Savivaldybė išpildė neteisėtų tvėrėjų lūkestį
Vilniuje esančią Liepiškių gatvę su Juoduoju keliu jungia nedidelė gatvelė. Anksčiau naudodamiesi šia jungtimi Liepiškių gatvės gyventojai galėdavo patogiai ir greitai pasiekti savo namus. Tuomet jiems netekdavo važiuoti aplinkkeliu ir taip jie iš Juodojo kelio patekdavo į Liepiškių gatvę.
Tačiau, regis, tai nepatiko prie šios jungties namus turintiems gyventojams. Vis dėlto čia reikia konstatuoti faktą, kad namų prie jau minėtos jungties yra vos keli: individualus namas – Juodajame kelyje ir Liepiškių gatvėje esantys kotedžai. Taigi iš viso susidaro vos kelios šeimos.
O vienas aktyviausiai dėl užtvaro išlikimo kovojančių gyventojų, šaltinių teigimu, yra įtakingas verslininkas Vidas Petkevčius. Prie šio asmens dar prieisime.
Vis dėlto panašu, kad kelių namų gyventojai nutarė gatvę naudoti tik savo reikmėms. Ir, regis, tai pavyko. Iš pradžių kliūtis gatvėje buvo įrengta savavališkai, vėliau – su savivaldybės pagalba. 2014 m. jungtyje tarp Liepiškių gatvės ir Juodojo kelio atsirado nelegali tvora, kurią įrengė gatve nenorintys dalintis gyventojai.
Tačiau kitiems gyventojams kreipusis į Seimo kontrolierių įstaigą, tvoros neliko. Mat Seimo kontrolierių įstaiga informaciją perdavė Nacionalinei žemės tarnybai ir ši įpareigojo nelegalią tvorą nugriauti.
Tada ir turėjo baigtis gyventojų vargai. Bet nesibaigė. Nugriovus tvorą pasiliko jos pamatas. O ant jo Vilniaus miesto savivaldybė, išpildydama neteisėtų gatvės tvėrėjų lūkestį, leido pastatyti šviesą atspindinčius stulpelius ir taip gatve apriboti eismą.
Kai paaiškėjo, kad savivaldybės išduotas leidimas stulpeliams įrengti gali būti ne visai teisėtas, ši pasirūpino naujais sprendimais. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gruodžio 8 d. paskelbė savivaldybei nepalankią neskundžiamą nutartį ir ji turės savo sprendimą peržiūrėti.
Savivaldybė vis keitė savo poziciją
Prie šios nutarties dar grįšime. Dabar pažvelkime, kokį ilgą kelią teko nueiti kvartalo gyventojams.
Jie 2015 metais kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą. Tuomet Seimo kontrolierius informaciją perdavė NŽT ir paprašė patikrinti, ar nėra užimta valstybinė žemė. „Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi žemės naudojimo valstybinę kontrolę, nustatė, kad žemės sklypo Juodasis kelias 64 savininkas bei žemės sklypo Pavilnio Sodų 2-oji g. (dabar Liepiškių g. – red. past.) 13 savininkas yra užėmę valstybinę žemę. Nacionalinė žemės tarnyba paprašė savininkus pašalinti pažeidimus. Pažeidimai buvo pašalinti“, - anuomet Delfi informavo tuometinis Seimo kontrolierių įstaigos viešųjų ryšių vyriausiasis konsultantas Vytautas Valentinavičius.
Tačiau dėl to, kad ant gatvės neliko įstatymus pažeidžiančios tvoros, kvartalo gyventojams lengviau nepasidarė. Mat Liepiškių g. esančio kotedžo gyventojai netrukus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu leisti buvusios tvoros vietoje įrengti stulpelius, ribojančius automobilių eismą. Savivaldybė patenkino šį prašymą ir gatvė tapo pravažiuojama tik Juodajame kelyje esančio namo ir Liepiškių gatvės kotedžo gyventojams. Visiems kitiems užgeso paskutinė viltis patogiai ir greitai pasiekti Juodąjį kelią.
Šios gatvės uždarymo klausimą koordinavo Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis. Delfi šaltinių teigimu, jis figūruoja šiuo metu STT atliekamame tyrime statybų ir teritorijų planavimo srityje. Taip pat, kaip teigė Delfi šaltiniai, šiame procese dalyvavo buvęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas. Jis taip pat, šaltinių teigimu, figūruoja STT atliekamame tyrime.
