Apie civilinio turto konfiskavimo instituto kūrimą „valstietis“ V. Bakas prakalbo po NSGK atlikto verslo grupių poveikio politikams ir sprendimų priėmėjams tyrimo, kurio išvadas Seimas patvirtino antradienį.
Po balsavimo NSGK pirmininkas kalbėjo, kad patvirtintos išvados – tik darbo pradžia, o ateityje į išvadų įtvirtinimą plačiau įsitrauks Seimas ir Vyriausybė. Pirmieji darbai, jo teigimu, bus įstatymų, susijusių su civilinio turto konfiskavimu (nepagrįstai įgyto turto atėmimu – DELFI), priėmimas.
„Nusikalsti turėtų neapsimokėti. turėtų būti labai aiški žinia, kad jeigu kažkas sukaupė turtą iš politinės korupcijos, prekiaudamas žmonių interesais, jis tiesiog potencialiai viso šito turto gali netekti bet kuriuo momentu“, – tvirtino V. Bakas.
Politikas kalbėjo, kad įstatymo projektai, numatantys turto konfiskavimą, jau yra parengti – esą tą darbą atliko Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su Policijos departamentu ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Juos tereikės tik pataisyti.
Tačiau VRM pateikė DELFI kitą informaciją – Seimo stalčiuose jau keleri metai dūla policijos itin laukiamas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektas, tarp kitų priemonių, numatantis nusikaltėlių neteisėtai įgyto turto konfiskaciją.
Žadėjo: palies tik organizuotus nusikaltėlius
Kaip DELFI informavo vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą rengė Seimo valdybos sprendimu 2013-aisias sudaryta darbo grupė, vadovauta tuometinio NSGK pirmininko Artūro Paulausko. Į ją įėjo tiek politikai, tiek įvairių teisėsaugos institucijų atstovai.
Projektas, kurį su tam tikromis išlygomis pasirašė tuometinis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, Seime buvo registruotas 2016-ųjų pradžioje. Jame pasiūlyta naujovė – galimybė be baudžiamojo proceso konfiskuoti didesnės kaip 15 tūkst. eurų vertės turtą asmenų, susijusių su nusikalstamu pasauliu, jeigu jie negalėtų pagrįsti to turto įsigijimo.
Turto konfiskavimą siūlyta taikyti teismo sprendimu, ir ne visiems piliečiams, bet tik asmenims, esantiems teisėsaugos institucijų patvirtintame slaptame nusikalstamų grupuočių narių sąraše.
Projektas nebuvo pamirštas ir atėjus dabartinei Seimo daugumai. Kaip matyti iš viešai skelbtos informacijos, NSGK vairą perėmęs V. Bakas 2016-ųjų gruodį žadėjo, jog Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektas, įteisinant ir civilinį turto konfiskavimą, bus priimtas 2017 metų pavasarį. Projektą teigiamai vertino tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Tačiau Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projektas nepriimtas iki šiol, o pastaruoju metu NSGK vadovas V. Bakas prabilo, kad projektas esąs „per siauras“, todėl būtina parengti atskirą civilinio turto konfiskavimo įstatymų paketą, kuris leistų jo nuostatas taikyti visiems asmenims, kurie negali pagrįsti savo turto kilmės, jei tai susiję su korupcinėmis veikomis.
„Įstatymas turėtų būti taikomas ne tik organizuotoms grupėms. Aišku, mes pripažinome, kad, pavyzdžiui, koncerno „MG Baltic“ veikla turi organizuotos nusikalstamos grupės požymių, bet tai konkretus atvejis ir mes nevertiname baudžiamosios teisės aspektu. Bet jeigu kalbėtume apie civilinio turto konfiskavimo instituto atsiradimą, reikėtų žiūrėti plačiau, ne tik organizuoto nusikalstamumo požiūriu“, – sakė jis.
Bakas: mes nekalbame apie kažkokį vidutinį gyventoją
V. Bako teigimu, naujiems projektams parengti turėtų būti formuojama nauja darbo grupė.
„Žinau, kad iki rudens sesijos mes esame pajėgūs parengti tą projektą kartu su Vyriausybe, STT, policija, galbūt įsitrauks ir Teisingumo ministerija. Į svarstymus įtrauksime verslą būtinai, pakviesime asociacijas, net turiu jau tokį planelį pasirašęs, ką kviesiu. Kalbama ir apie nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemonių lyderius“, – aiškino jis.
NSGK vadovas kalbėjo, kad naujasis įstatymas galėtų būti taikomas neteisėtai praturtėjusiems asmenims – ypatingai valstybės tarnautojams, politikams,aukštiems pareigūnams, susikrovusiems turtus iš politinės korupcijos.
„Aišku, tai dažnai susiję ir su nusikalstamo pasaulio žmonėmis, bet nebūtinai tai gali būti. Organizuoto nusikalstamumo atveju iš pradžių reikia įrodyti, ir žmonės turi būti nuteisti už tai, kad jie dalyvauja organizuotoje nusikalstamoje veikloje – prekiauja ginklais, narkotikais, plėšikauja, ir panašiai. Mes kalbame apie civilinį turto konfiskavimą, kada žmonės negali pagrįsti sukaupto didelio turto ir yra įtarimų, atlikus tam tikrus mechanizmus, kad tas turtas gali būti įgytas iš korupcinių veikų, tokiu atveju įsijungia civilinio konfiskavimo institutas“, – sakė jis.
