Pats Ž. Pavilionis po įvykusio frakcijos posėdžio feisbuke rašė, kad savo sprendimą praneš, kai bus aišku, ar toliau poste lieka TS-LKD pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Šiandien frakcija pasiūlė man pačiam apsispręsti dėl pirmininkavimo Seimo Užsienio reikalų komitetui. Svarstysiu tai, kai paaiškės koks bus priimtas sprendimas dėl Užsienio reikalų ministro pareiškimo atsistatydinti“, – antradienį feisbuke rašė URK vadovas.
Vėlai vakare premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad Vyriausybė tęs darbą ta pačia sudėtimi, tad G. Landsbergis toliau lieka užsienio reikalų ministru. Visgi Ž. Pavilionis savo sprendimo kol kas neskelbia.
Tiesa, trečiadienį ryte vykusiame URK posėdyje jis nedalyvavo, pranešęs kolegoms, kad jaučiasi prastai. Posėdį vedė jo pavaduotojas komitete „valstietis“ Giedrius Surplys.
„Jis vakar vakare jau po I. Šimonytės pareiškimo parašė man paprašydamas, kad pavaduočiau. Pasakė, kad prastai jaučiais“, – Eltą informavo G. Surplys.
Politiko teigimu, Ž. Pavilionis neinformavo, kada planuoja grįžti į darbus.
Kokiu būdu gali būti keičiamas Seimo komiteto pirmininkas?
Jei komiteto pirmininkas neatsistatydina pats, įprastai jis ir jo pavaduotojas perrenkami, kai komitetas sudaromas iš naujo, tačiau tai galima padaryti ir kitu metu, surengiant vidinį balsavimą.
„Komitetas gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo pirmininko ar jo pavaduotojo nepatvirtina, pirmininku ar jo pavaduotoju lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje“, – rašoma Seimo statute.
Komiteto pirmininkas gali pasikeisti ir politikui nusprendus pereiti į kitą Seimo frakciją. Tuomet frakcija pagal kvotas į komiteta deleguoja naują parlamentarą ir vyksta vidinis balsavimas dėl naujo pirmininko bei pavaduotojų. Galutinę komiteto sudėtį tvirtina Seimas.
Tačiau Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai neskuba versti iš pareigų komiteto pirmininko. „Komiteto posėdis įvyko, sprendimai buvo priimti, kiek žinau, visa darbotvarkė buvo pereita, tai reiškia, komitetas gali dirbti, kol Ž. Pavilionis baigs savo rekolekcijas“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė G. Landsbergis.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arminas Lydeka sako sunkiai įsivaizduojantis, kad Ž. Pavilionis galėtų sėkmingai tęsti darbą, tačiau tikisi, jog sprendimą priims pats komiteto vadovas ir atstatydinimo procedūros neprireiks.
„Aš manau, kad komiteto pirmininkas, kaip išmintingas patyręs politikas, priims teisingiausią sprendimą ir tikrai nestatys komiteto narių į nepatogią padėtį, kai reikia apsispręsti, kas gali pirmininkauti tokiam svarbiam Užsienio reikalų komitetui“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Lydeka.
„Iš tiesų aš sunkokai įsivaizduočiau, kad sėkmingai, produktyviai po visų šių skandalų komiteto pirmininkas toliau galėtų eiti pareigas, bet manau, kad labiausiai viską sudėlioja laikas, palaukime“, – reziumavo A. Lydeka.
Siūlo priimti sprendimą pačiam
TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Seime antradienį patvirtino, kad Ž. Pavilionio bus prašoma pačiam priimti sprendimą ir pasitraukti iš užimamų pareigų.
„Mes frakcijoje kreipėmės į kolegą Ž. Pavilionį prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą, įvertinus aplinkybes, buvo toks pasiūlymas“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji teigė, jog komiteto pirmininko sprendimo tikisi per kelias artimiausias dienas.
„Čia, kaip aš minėjau ir praėjusią savaitę, žmonės turi ir tokių stiprių savybių, savybių, kurios trukdo konstruktyviam darbui tarpinstitucine prasme. Tam tikri dalykai kelia iššūkių, tad siekiant, kad būtų kuo normalesnė atmosfera frakcijoje, ir buvo pasiūlytas toks sprendimas“, – Seime žurnalistams sakė frakcijos seniūnė.