Be to, svarbu pabrėžti, kad dėl šios gatvės atkarpos Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą keitė savo poziciją.
„Gyventojų minima teritorija, esanti šalia Pavilnio Sodų 2-osios g. (dabartinė Liepiškių gatvė – red. past.) ties pastatu Juodasis kelias Nr. 64, pagal Vilniaus miesto teritorijų planavimo skaitmeninį žemėlapį yra suformuota kaip aklakelis. Ji nėra pritaikyta transporto eismui. Ši vieta skirta pėsčiųjų eismui. Šiuo metu įrengtos techninės eismo reguliavimo priemonės (stulpeliai) suteikia galimybes pėstiesiems iš Pavilnio Sodų 2-osios gatvės (dabartinė Liepiškių gatvė – red. past.) patekti į Juodąjį kelią. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašu buvo leista įrengti stulpelius. Stulpeliai įrengti 2016 m. spalio mėn. Pasikeitus minėtos teritorijos statusui į skirtą susisiekimui transporto priemonėmis bei jei ji infrastruktūriškai būtų pritaikyta važiuoti transportui, stulpeliai būtų išmontuoti“, - laiške redakcijai dėstė T. Kamaitis.
Anot jo, transporto priemonės iš Liepiškių gatvės į Juodąjį kelią gali patekti per Pavilnio Sodų 1-ąją g.
Tąkart žurnalistams dar kartą kreipusis į savivaldybę ir paklausus, ar tokiu būdu kai kuriems asmenims nėra sudaromos išskirtinės sąlygos greičiau patekti į pagrindinį kelią, atsakymą pateikė tuometinis mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas. Atsakydamas į klausimus jis jau pateikė kiek kitokią poziciją, kad draudimas naudotis keliu tuomet turėtų įsigalioti visiems eismo dalyviams. „Dėl paties kelio, kaip rašė Tomas Kamaitis, jeigu kelias nėra pritaikytas transporto eismui, juo neturėtų važiuoti nei minėtų adresų, nei kiti gyventojai. Ši atkarpa skirta tik pėsčiųjų eismui“, - laiške rašė A. Zubriakovas.
Tačiau netrukus savivaldybė dar kartą pakeitė savo poziciją. Tuometinė savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė perdavė papildytą Eismo organizavimo skyriaus vedėjo T. Kamaičio komentarą. Jis teigė, kad stulpelių turės nelikti, kai bus pašalinta likusi nelegalios tvoros dalis, kuri trukdo automobilių eismui.
„Esanti valstybinė žemė tarp Pavilnio Sodų 2-osios g. (dabar Liepiškių g. – red. past.) 13, 13A, 13B, 13C ir Juodojo kelio 64 sklypų neturi akligatvio statuso. Savininkai šį tarpą užtvėrė savavališkai. Minimas žemės tarpas gali ir turi būti naudojamas privažiavimui, bet privažiavimui į sklypus, esančius kitoje žemės tarpo pusėje. Ar pašalinti nelegalūs statiniai valstybinėje žemėje, tikrina Statybų inspekcija, tačiau užsitvėrimo klausimus vertino Nacionalinė žemės tarnyba su Statybų inspekcija, kurios ir įpareigojo pašalinti tvoras už sklypo ribų. Dėl kokių priežasčių nebuvo pabaigti šalinti visi tvoros elementai, įskaitant tvoros pamatą, duomenų neturime. Užtvarų nebuvo įrengta, signaliniai stulpeliai žymi likusį tvoros pamatą. Jei bus pabaigtos kliūčių šalinimo procedūros, dangos bus pritaikytos važiuoti transportui, įspėjamieji stulpeliai taps nebereikalingi ir bus pašalinti“, - tąkart buvo gautas toks savivaldybės atsakymas.
Anuokart papildomai telefonu susisiekus su N. Kolkaite, ji patvirtinto, kad stulpelius leista įrengti tik dėl to, kad likęs tvoros pamatas neapgadintų automobilių. Anot jos, gatvė turi būti atvira visiems ir tai esą įvyks, kai neliks nelegalaus tvoros pamato.
