Su DELFI susitikę lietuvių bendruomenės Alanijoje nariai aiškino net nenorintys bandyti paneigti panašių mitų, nes jie – absurdiški.
„Protingi, išsilavinę žmonės taip tikrai nemano ir tokių kalbų neskleidžia“, – aiškino viename Alanijos viešbučių dirbanti lietuvė.
Jai antrino ir kiti tautiečiai. Ne visi jie norėjo būti pristatyti viešai, nes aiškino žinantys, kad dėl atviro savo požiūrio sulauks piktų komentarų, tai gali pakenkti ir jų darbui, mat daugelis dirba turizmo srityje, tačiau sakė nebegalintys ilgiau tylėti.
Dėl neigiamo požiūrio kaltina propagandą
„Ne paslaptis, kad lietuviai žiūri ne tik lietuvišką, bet ir rusišką televiziją, kur pastaruosius porą metų transliuojama didžiulė propaganda. Kartais ir aš įsijungiu, pamatau, kas darosi, ir pasijuokiu. Tačiau kiti lietuviai tuo, kas sakoma, tiki, tad pasižiūrėję panašias laidas sužinotą informaciją skleidžia ir toliau. Turkijoje yra karas, prievartaujama, moterys kažkur išvežamos, jos žeminamos“, – dažniausius propagandos pavyzdžius vardijo viešai pristatytas nenorėjęs būti lietuvis.
Jo teigimu, dažnai panašias žinias į lietuvių kalbą išverčia ir lietuviški naujienų šaltiniai, tad bent porą kartų per savaitę pasirodo žinios, kad Turkijoje esą prasidėjo karas.
„Man atsibodo skaityti straipsnius apie Turkiją, kad planuojamas karas, apie terorizmą. Rašomos visokios nesąmonės, remiantis tuo, kad kažkas kažką kažkur leptelėjo. Tai ta pati propaganda, kuria pigiai renkamas populiarumas“, – aiškino lietuvis.
Turistų iš Lietuvos sumažėjo 40 proc.
Jo teigimu, perskaitę neigiamas prognozes apie situaciją Turkijoje lietuviai turėtų susimąstyti, kam tai naudinga, ir galvoti savo galva, o ne vadovautis jiems tikslingai brukama nuomone.
„Alanija gyvena iš turizmo. Yra trys operatoriai, kurie čia veža lietuvius. Vienoje jų stebimos tendencijos, kad šiemet į Turkiją atvažiuos 40 proc. mažiau lietuvių nei anksčiau. Kodėl? Dėl propagandos ir klaidinančių straipsnių. Taip suformuojamas klaidingas įvaizdis apie šalį“, – aiškino jis.
Nuostabą jam kelia ir tai, kad pastaruoju metu Turkija lyginama su Sirija, rekomenduojama į ją nevykti.
„Turiu pažįstamų, kurie Alanijoje buvę 3-4 kartus, tačiau šiemet man aiškina į Turkiją atostogoms nevažiuosiantys, nes čia vyksta karas. Tokį įspūdį jie susidaro iš žiniasklaidos ir tu nieko jiems negali įrodyti, nes tik atvažiavę ir savo akimis pamatę jie gali įsitikinti, kokia yra tikroji padėtis“, – pasakojo lietuvis.
Kažkur girdėtos istorijos priskiriamos Turkijai
Savo ruožtu kelionių konsultantas Margiris Klenavičius pridūrė, kad neretai viena neigiamo pobūdžio istorija, nutikusi Turkijoje, rusų propagandos eskaluojama tiek, kad virsta farsu, iš kurio sudaromas įspūdis, kad bloga situacija – visoje Turkijoje.
„Realiai Turkijoje gyvenimas yra toks pat kaip Lietuvoje. Skiriasi tik geografinė padėtis ir tikėjimas“, – pasakojo jis.
Jo teigimu, apie Turkiją neigiamai paprastai kalba tie, kurie iš esmės jaučia pyktį ir neapykantą, tad ieško, kur šias emocija nukreipti.
„Kažkur girdėtos istorijos, tradicijos perkeliamos ir išpučiamos“, – savo pastebėjimais dalijosi jis.
Į saugumą žiūrima griežčiau nei Europoje
Pasak M. Klenavičiaus, kiek jis pamena save Turkijoje – pirmą kartą čia atvažiavo prieš 13 metų – saugumui čia visada buvo skiriamas didelis dėmesys.
„Pirmą kartą tai pamačiau Turkijoje – tikrinami įeinantys į didesnius prekybos centrus pirkėjai, o ne išeinantys. Nežiūrima, ar kažką pavogei, bet atkreipiamas dėmesys, ką įsineši, ar turi metalinių daiktų. Į saugumą žiūrima labai rimtai“, – aiškino jis.
Pabrėžė M. Klenavičius, kad paprastai Turkijoje nepateksi ir į oro uostą, laisvai negali judėti tarp skirtingų jo zonų. Pavyzdžiui, grįžti iki palikto lagamino.
„Vyrauja nuomonė, kad Turkija – laukinis kraštas, tačiau į saugumą čia tikrai žiūrima ne taip pro pirštus kaip toje pačioje Europoje, įvertinant rezultatus“, – savo nuomone dalijosi jis.
Po sprogimų – rekomendacijos nevykti į Turkiją, bet apie Europos šalis nutylima
M. Klenavičiaus teigimu, neteisinga ir tai, kad po sprogimų Europos šalyse nebuvo jokių rekomendacijų į jas nevažiuoti, tačiau to negalima pasakyti apie Turkiją.