Politikė kalbėjo, jog tokį sprendimą lėmė „epizodų seka“.
„Neįvardinčiau vieno [įvykio, aut. p.]. <…>. Jūs ir patys sekėte, nušvietę žiniasklaidoje ir aštrią retoriką, ir tokius kartais keistus pasirinkimus komentuoti vienus ar kitus dalykus. Ar tarptautinėje erdvėje pasirinkti vieną ar kitą komentavimo ar kalbėjimo būdą. Visa tai susidėjo. Ir nusprendė frakcija, kad būtų sveikiau, jei jis priimtų tam tikrą sprendimą ir nuspręstų nevadovauti komitetui“, – teigė TS-LKD frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Šimonytė – apie Ž. Pavilionį: atsakomybė už savo žodžius taikoma visiems
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad kai kurie bendražygiai jai žeria nepagrįstus kaltinimus ir turėtų atsakyti už savo žodžius.
Ji interviu LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį pripažino turinti omenyje ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką Ž. Pavilionį.
„Ko turbūt iki šiol nėra buvę, tai kad žmonės, kuriuos laikai bendražygiais, praktiškai tave apkaltintų darbu Lukašenkos režimui. Man atrodo, kad atsakomybė už savo žodžius taikoma visiems. Man yra taikoma, bet taip pat ir kitiems“, – sakė I. Šimonytė.
„Turbūt nebus labai nuostabu, jeigu pasakysiu, kad komiteto pirmininko labai kategoriška pozicija, aišku, šioje situacijoje man neprideda tikėjimo, kad aš turiu palaikymą bent jau iš komiteto pirmininko“, – pridūrė ji, paklausta, ar kalba apie Užsienio reikalų komiteto vadovą.
Gynėsi kritikos
Ž. Pavilionis savo ruožtu pabrėžė, jog pasitiki I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybe. Pirmadienio vakarą politikas sureagavo į ministrės pirmininkės teiginius, kad gali būti patraukti ne tik du atsistatydinti norintys ministrai, bet ir visa Vyriausybė.
„Mūsų Premjerės I. Šimonytės interviu su Rita Miliūte šiandien viešai išgirdau, kad Premjerė neturi kai kurių mūsų frakcijos narių palaikymo. Nemanau, kad mano asmeninis palaikymas yra toks reikšmingas, tačiau viešai pareiškiu, kad niekada – nei viešai, nei ne viešai, net bendraudamas su pačiais artimiausiais žmonėmis – nesu suabejojęs Premjerės kompetencija ar jos vertybėmis, kurios in corpore visada nukreipia visą mūsų Vyriausybę (ar net valstybę) užsienio politikoje vertybine kryptimi už laisvę“, – feisbuke pirmadienio vakarą rašė Ž. Pavilonis.
Jis teigė, jog su premjere I. Šimonyte dalyvavo baltarusių laisvės palaikymo akcijose iki rinkimų ir po rinkimų, kovodami už baltarusių laisvę įvairiais formatais.
„Niekada nesu teigęs ar net įtaręs, kad Premjerė ar jos paskirti ministrai „bendradarbiauja su Lukašenkos režimu“. Labai svarbu, jog Premjerė šiandien pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“, pasirodo, taisė sutartį apeidami Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisiją. Dar svarbiau tai, kad Premjerė pasakė, jog šią sutartį galima „suvynioti“ įvairiais būdais“, – tikino konservatorius.
Jis pabrėžė, jog be šios Vyriausybės „niekas kitas trąšų tranzito nesustabdys“.
„Esu tuo asmeniškai įsitikinęs, todėl tikiu, kad būtent ši Premjerė ir ši Vyriausybė pasiūlys vieną ar kitą būdą, kaip tai padaryti“, – feisbuke rašė Ž. Pavilionis.
Landsbergis temos nekomentavo
TS-LKD lyderis G. Landsbergis žurnalistams nekomentavo bendrapartiečio Ž. Pavilionio temos.
„Nenoriu komentuot Pavilionio, viskas jo rankose. Tegul jis nusprendžia, ką nori daryti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G. Landsbergis.