Savivaldybė savo pažado nesilaikė
Nors savivaldybės atstovė N. Kolkaitė Delfi buvo sakiusi, kad kai neliks tvoros pamato, neliks ir eismą ribojančių stulpelių, tačiau nutiko priešingai. Delfi 2018 m. kreipusis į savivaldybę su klausimu, kodėl nelikus nelegalios tvoros pamato stulpeliai tebestovi, Miesto ūkio ir transporto departamento Saugaus eismo poskyrio vedėjas Marius Maldeikis teigė, kad pašalinus pamatą situacija tapo dar blogesnė. Kitaip tariant, vietoj to, kad savivaldybė pasirūpintų žvyro užpylimu į atsiradusią duobę, ji nusprendė ir toliau palikti stulpelius.
„Gyventojams pašalinus nelegaliai pastatytą tvorą ir pamatą, danga tarp Juodojo kelio 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (buvusi Pavilnio Sodų g. 13), tapo dar labiau netinkama ir nepritaikyta saugiam bei sklandžiam eismui. Tam pritarė ir šios teritorijos gyventojai, pateikę prašymą dėl sąlygų išdavimo suprojektuoti ir įrengti privažiavimą, nuo Liepiškių g. iki Liepiškių g. 13 sklypo. Tad dar šiemet planuojama parengti teritorijų planavimo dokumentus, o vėliau šioje teritorijoje atsiras nauja transporto eismo jungtis nuo Liepiškių g., skirta privažiavimui prie sklypų, bei aklakelis su Juoduoju keliu tam, kad nebūtų tranzitinio eismo šioje nepritaikytoje jungtyje. Minėti šviesą atspindintys stulpeliai bus išmontuoti tuomet, kai bus patikslinti teritorijų planavimo sprendiniai ir įrengta eismo jungtis, kuri bus pritaikyta saugiam transporto ir gyventojų eismui”, - buvo teigiama M. Maldeikio komentare.
Paprašius patikslinti, atsakė N. Kolkaitė, kuri pridūrė, kad stulpeliai bus panaikinti ir suformuotas privažiavimas prie sklypų iš Liepiškių gatvės. „Transporto jungties važiuoti transporto priemonėms į/iš Juodojo kelio neliks”, - paaiškino N. Kolkaitė.
Kitaip tariant, savivaldybė tąkart nusprendė, kad privilegijos išskirtine teise naudotis gatve neliks Liepiškių g. kotedžo ir Juodojo kelio individualaus namo gyventojams. Jie, kaip ir likę sodų gyventojai, turės važiuoti aplinkkeliu.
Vis dėlto jau praėjo keli metai ir savivaldybės pažadas nebuvo išpildytas. Galimybe greitai pasiekti Juodąjį kelią gali naudotis tik kelių namų gyventojai. O visi kiti priversti važiuoti aplinkkeliu.
Laikėsi pozicijos, kad stulpeliai įrengti neteisėtai
Tuo nepatenkinti kvartalo gyventojai rankų nenuleido ir savo interesus nutarė ginti teisme. Vilniaus apygardos administraciniame teisme bylos laimėti nepavyko, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pakeitė žemesnės instancijos teismo sprendimą.
Byloje atsakovai buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisija.
Kaip nurodyta gruodžio 8 d. teismo nutartyje, pareiškėjas 2019 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į savivaldybę, prašydamas išmontuoti eismą ribojančius stulpelius Liepiškių g., kadangi jie pastatyti ne pagal Eismo organizavimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. išduotu leidimu patvirtintą schemą. Pareiškėjo vertinimu, išduodant leidimą įrengti eismą ribojančias priemones, buvo pažeista daugumos Liepiškių g. gyventojų teisė be apribojimo naudotis Liepiškių gatve.
Vis dėlto klausimą dėl stulpelių teisėtumo iškėlęs gyventojas sulaukė savivaldybės atsakymo, kad stulpelių neliks, o juos pakeis atitvarai: „Eismo organizavimo skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. atsakyme pareiškėjui nurodė, kad 2019 m. gruodžio 19 d. Eismo saugumo komisijos posėdyje buvo pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodojo kel. 64 ir Liepiškių g. 13 (ties Liepiškių g.), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kel.“
Kaip nurodyta nutartyje, iš šalių susirašinėjimo, Seimo kontrolieriaus pažymos matyti, kad aptariamas kelio ruožas buvo užtvertas kelių transporto priemonių eismui nuo 2014 metų gyventojų iniciatyva, eismo reguliavimas akligatvio formavimo būdu savivaldybės sprendimais įteisintas 2016 metų leidimu ir juo priimtais sprendiniais ir atitinkamai skundžiamu 2019 metų sprendimu, pakeitusiu 2016 metais numatytas eismo reguliavimo priemones iš stulpelių į atitvarus.
Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog aptariamos ginčo gatvės ir jos prieigų detalusis planas dar nėra patvirtintas, tačiau vyksta detaliojo planavimo procedūros.
Galiausiai pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimą bei pareiškėjo skundo dalį, kuria jis prašo: 1) panaikinti Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius; 2) įpareigoti savivaldybę nedelsiant išmontuoti visas eismą ribojančias priemones Liepiškių g. ir garantuoti lygiateisį infrastruktūros naudojimą visiems gyventojams, tenkinti.
Pareiškėjas nurodė, kad savivaldybės administracijai šioje byloje pripažinus ir pareiškus, jog įgyvendinus Eismo organizavimo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdžio protokolo sprendimą ir įrengus atitvarines sistemas ginčo teritorijoje, savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. išduotas leidimas nustojo galioti, pareiškėjas šios teismo sprendimo dalies dėl leidimo panaikinimo neginčijo.
Gyventojas laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju vietoje to, jog ginčo gatvė būtų tvarkoma ar būtų įrengtos eismo saugumą užtikrinančios priemonės (šaligatviai, greitį ribojantys ženklai ir / ar įrenginiai), jau penktus metus įrengtas teisės aktų reikalavimų ir eismo saugumo reikalavimų neatitinkantis akligatvis, ribojantis aplinkinių gyventojų, įskaitant ir pareiškėjo, galimybę naudotis viešu keliu. „Ginčo teritorijoje suformuotas aklikelis ne tik nepagrįstai riboja aplinkinių gyventojų teises, bet ir neturi įrengtos transporto priemonių apsisukimo aikštelės“, - nutartyje pateikiama pareiškėjo pozicija.
Teismas priėmė savivaldybei nepalankų sprendimą
Tuo metu teismas pasigedo gatvę užtverti nutarusios savivaldybės argumentų.
„Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad Eismo saugumo komisija ir savivaldybės administracija sprendimo motyvus teikė procesiniuose dokumentuose, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, jog motyvai dėl priimto administracinio akto privalo būti išdėstyti priimtame akte, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijimą sprendimą ir atsakovų šioje byloje nurodomus argumentus, dėl kurių buvo priimtas toks sprendimas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, konstatuoja, jog sprendimas turėjo būti panaikintas ir Eismo saugumo komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir priimti dėl šio klausimo sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį“, - rašoma teismo nutartyje.
Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių konstatuotas sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, pažymėtina, kad Seimo kontrolierė išnagrinėjo pareiškėjo, kuris yra Liepiškių gatvės gyventojas, skundą (skundą pareiškėjas teikė ir kaip Liepiškių gatvės gyventojų atstovas) dėl savivaldybės administracijos pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), 2019 m. vasario 4 d. pažymoje pripažino, kad skundas yra pagrįstas, ir pateikė rekomendacijas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pareigas laikinai einančiam Aivarui Vilkeliui, savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui. Pažymoje konstatuota, kad savivaldybės administracija nesiima visų įmanomų veiksmų ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems Liepiškių gatvės gyventojams aktualaus klausimo operatyviam sprendimui.
„Pažymėtina, kad VšĮ Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pareigas laikinai einantis Aivaras Vilkelis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtent kelyje, jungiančiame Liepiškių gatvę ir Juodąjį kelią, negali būti organizuojamas automobilių eismas dėl to, kad tai būtų nesaugu, kad šiuo viešuoju keliu negali naudotis toje gyvenamojoje zonoje gyvenantis pareiškėjas (Liepiškių gatvės gyventojas). Be to, pagal bylos duomenis šiuo keliu vyksta motorizuotų transporto priemonių (privažiavimui prie Juodojo kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų) eismas. VšĮ Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus pareigas laikinai einantis Aivaras Vilkelis nenurodė, kad ginčo viešuoju keliu automobilių eismas išimtinai turi būti ribojamas pastatant stulpelius (ar atitvarus) ir įrengiant aklikelį, o ne imantis kitų automobilių eismo ribojimų (pavyzdžiui, įrengiant tam tikrus gyvenamosios zonos kelio ženklus)“, - konstatavo teisėjų kolegija.
