Daugelis šių pažadų buvo įgyvendinti arba pradėti svarstyti, tačiau apie progresinius mokesčius Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savo programoje neužsiminė niekur.
Tuo tarpu antradienį balsuojant dėl „tvarkiečių“ pasiūlymų gyventojų pajamas apmokestinti progresine tvarka, 23 konservatoriai-krikdemai balsavo „už“, 1 - „prieš“ ir 13 frakcijos narių susilaikė. Įdomu tai, kad balsavusieji už nebūtinai priklauso vadinamajam krikdemų flangui, kuris yra viešai deklaravęs paramą progresinių mokesčių idėjoms.
„Tai keista, nes patys konservatoriai dar prieš 2008-uosius metus demonstravo pakankamai liberalias pozicijas, kalbėjo apie GPM mažinimą, ypač esant krizinei situacijai, nes, jų manymu, būtent tai gali skatinti vartojimą ir padaryti Lietuvą konkurencingesne šalimi kaimyninių valstybių atžvilgiu. Kaip tik dėl to skatinti darbo jėgą buvo vienas iš svarbiausių konservatorių rinkiminių pažadų, rinkiminių šūkių“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas.
„Ir staiga, anksčiau buvę pakankamai nuoseklūs daugelyje sričių, nuosekliai puoselėję savo moralines vertybes, gynę principus bei ėmęsi reformų, kurias pradėjo nepaisydami krizės, konservatoriai atsitraukė nuo savo pačių lozungų, principų ir pradėjo žaisti vos ne socialdemokratų labui“, - tęsė mokslininkas.
Žadėjo mažinti GPM, lėtėjant ekonomikai
Rinkimų į Seimą programoje, konservatoriai-krikdemai, pasiremdami a.a. Eduardo Vilko ir Alberto Vasiliausko „Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos“ atnaujinimu dėstė, kad lėtėjant ekonomikai būtina mažinti GPM ir taip suteikti Lietuvai konkurencingumo.
„Norint išspręsti esmines viešųjų finansų problemas reikalinga kompleksinė mokesčių reforma. Ją galima įgyvendinti tik pasiekus esminį politinį sutarimą. Tokioje reformoje galima numatyti tris pagrindinius elementus: a) tolesnis GPM mažinimas, jeigu Lietuvos ekonomika pradeda sparčiai lėtėti. Tai leistų Lietuvai išlikti konkurentiškai aplinkinių šalių mokesčių atžvilgiu“, - rašoma programoje.
Atėję valdžion konservatoriai išties tęsė socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybės politiką mažinti GPM: iki 2006-ųjų galiojo 33 proc. GPM, vėliau sumažėjo iki 27 proc., o jau konservatorių-krikdemų ir liberalų vadovavimo laikais GPM iš pradžių sumažėjo iki 24 proc., o dabar jis siekia 15 proc.
Tačiau antradienį konservatoriai netikėtai pritarė po pateikimo pateiktam „tvarkiečių“ įstatymo projektui, kuriuo įtvirtinamas progresinis pajamų apmokestinimas, o vidutines pajamas gaunantiems gyventojams GPM didėtų nuo dabartinių 15 proc. iki 20 proc., nors partijos programoje apie tokias idėjas nėra nė žodžio.
Pagal „tvarkiečių“ projektą, žmonės, uždirbantys per mėnesį iki 1250 Lt atlyginimą, mokėtų 5 proc. pajamų mokestį, uždirbantieji daugiau – nuo 1251 Lt iki 8000 Lt per mėnesį – būtų apmokestinami 20 proc. pajamų tarifu, tuo tarpu sugebantys uždirbti nuo 8001 Lt mokėtų 35 proc. dydžio pajamų mokestį.
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje šiuo metu siekia 2116 Lt.
T.Janeliūnas: konservatoriai pasielgė nenuosekliai ir prieštarauja savo programai
Tačiau TS-LKD, anot politologo, paprasčiausiai gali pralošti, nes socioekonominėje dimensijoje pasislinkę į kairę gali prarasti viduriniojo sluoksnio, koks jis šiandien išlikęs, balsus.
„Pati logika ta, kad šitas pasiūlymas politiškai yra skirtas patenkinti žemesnes pajamas gaunančių rinkėjų lūkesčiams. Nepaisant to, kad net ir žemesnes pajamas gaunančių asmenų išlošis gali būti nedidelis, politiškai toks sprendimas labai akivaizdžiai rodo, jog konservatoriai stengiasi orientuotis į tą socialinę rinkėjų grupę, kuri yra arba labiausiai socialiai pažeidžiama, arba gauna mažas pajamas. Taip jie tarsi atsiriboja nuo tų vidutinės klasės rinkėjų arba rinkėjų, siekiančių tapti vidutine klase, nors, mano manymu, tikrai nemaža tokių žmonių dalis iki šiol buvo ir konservatorių rėmėjai“, - teigė T. Janeliūnas.
„Tikrai nėra taip, kad už konservatorius balsuoja vien tik pensininkai arba vien minimalią algą gaunantys žmonės. Tyrimai rodo, kad gana nemažą dalį konservatorių rinkėjų bent jau iki šiol sudarė ir pakankamai neblogai uždirbantys asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršydavo vidurkius“, - pridūrė politologas.
Jo nuomone, gali būti, kad valdantieji taip siekia atsigriebti už tai, jog pastaraisiais metais vykdė nepopuliarias reformas ir sukėlė mažas pajamas gaunančios visuomenės dalies nusivylimą. Tačiau, anot T. Janeliūno, paveržti tokius rinkėjus iš socialdemokratų, Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ konservatoriams vis tiek bus sunku, o jų ilgai puoselėtas nuoseklios partijos įvaizdis gali sužlugti.
„Šitas dalykas reiškia, kad konservatoriai tampa kairesne partija, žvelgiant iš socioekonominės dimensijos, nes bando parodyti, kad jie nori labiau rūpinti socialiai pažeidžiama visuomenės dalimi. Ir tai keista, nes patys konservatoriai dar prieš 2008 metus demonstravo pakankamai liberalias pozicijas, kalbėjo apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, ypač esant krizinei situacijai, nes, jų manymu, būtent tai gali skatinti vartojimą ir padaryti Lietuvą konkurencingesne šalimi kaimyninių valstybių atžvilgiu“, - svarstė T. Janeliūnas.
DELFI primena, kad Lietuvoje iš dalies jau gyvuoja progresinė pajamų apmokestinimo tvarka, mat mūsų šalyje yra taikomas diferencijuotas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
Tai reiškia, kad didesnį atlyginimą gaunančių žmonių pajamoms neapmokestinamas minimumas netaikomas, o nuo mažesnį darbo užmokestį gaunančių gyventojų pajamų atskaičiuojama mažiau, mat dalis jų pajamų neapmokestinama.
Pavyzdžiui, asmeniui, kurio darbo užmokestis iki mokesčių siekia 800 Lt, NDP siekia 470 Lt. Tuo tarpu jeigu žmogus iki mokesčių uždirba 2000 Lt, tai jo NPD – 230 Lt.