„Kiek tai yra tiesa, sunku pasakyti, tačiau vėliau neretai pasirodo informacija, kad vieni ar kiti buvo įspėti, tačiau nesiėmė nieko. Rusų lėktuvai skraido ir virš Lietuvos, tačiau niekas nieko nepadaro. Tačiau jei kalbama apie Turkija ir pasakoma, kad mes įspėjome, o po to padarėme, kažkodėl dėl to Turkija paversta baubu, į kurį jokiu būdu negalima važiuoti“, – aiškino jis.
DELFI primena, kad lapkritį Turkijos oro pajėgos numušė jos oro erdvę pažeidusį Rusijos bombonešį. Vėliau dėl to Kremlius Rusijos gyventojams uždarė Turkijos poilsiavietes.
„Po to, kai buvo numuštas Turkijos oro erdvę pažeidęs Rusijos lėktuvas, buvo uždrausti visi užsakomieji reisai į Turkiją. Dėl to šiemet mes sulauksime tik 20 proc. viso turistų potencialo iš Rusijos“, – pastebėjo jau anksčiau cituotas turimo srityje dirbantis lietuvis.
Klaidingi teiginiai – ir iš iškiliausių vadovų
Savo ruožtu M. Klenavičius pridūrė žinantis, kad kartais būna ir taip, kad iš pradžių į eterį paleidžiamos „propagandinės antys“, o kitą dieną ar po kelių paskleistos žinios paneigiamos.
„Tačiau paneigimo niekas nebeskaito“, – sakė jis.
Kelionių konsultanto teigimu, aistras vis kursto ir iškiliausių Rusijos vadovų išsišokimai. Pavyzdžiui, jis prisiminė kartą girdėjęs Vladimiro Putino interviu, kuriame jis aiškino, kad Turkijos pietuose – pilietinis karas.
„Viena, pilietinio karo Turkijos teritorijoje apskritai nėra. Antra, neramumai yra Rytinėje Turkijos dalyje greta sienos su Sirija – 700-800 km. Tačiau tai pasakė prezidentas, todėl rusai ir turintys su šia šalimi bendrų interesų tuo tiki“, – pastebėjo jis.
Stokojantys geografinių žinių daro klaidas, dėl kurių patys supyktų labai stipriai
Pasak M. Klenavičiaus, į panašias žodžių pjautynes Turkijos prezidentas veltis nelinkęs. Tačiau bando su tuo kovoti savaip. Pavyzdžiui, Turkijoje daugėja rusams skirtų renginių.
„Rusų Alanijoje tikrai niekas nemuša ir nepersekioja. Tie, kurie čia atvažiuoja, mato, kad situacija visiškai skiriasi tuo tos, kurią bandoma parodyti“, – aiškino jis.
Anot M. Klenavičiaus, skaudu, kad rusiška propaganda tiki ir dalis lietuvių.
„Pavyzdžiui tie lietuviai, kurie stokoja geografinių žinių, turkus vadina arabais. Tačiau tai turkui – didelis įžeidimas. Tikrai nėra tiesa. Pavadinti turką arabu tas pats kaip lietuvį pavadinti lenku ar rusu“, – viena klaidingo suvokimo pavyzdžių įvardijo jis.
Stebi nuoseklų puolimą
Savo ruožtu gidė ir kelionių vadovė Vilija Šalaviejūtė taip pat sakė kartais įsijungianti rusiškas žinias ir stebinti, kad kone visos jų prasideda ir pasibaigia reportažais, kokia bloga yra Turkija.
„Stabiliai ir nuosekliai varoma į vienus vartus ir tai vyksta jau ilgą laiko tarpą. Atsimenu, dar anksčiau kartais save pričiupdavau mąstant, kokia bloga ta Turkija, nuolat pateikiama informacija veikia psichologiškai. Tad nesistebiu, kad ir žmogui, kuris čia negyvena, patikėti tuo nėra sunku“, – sutiko ji.
Pasak gidės, būtent dėl to, kad daugelis tiki propaganda, Turkijoje dalis viešbučių, kuriuose buvo pamėgę lankytis rusai, šį sezoną planuoja net neatsidaryti. Kadangi kai kurie jų stovėjo greta vienas kito, Alanijoje formuojasi ištisi regionai (kai kurių jų dydis – kaip Žirmūnai), kurie greičiausiai šiemet liks pustuščiais.
„Ir dalis mano draugų, jų tėvų žiūri rusiškas žinias, tai labai justi. Balandžio pabaigoje pas mane atvyks dvi draugės, tačiau jos pasakojo iš daugelio aplinkinių tik ir girdinčios nuostabos šūksnius, ar kartais jos neišprotėjo“, – pasakojo ji.
Stebi pokyčius ne tik rusų, lietuvių, bet ir vokiečių, anglų elgesyje
Tuo metu M. Klenavičius pastebėjo, kad kartais ir nuolat užversti informacija apie neigiamą aplinką Turkijoje nereikia.
„Žmogus turi savisaugos instinktą, tad net ir menkas nerimas padaro savo. Jei vėliau kartas nuo karto ir paleidžiama nors ir atrodytų, nereikšminga informacija, situacija tik rimtėja“, – aiškino jis.
Įbauginta, anksčiau kalbėjusio turizmo srityje dirbančio lietuvio teigimu, ne tik Rusija, Lietuva, bet ir visa Europa.
„Mažėja ir į Turkiją važiuojančių vokiečių, anglų. Gal mažiausiai į tai reaguoja tik skandinavai“, – pastebėjo jis.
Klausiame Jūsų – ar teko atostogauti Turkijoje? Pasidalinkite savo patirtimi – į kokį miestą geriausia važiuoti, kiek atostogos jums kainavo, kas sužavėjo, o kas nepatiko? Padėkite dar tik planuojantiems atostogas būti pasiruošusiems! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Turkija“ iki gegužės 2 d. ir vienam iš jūsų dovanų įteiksime knygą!