiau kaip per 30 dienų. Brangūs tyrimai turės būti atliekami per 30 dienų, o planinės operacijos – per 60 dienų.
Laiku nesuteiktos gydymo paslaugos negali būti laikomos kokybiškomis. Už jas gydymo įstaigoms bus apmokama proporcingai mažesniu įkainiu – nuo 20 iki 50 procentų.
Valstybė už gydymo paslaugas kasmet sumoka apie 1 mlrd. eurų, todėl šios lėšos turi būti naudojamos kuo efektyviau ir skaidriau.
Gydymo įstaigų veiklos vertinimui bus sukurta sistema, įvedant gydymo įstaigų reitingavimą, taikomą daugelyje kitų Europos šalių. Valstybinių gydymo įstaigų veiklos rodikliai turės būti vieši, o reitinguojant bus atsižvelgiama ir į pacientų nuomonę. Tai turėtų sumažinti korupcijos lygį sveikatos apsaugos srityje, kurioje jis yra didesnis nei visose kitose.
Šie įstatymo siūlymai atitinka gerąją tarptautinę patirtį, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos Sąjungos rekomendacijas.
Kad įstatymo pataisos veiktų, dar reikės priimti nemažai įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Prireiks ir politikų, medikų, pacientų organizacijų atsakingumo ir sutarimo, kad ši visiems žmonėms svarbi problema būtų išspręsta.
Įstatymas įsigalios 2018 metų sausio 1 dieną.