Taip pat teismas nustatė, kad aplinkybė, jog būtina išlaikyti esamą padėtį, t. y. drausti Liepiškių gatvės gyventojams naudotis viešuoju keliu ir dėl kurios jau seniai vyksta ginčas, iki bus įvykdytos detaliojo planavimo procedūros, kurių metu pravažiavimo keliui svarstoma nustatyti D3 kategoriją, suformuojant aklakelį ties žemės sklypo pietine puse (kryptimi link Juodojo kelio), o likusią privažiavimo atkarpą priskiriant pėsčiųjų-dviračių eismo zonai (E kategorija), nėra pagrįsta teisiniais argumentais. Siekiama išlaikyti padėtis atsirado 2016 metais, o apskritai ginčo gatvėje eismo priemonių ribojimas yra susiformavęs nuo 2014 metų, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, kad ši padėtis atsirado dėl to, kad buvo būtina užtikrinti eismo saugumą.
„Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ginčo gatvė (kelias) yra priskirta D3 kategorijai, kad akligatvis yra įrengtas laikantis STR 2.06.04:2014 reikalavimų, konkrečios specialistų išvados, kad laikinai būtina imtis tokių eismo organizavimo priemonių dėl saugumo užtikrinimo iki visiško teritorijų planavimo procedūrų užbaigimo.
Nagrinėjamu atveju užtverta gatvė, paneigiant visuomenės narių (iš jų ir pareiškėjo) teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais, todėl Eismo saugumo komisija turėjo motyvuotai atsakyti, dėl kokių faktinių ir teisinių aplinkybių yra ribojama nuo 2016 metų pareiškėjo teisė naudotis viešuoju keliu susisiekimo tikslais, pateikti įrodymus, kad iš tikrųjų kilo grėsmė saugiam eismui, jei būtent dėl šios priežasties priimtas sprendimas“, - nurodė teismas.
Ir galiausiai teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Drigoto, pranešėjos Dalios Višinskienės ir teisėjos Virginijos Volskienės priėmė neskundžiamą nutartį: „Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisiją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pravažiavimo tarp sklypų Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 užtvėrimo techninėmis priemonėmis ir dėl šio klausimo priimti sprendimą.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą „pritarta iki detaliojo plano ir techninio projekto įgyvendinimo, esamų stulpelių pakeitimui įrengiant atitvarines sistemas, kurios užtikrintų pėsčiųjų praėjimą privažiavimo kelyje tarp Juodasis kel. 64 ir Liepiškių g. 13 sklypų (ties Liepiškių gatve), laikinai išlaikant akligatvį ir privažiavimą tik nuo Juodojo kelio“ ir šį sprendimą įgyvendinančius sprendinius. Kitą skundo dalį atmesti.“
Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 333,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Grąžinti pareiškėjui žyminio mokesčio permoką – 2,25 Eur.“
Tarp sprendimo priėmėjų – STT tyrime figūruojantys asmenys
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas patvirtino, kad teisinga informacija, jog prie sprendimo užtverti gatvę yra prisidėję ir STT tyrime figūruojantys savivaldybės tarnautojai T. Kamaitis ir J. Morkūnas.
T. Kamaitis savivaldybėje ėjo Eismo organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, J. Morkūnas – buvęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Abu jie priklausė Eismo saugumo komisijai, kuri priėmė sprendimą dėl minimos gatvės.
Anot I. Kuzo, teismo procesinį sprendimą savivaldybė įvykdys, atsižvelgdama į nurodytus teismo argumentus.
