„Mums Priežiūros komitete pasirodė, kad jis per daug leidžiasi į diskusijas. Jeigu jisai patylėtų, kur neverta diskutuoti... Jeigu tu nekaltas, tai nėra prasmės diskutuoti. O jeigu kaltas, tai tuo labiau nereikia diskutuoti, o daryti ir pasitaisyti. Mes taip manome, kad jam kuo mažiau reikia dalyvauti ten, kur daro prastą įspūdį. Mes jam tokį patarimą išrašėme, bet kalbant apie teisinius dalykus, mes nematome, kad jo dalyvavimas instituto dalininku būtų kažkoks nusikaltimas“, - DELFI teigė Priežiūros komiteto pirmininkas A. Andriuškevičius.
DELFI primena, kad M. Adomėnas išplatino pareiškimą, kuriuo puolimo prieš jį organizatore įvardijo Rusiją. Politikas teigė, jog apie susidorojimo su juo tikimybę po to, kai inicijavo rezoliucijos „Dėl paramos Gruzijai“ priėmimą Seime, jį įspėjo Rusijos Dūmos narė Velntina Pivnenko.
Pasak konservatorių-krikdemų etikos sargų prievaizdo, klausimas apie M. Adomėno veiklą buvo svarstytas be paties parlamentaro, nes šis viešėjo Gruzijoje. Tačiau posėdyje, pasak A. Andriuškevičiaus, dalyvavo politiko atstovai.
„Pabandėme patarti. Jo nebuvo, buvo jo atstovai, jis buvo Gruzijoje tuo metu, bet, manau, kad sureaguos kaip nors“, - vylėsi partijos etikos sargų vadovas, drauge pažymėjęs, kad politinis triukšmas nėra naudingas.
Pasak A. Andriuškevičiaus, posėdyje buvo apsiribota svarstyti tik M. Adomėno veiksmus ir žodžius, o konkurso skaidrumo tyrimai palikti kompetentingoms institucijoms.
„Aptarėme tą problemą, kurią pučia žurnalistai. Pirmiausia nusprendėme, kad konkurso reikalai yra ministerijos reikalai: jeigu ministerija pasielgė netinkamai, ne pagal įstatymus, tai jie ir turi atsakyti už savo veiksmus. O dėl Manto priklausomybės institutui, tai, kiek suprantu, teisine prasme, ten niekas negali priekaištų daryti, nes jei jis yra dalininkas, tai dalininkas gali būti. Jeigu jis gali būti dalininku, tai mūsų uždavinys yra stebėti, ar jis savo veiksmais pažeidžia įstatus ir įstatymus. Čia tai tikrai nematome, kad įstatymai būtų pažeisti“, - teigė A. Andriuškevičius.
DELFI primena, jog M. Adomėno veikla susidomėta po to, kai paaiškėjo, jog Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotą konkursą parengti ir įdiegti aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemą laimėjo DPI, kurio vienas iš steigėjų ir valdybos narys M. Adomėnas dirba ministerijai įtaką daryti galinčiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemai skirta 2,5 mln. Lt.
„Jis dabar turėtų baigti visokius savo užmiršimus – kaip jis sako, kad užmiršo (atsisakyti pareigų institute – DELFI), per vėlai... Gerai, padarei klaidą, užmiršai, tai pasitraukei – viskas tvarkoje. Bet dėl konkurso, tai ministerijos problema, tegul pasižiūri, kaip jie konkursą organizavo“, - sakė A. Andriuškevičius.
DPI valdybos narys M. Adomėnas buvo iki 2010 m. balandžio 10 d., nuo 2006 m. iki 2008 m. ėjo ir DPI prezidento pareigas, Seimo nariu tapo po priesaikos 2008 m. lapkričio 17 d.
Pagal Konstituciją, Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
DPI yra viešoji įstaiga, kurios tikslas nėra pelno siekimas, tačiau pelno siekti ji gali, tik jis privalo būti skiriamas siekiant įgyvendinti įstatuose nurodytiems viešosios įstaigos tikslams.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotame konkurse, kurį laimėjo DPI, korupcijos požymių neaptiko, tačiau visą susijusią medžiagą perdavė Seimo pirmininkei ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), mat įtaria esant viešų ir privačių interesų nesuderinamumą.