Kaip teigiama Apeliacinio teismo pranešime spaudai, teismas savo ketvirtadienį paskelbfa nutartimi nepasisakė nei kad K. Tubis gali eiti mero pareigas, nei kad šių pareigų eiti negali. Į šiuos klausimus, pažymi teismas, atsakys Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs paduotus kasacinius skundus.
Apeliacinis teismas pabrėžia, jog tokį sprendimą K. Tubio byloje – klausimą dėl galimybės eiti mero pareigas nenagrinėtą – lėmė siekis išlaikyti teisinį stabilumą ir nesukelti dar didesnės painiavos valstybėje, vykdant Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir organizuojant naujus mero rinkimus. Anot Apeliacinio teismo, LAT priėmus priešingą sprendimą, K. Tubis turėtų būti vėl grąžintas į pareigas.
„Taigi, Apeliacinis teismas tokiu sprendimu nevengia atsakomybės, priešingai, siekia išvengti netvarkos ir dar didesnio chaoso valstybėje organizuojant rinkimus ir vykdant ne visuomet aiškius teismų sprendimus“, - Apeliacinio teismo pranešime cituojama bylą nagrinėjusios kolegijos pirmininkė, teisėja Virginija Liudvinavičienė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Apeliacinis teismas paskelbė, kad paliko nenagrinėtą Anykščių rajono mero K. Tubio ir jo gynėjo skundą dėl apribojimo politikui eiti mero pareigas. Teismas pažymėjo, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas LAT. Tiesa, teismas panaikino K. Tubiui nepalankų nutarimą, kuriuo buvo patikslinta, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.
Panevėžio apygardos teismas birželį nutarimu patikslino, kad šių metų vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas. Šį sprendimą K. Tubis apskundė Apeliaciniam teismui.
Kritikavo teismo sprendimą
Apeliaciniam teismui ketvirtadienį paskelbus savo sprendimą K. Tubio ir jo gynėjo skundo dėl apribojimo politikui eiti mero pareigas palikti nenagrinėtu, buvęs KT pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas pareiškė, kad teismas vengia prisiimti atsakomybę už aiškius atsakymus politikų korupcijos bylose.
„Nors asmuo nuteistas už korupcinę veiką, įvykdytą einant mero pareigas, Lietuvos teismai negeba aiškiai atsakyti, ar tas asmuo vėl gali eiti tas pačias mero pareigas. Pasekmė – asmuo jas eina“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė D. Žalimas.
„Apeliacinis teismas pabijojo imtis atsakomybės ir išaiškinti jau įsiteisėjusį nuosprendį logiškai taip, kad draudimas eiti pareigas valstybės tarnyboje apima mero pareigas. Paliko viską Aukščiausiajam Teismu“, – rašė buvęs KT pirmininkas ir pastebėjo, kad „pirmosios instancijos – Panevėžio apygardos teismas tokios atsakomybės nesikratė“.
Vertindamas susiklosčiusią situaciją, VDU profesorius kėlė klausimą, ar toks teismų atsakomybės vengimas nėra susijęs su galima korupcija ir teisininkų gretose.
„Kai vengiama prisiimti atsakomybę už aiškius atsakymus politikų korupcijos bylose, logiškai kyla klausimas, o kas gali paneigti galimybę, jog nėra korupcijos tokio iškreipto teisingumo vykdytojų gretose“, – rašė jis.
„Juolab, kad galima prisiminti, kokio teismo teisėjų buvo daugiausia 2019 m. teisėjų korupcijos istorijoje“, – kelių metų senumo bylą priminė teisininkas.
Apeliacinio teismo sprendimu dėl K. Tubio skundo piktinosi ir didžiausios valdančiosios partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Vyšniauskas. Jis priminė, jog dėl už korupciją kaltu pripažinto „valstiečio“ galimybių eiti mero pareigas sprendė ne vienas teismas, tačiau aiškaus atsakymo iki šiol taip ir nebuvo pateikta.
„Visa šita situacija yra tiesiog teisinio absurdo viršūnė. Teismai ne tik turi priimti nuosprendį, pritaikyti bausmę, bet tai turi padaryti aiškiai. Tokiais atvejais kaip šis, kai nėra aiški teisminė praktika, t.y. bausmės taikymo apimtis, teismai turi suformuoti tą praktiką. Tą taip pat turi padaryti aiškiai. Šiandien matome ne suformuotą teismų praktiką, o suformuotą teismų pakrikimą“, – „Facebook“ ketvirtadienį rašė konservatorius.
„Ką daryti? Šiuo konkrečiu atveju Seimas negali padaryti nieko, nes tai jau teisminės valdžios prerogatyva. Tikiu ir tikiuosi, kad Aukščiausiasis teismas ras proto, jėgų ir sugebės išnarplioti šią kitų teismų užvirtą peklą“, – pridūrė A. Vyšniauskas ir priminė, kad Seime svarstomos Rinkimų kodekso pataisos, kuriomis numatyta, kad jei asmeniui taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, ribojant eiti tam tikras pareigas, jis negalėtų kandidatuoti ir rinkimuose.
Buvo pašalintas iš rinkimų ir vėl į juos sugrąžintas
Panevėžio apygardos teismui vasarį nusprendus, kad K. Tubis yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politiką iš Anykščių rajono mero rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą.
Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K. Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos. Galiausiai jis laimėjo Anykščių rajono mero rinkimus.