Paklausėme, kada savivaldybė įvykdys teismo nutartį ir iš naujo priims sprendimą. I. Kuzas į šį klausimą atsakė štai taip: „Sprendimas šiuo metu vykdomas, atsakingas padalinys rengia atsakymą pareiškėjui.“
Šalia užvaro esančio namo gyventojai 2014 m. buvo nelegaliai užtvėrę gatvę. Tačiau NŽT įpareigojus gyventojus nelegalų užtvarą pašalinti, savivaldybė ėmė ieškoti būdų, kaip užtvarą įteisinti. Ar tai nėra gatvę panorusių užtverti asmenų interesų tenkinimas? Į šį klausimą I. Kuzas pateikė trumpą atsakymą: „Teismas nekonstatavo, kad savivaldybės veiksmai buvo iš esmės neteisėti. Teismas pasigedo papildomo pagrindimo.“
„Ar sutinkate, kad šiuo metu šia gatve gali naudotis tik kelios šeimos ir joms taip sukuriama tam tikra privilegija kitų gyventojų atžvilgiu, kurie nors ir gyvena šalia, turi pagrindinį kelią pasiekti aplinkkeliu?“ – tokį klausimą pateikėme savivaldybei. Vis dėlto, pateikdamas atsakymą savivaldybės atstovas nuo tiesaus atsakymo išsisuko: „Vykdydama teismo sprendimą, savivaldybė vertins situaciją iš naujo ir teisės aktų nustatyta tvarka pateiks savo sprendimą.“
Teismas pažymėjo, kad savivaldybė, nutarusi užtverti gatvę, nepateikia teisinių argumentų, kokiais teisės aktais remiantis užtverta gatvė. I. Kuzo paklausėme, kodėl savivaldybės sprendimuose šiuo atveju pasigendama aiškaus teisinio apibrėžimo. „Savivaldybės sprendimas buvo motyvuotas, tą buvo patvirtinęs ir pirmos instancijos teismas. Aukštesnės instancijos teismui nusprendus, kad trūksta pagrindimo, savivaldybė iš naujo įvertins situaciją ir savo sprendimą pagrįs papildomai“, - nurodė I. Kuzas.
Vadovauja daugybei įmonių
Delfi šaltinių teigimu, kone labiausiai užtvaro išlikimu yra suinteresuotas Liepiškių g. esančio sklypo ir kotedžo bendrasavininkas V. Petkevičius.
Pažvelgus į Registrų centro Juridinių asmenų registrą matyti, kad V. Petkevičius yra verslininkas. Jis šiuo metu vadovauja 13 įmonių, o vienos iš jų taip pat yra ir akcininkas.
Taigi, pateikiame įmonių sąrašą, kurioms vadovauja V. Petkevičius: UAB „Agrobitė“, UAB „IŽB 1“, UAB „Kvietnešys“, UAB „Lauksėja“, UAB „Pantėja“, UAB „Paralelių valda“, UAB „Šimtamargis“, UAB „Šnipiškių valda“, UAB „Žemėja“, UAB „Žemėpatis“, UAB „Žemvesta“, UAB „Žiemgula“. O štai UAB „Alti“ V. Petkevičius yra ne tik vadovas, bet ir akcininkas. Ši įmonė registruota Vilniuje, Liepiškių g. 13.
Visos kitos įmonės, kurioms vadovauja V. Petkevičius, registruotos Vilniuje, Žalgirio g. 94. Šis pastatas priklauso įmonei UAB „Žalgirio 94“. Šios įmonės vadovas yra Robertas Puidokas. Vienintelis įmonės akcininkas juridinis asmuo – AB „Invalda privatus kapitalas“.
AB „Invalda privatus kapitalas“ vadovas yra Dalius Kaziūnas, valdybos nariai – Vilius Oškeliūnas, D. Kaziūnas ir Vytautas Bučas.
2019 m. Registrų centrui buvo nurodyti šie įmonės akcininkai: V. Bučas, Nijolė Paulina Bučienė, D. Kaziūnas ir Irena Ona Mišeikienė.
O dabar pažvelkime į V. Petkevičiaus įmonę UAB „Alti“, kuri registruota Liepiškių g. 13. Registrų centrui jos pateiktoje finansinėje ataskaitoje švilpauja vėjai. 2020 ir 2019 m. pardavimo pajamos nėra nurodytos. Tik pateikta informacija apie skaičiuotą nuostolį. 2020 m. nuostolis siekė 119 eurų, 53 eurų nuostolis skaičiuotas 2019 m.
Kaip matyti Registrų centro dokumentuose, V. Petkevičiaus vadovaujamos įmonės yra susijusios su AB „Invalda privatus kapitalas“. Tiesa, dažnai šio asmens vadovaujamos įmonės priklauso AB „Invalda privatus kapitalas“ ne tiesiogiai, bet per kitą juridinį asmenį, kurio akcininkas būna AB „Invalda privatus kapitalas“.
Delfi bandė susisiekti su V. Petkevičiumi, tačiau jis į klausimus neatsakė. Jei atsakymus pateiks vėliau, tekstą papildysime.