Jis patikino, kad alternatyvą URK pirmininkui konservatoriai turi.
Apie tai kitas konservatorius – Andrius Vyšniauskas – taip pat kalbėjo Delfi TV laidoje „Delfi diena“.
„Jeigu jūs pasižiūrėtumėte į mūsų partiją ir frakciją, matytumėte bene daugiausiai patyrusių politikų užsienio politikos srityje: patyrusių, jaunų, žmonių, kurie tikrai išmano užsienio politiką ir turi ką pasakyti, puikiai valdo užsienio kalbas. Man atrodo, kad pasirinkimas yra labai platus. Vien mūsų frakcijoje, manau, rasčiau dešimt ar daugiau žmonių, kurie galėtų šias pareigas ne ką prasčiau eiti“, – sakė A. Vyšniauskas.
„Tikrai yra daug svarbesnių klausimų valstybėje dabar, nei vieno žmogaus pozicija. Aš nesvarsčiau šio klausimo. Išsakiau kelis komentarus, kokia yra mano nuomonė, ypatingai ten, kur buvo netiksli informacija, bet daugiau ne. Tikrai ne tas laikas dabar diskutuoti apie vieną žmogų, yra kur kas svarbesnių valstybėje klausimų“, – antradienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Nepasitikėjimas Pavilioniu Seime keliamas ne pirmą kartą
Ž. Pavilionis pastaruoju metu sulaukė politinių bendražygių kritikos dėl konflikto su prezidento Gitano Nausėdos vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte, taip pat dėl kritikos Vyriausybei dėl neveikiančių JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“.
Prezidentūra po Ž. Pavilionio nusiųstų klausimų prezidento vyr. patarėjai Astai Skaisgirytei praėjusią savaitę paskelbė abejojanti, ar Ž. Pavilionis savo elgesiu nesulaužė Seimo nario priesaikos, o pats URK vadovas savo ruožtu „Lietuvos rytui“ tikino, kad A. Skaisgirytė dirba neprofesionaliai ir prezidentas Gitanas Nausėda turėtų ją suvaldyti.
Ž. Pavilionis ne kartą viešai kritikavo A. Skaisgirytę ir anksčiau. Nemažai aštrių strėlių buvo paleista tuomet, kai konservatoriai ėmė abejoti, ar prezidentas tinkamai atstovauja valstybei Europos Vadovų Taryboje (EVT).
Griežta retorika pasižymėjo ir diskusijos dėl nuolatinio Lietuvos atstovo ES. A. Skaisgirytė ginčą dėl ambasadoriaus ES yra pavadinusi valdančiųjų kerštu, šiems nepavykus perimti atstovavimo valstybei EVT.
Tuo tarpu Ž. Pavilionis teigė, kad prezidentas G. Nausėda atmeta kandidatus į minėtą postą, jei šie nėra lojalūs jam asmeniškai.
A. Skaisgirytė yra viešai kritikavusi ir Ž. Pavilionio pokalbio su Rusijos pokštininkais turinį, pavadindama jį nuviliančiu.
Pokštininkai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, su Ž. Pavilioniu susisiekė šių metų pavasarį, jis manė kalbantis su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu. Vaizdo įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį ir pavadino prezidentą „simboliniu“.
Po skambiai nuaidėjusio įvykio opozicijos iniciatyva Seimas balsavo dėl nepasitikėjimo URK pirmininku Ž. Pavilioniu birželio mėnesį. Tiesa, tuomet balsavimas žlugo, nes jame nedalyvavo bent pusė Seimo narių.
Tęsiantis viešiems svarstymams dėl ambasadoriaus ES skirimo, Ž. Pavilionis kreipėsi į prezidentūros atstovus ir Eltai teigė, kad „turgaus aikštėje ambasadorių tikrai neskirsime“.
Dėl viešų G. Nausėdos komentarų, jog jis planuoja patvirtinti Raimundo Karoblio kandidatūrą minimoms pareigoms, Ž. Pavilionis buvo pareiškęs, jog kreipsis į Valstybės saugumo departamentą dėl slaptumo sąlygų pažeidimo, tačiau to nepadarė.
Ž. Pavilionis taip pat ne kartą kritikavo A. Skaisgirytė, kad ji nedalyvauja URK posėdžiuose.