Ankstyvojo ugdymo centre – naujausiais tyrimais pagrįsti metodai
Daugiau nei dešimtmetį Suomijoje gyvenanti E. Bogvilaitė-Aronen išskirtų kelias pagrindines ankstyvojo ugdymo įstaigose svarbias vertybes.
„Vaikas yra laikomas lygiaverčiu visuomenės dalyviu, žmogumi. Daugybę metų žmogaus raida buvo ir tebėra tyrinėjama moksliniais tyrimais ir šiandien jų rezultatai yra puikus darbo įrankis siekiant tinkamai ugdyti žmogų. Būdama absoliuti švietimo lyderė, Suomija nuolat ieško naujovių, kurios dar labiau pagerintų dabartinę švietimo sistemą bei padėtų spręsti jau esamas problemas, užkirstų kelią galimoms grėsmėms ateityje. Švietimo sistema ir jos atnaujinimai yra pagrįsti moksliniais tyrimais, siekiant visapusiškos naudos augančiam žmogui, norint jo dabartinį ir ateities gyvenimą padaryti kuo kokybiškesnį. Suomiai nuolat dirba ieškodami ugdymo inovacijų, atitinkančių šiuolaikinio gyvenimo būdo tendencijas bei žmonių poreikius, pavyzdžiui, kaip integruoti ir pritaikyti ugdyme technologijas, numatyti ateities profesijas ir jų paklausą, stiprinti konkrečius įgūdžius, kurių prireiks ateityje. Čia nebijoma drastiškų pokyčių“, – įžvalgomis dalijasi ugdymo srityje dirbanti moteris.
Sėkmingos švietimo sistemos formavimas Suomijoje neapsiėjo be drastiškų, kitose pasaulio valstybėse neįprastų sprendimų. Per pastaruosius metus bene daugiausiai kalbėta apie suomių siekį atsisakyti mokomųjų dalykų ir pakeisti juos teminėmis pamokomis. Kita bendrojo lavinimo mokyklose Lietuvoje neįprasta priemonė – pradinėse klasėse vaikai beveik neturi tokio dalyko, kaip namų darbai. Pasak ugdymo srityje dirbančios Eglės, suomiškasis požiūris į namų darbus yra kitoks dėl tų pačių akcentuojamų vertybių.
„Vadovaujamasi požiūriu, kad vaikas neišmoks nieko, jeigu jo veikla bus vien tik mokymasis. Moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad vaikas geriausiai mokosi žaidimų metu. O ir apklausus pačius vaikus, kas jiems yra smagiausia veikla, paaiškėjo, kad tai tiesiog žaidimai. Todėl, atsižvelgiant į vaikų amžių, Suomijoje stengiamasi mokyti vaikus per žaidimus, smagią veiklą, integruotą ir neformalų ugdymą. Didžioji dalis užduočių atliekama pamokų metu, o nespėjus jų atlikti, paliekama namų darbams. Pradinėse klasėse dažniausiai namų darbų nebelieka, o vyresnėse klasėse krūvis didėja“, – sako Eglė.
Pasak jos, vyresnių klasių mokiniai dažniau nei pradinukai atlieka namų darbus, tačiau jie – kitokie.
„Iš mokinių nėra reikalaujama „iškalimo“ – 100 naujų angliškų žodžių arba 50 svarbiausių istorinių įvykių datų – iki rytojaus kontrolinio darbo. Namų darbai dažnai būna grupinės užduotys, informacijos paieška internete ir jos analizė. Išmokimas ir informacijos įsisavinimas užtikrinamas pačiais įvairiausiais metodais“, – teigia ji.
Paklausta, kaip sistema, kurioje vaikams lieka daugiau laiko būti vaikais po pamokų, veiktų Lietuvoje, kurioje daug vaikų auga socialinės rizikos šeimose, moteris teigia, kad tuo Suomijoje rūpinasi ne tik mokymo įstaigos.
„Laisvė muzikai, menams, įvairiapusei saviraiškai ir bendraminčių kompanija yra labai svarbūs dalykai asmenybės raidai. Sveikam vystymuisi būtina aktyvi sportinė veikla, buvimas gryname ore, socialinių įgūdžių formavimas bendraujant su draugais ir aplinka, džiaugsmas užsiimant malonia veikla. Mokantis yra būtinas laisvalaikis. Lietuvoje vaikai jo beveik neturi. Jeigu namų aplinka nėra tam palanki, tuomet tą gali kompensuoti lengvai prieinami užklasiniai klubai ar centrai, jaunimui skirti sporto ir laisvalaikio būreliai, bibliotekos. Suomijoje net bažnyčia jaunimui organizuoja laisvalaikio praleidimo klubus, kurie nebūtinai yra religinės paskirties“, – pasakoja užsienyje gyvenanti lietuvė.
Trys žingsniai
Lietuvių bendruomenės Suomijoje pirmininkė teigia, kad yra trys svarbios ir pritaikomos „pamokos“, kurias galėtumėme „importuoti“ iš šios Skandinavijos valstybės.
„Pirma, vaikų darželiai iš dabartinių vaikų sandėliavimo įstaigų turi patapti kokybiško ankstyvojo ugdymo įstaigomis. Tam tereikia sudaryti mažesnes vaikų grupes su didesniu kvalifikuotų specialistų skaičiumi, kad būtų fiziškai įmanoma užtikrinti vaikų priežiūrą ir saugumą, pilnavertę raidą ir ugdymo kokybę“, – siūlo bendruomenės pirmininkė.
Antra pamoka būtų geri atlyginimai mokytojams, dėl kurių, jos manymu, Lietuvoje susikūrė ir korepetitorių kultūra.
„Maži atlyginimai nemotyvuoja atsiduoti darbui. Daugelio mokinių pasiekimai ir mokymosi rezultatai dėl to labai nukenčia, nes ne visi išgali naudotis korepetitorių paslaugomis. Suomijoje mokytojai jaučia atsakomybę ir deda visas pastangas, kad mokiniai viską suprastų ir įsisavintų pamokų metu“, – teigia moteris.
Galiausiai, trečiasis svarbus aspektas, kurį kalbėdama apie pedagogų ugdymą buvo minėjusi ir edukologė Austėja Landsbergienė, įvesti stojamąjį egzaminą.
„Stojamasis egzaminas puikiai veikia Suomijoje ir užtikrina tam geriausiai pasiruošusių ir motyvuotų būsimųjų studentų interesus. Remiuosi asmenine patirtimi, kuomet bandžiau stoti į Helsinkio universitetą. Laikiau stojamąjį egzaminą ir labai intensyviai jam ruošiausi. Supratau, kiek daug gero galėtų laimėti Lietuva, prisitaikydama stojamojo egzamino sistemą“, – patirtimi dalijasi Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Reikia pradėti nuo mokytojų ugdymo
Vos dvigubai daugiau gyventojų nei Lietuva turinti valstybė sukūrė pasaulyje žinomą švietimo sistemą. Pasak antro pagal dydį Suomijos miesto, Juveskiulės, universiteto Kalbos ir komunikacijos katedros mokslų daktaro Turo Uskali, yra trys pagrindinės „pamokos“, kurios kuria jos sėkmės formulę.
„Pirmiausiai, tai aukštos kokybės universitetinės magistrantūros studijos mokytojams (4–5 metų trukmės), o po jų baigimo – nuolat stiprinti savo įgūdžius papildomuose kursuose ir mokymosi programose. Mokymo kokybė atsiranda iš mokslinių tyrimų. Viskas, ko mokoma universitetuose, turėtų būti paremta naujausiomis žiniomis apie ugdymą. Svarbu ir tai, kad kandidatai, kurie ateityje dirbs mokytojais, būtų motyvuoti dirbti šį darbą, nuolat mokytis ir savo darbe taikyti minėtus tyrimus. Antra, kompetentingas uždarbis mokytojams. Galiausiai, mokyklose reikia rūpintis mokiniais, ypač tais, kuriems mokytis sunkiausia. Svarbu užtikrinti, kad aukšti standartai būtų palaikomi visose mokyklose ir visoms joms užtektų reikiamų resursų“, – teigia T. Uskali.
Pasak profesoriaus, sunku tiksliai atsakyti, kuo Suomijos švietimo sistema pranašesnė už kitų šalių, nes pasaulyje jų yra daug, tačiau bendrų privalumų turi finansiškai stiprios Skandinavijos šalys.
„Bendrai, skirtumai tarp, pavyzdžiui, Šiaurės šalių, kurios turi panašius finansinius resursus ir socialines struktūras, nėra tokie dideli. Didžiausiais išskirtinumas išlieka mokytojų ugdymo kokybė“, – sako dėstytojas.
Paklaustas apie tai, nuo ko, jo manymu, reikėtų pradėti reformuoti Lietuvos švietimo įstaigų aplinką, T. Uskali akcentuoja ne taisykles ir naujus dokumentus, o bendravimą.
„Reikia pagerinti komunikaciją ir kitus bendravimo būdus, kad tarp studentų ir jų mokytojų jis taptų labiau egalitarinis. Dėstymą reikėtų transformuoti į modelį, artimesnį į pokalbį. Reikėtų skatinti mokymosi kartu idėją“, – savo patarimu dalijasi T. Uskali.
Apie daugiau svarbių šalies proveržio idėjų bus diskutuojama „Didžiosios idėjų ir pokyčių konferencijos” metu.
Ši konferencija yra dedikuota nacionalinei iniciatyvai Idėja Lietuvai. Nacionalinė iniciatyva Idėja Lietuvai, suvienijusi šalies valdžią, žiniasklaidą, ekspertus ir visuomenę žengia į naują etapą.
Vasario 1 dieną vyksiančioje „Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje", dalyvaujant Lietuvos prezidentei, Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui, bus paskelbta pradžia įgyvendinti 3 idėjas, kurios reikalingos Lietuvai suklestėti per ateinančius 100 metų. Konferencijoje – užsienio šalių proveržio patirtys ir sėkmės istorijos, specialūs jungtiniai žymių lietuvių pranešimai. Dalyvaukite: www.idejalietuvai.lt/konferencija Sekite IDĖJA LIETUVAI naujienas Facebook‘e: www.facebook.com/IdejaLietuvai