Teiraujantis, ar tokiu atveju, jei įstatymas būtų taikomas nesant baudžiamojo persekiojimo, nekiltų rizikų, jog jis bus nukreiptas prieš kažkam nepatogius asmenis, V. Bakas sakė, jog nuo piktnaudžiavimų saugotų teismai. Jo teigimu, panašų modelį sėkmingai taiko Jungtinė Karalystė.
„Grįžo dabar ekspertai, nenoriu jų dabar įvardinti, bet tai kai kurių valstybės institucijų ekspertai, iš Jungtinės Karalystės, kur specialiai susitiko su tos agentūros vadovybe ir sėmėsi patirties. Tie ekspertai nėra atrinkti, bet tai žmonės, kurie domisi tais dalykais“, – kalbėjo politikas.
Ar tokiu atveju nebus taip, kad kiekvienas pilietis jausis stebimas?
„Pasakysiu taip: jeigu man šiandieną reikėtų pagrįsti savo turtą, galėčiau tai padaryti. Jeigu viskas skaidru, aišku, – kokios problemos? Mes gi nekalbame apie kažkokį vidutinį gyventoją, kuris sąžiningai dirba. Kalbame apie aukštesnes rizikas – sprendimų priėmėjus, žmones, susijusius su sprendimų rengimu, jeigu jie susikrauna turtus ir negali jų pagrįsti. Kalbame apie savotišką prevencinę funkciją: atgrasyti žmones, kurie galbūt turėtų noro pasipelnyti iš valstybės tam tikrų valdymo spragų, korupcinių ryšių“, – sakė V. Bakas.
Nerimauja, ar atitiks Konstituciją
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo projekto rengimui prieš kelerius metus vadovavęs A. Paulauskas tvirtino, kad tuo metu įtvirtintas siūlymas taikyti civilinio turto konfiskavimo organizuotiems nusikaltėliams priemones sulaukė didelio pasipriešinimo.
Pasak buvusio parlamentaro, dėl to net buvo svarstoma, ar konfiskacijos idėjos neatsisakyti, bet tvirtą poziciją išreiškė Policijos departamentas.
„Nors projekto labai laukė teisėsaugininkai, projektas buvo „torpeduotas“, numarintas, ir, pasibaigus kadencijai, liko gulėti Seime. Galvojau, gal naujos kadencijos politikai pratęs tuos gerus darbus. Bet dabar žiūriu, kad kažkas bando pasisavinti tas idėjas ir pateikti kaip didelę naujovę“, – kalbėjo jis.
A. Paulauskas stebėjosi siūlymais turto konfiskavimą taikyti ne tik baudžiamojo proceso rėmuose.
„Ir dabar Civiliniame kodekse yra daug normų, leidžiančių išieškoti neteisėtai įgytą turtą. Pagaliau yra baudžiamoji atsakomybė. Manau, organizuoto nusikalstamumo atveju turto konfiskavimas yra pateisinamas, bet ir tai pažiūrėkite, kiek projekte dėl to įdėjome saugiklių – juk turi būti atliktas didžiulis darbas, kad teismas tokį sprendimą priimtų.
O jei kalbama apie asmenį, kuris nėra nei organizuotos gaujos narys, nei apkaltintas padaręs nusikaltimą – būtų labai sunku tokį įstatymą jam taikyti. Nebent jie nusikopijuos mano projektą ir parašys, kad įstatymas taikomas ne organizuotiems nusikaltėliams, tačiau bet kuriems kitiems žmonėms. Tada nežinau – su Konstitucija gali būti konfliktas“, – svarstė buvęs parlamentaras.
Labiausiai susirūpinti reikėtų politikams
Dr. Skirmantas Bikelis, besigilinantis į turto konfiskavimo problematiką, DELFI sakė, kad užsienio šalyse turto konfiskavimo civilinio proceso keliu taikomas įvairiais pagrindais, pirmiausia – asmenų, kurie siejami su pavojingiausiomis organizuotomis grupuotėmis, turtui, kaip, pavyzdžiui, numatyta Italijoje galiojančiame Antimafijos kodekse. Taip pat civilinė konfiskacija kai kuriose valstybėse taikoma asmenų, įtariamų savanaudiškų nusikaltimų padarymu, neaiškios kilmės turtui, arba asmenims, kontroliuojantiems itin didelės vertės neaiškios kilmės turtą.
Šis procesas gali būti nukreiptas ir prieš valstybės tarnautojų ir politikų neaiškios kilmės turtą, kadangi jiems taikomi aukšti skaidrumo reikalavimai. Jei valdininkas ar politikas turi oficialiomis pajamomis nepagrindžiamo turto, gali kilti pagrįsti įtarimai dėl jo kilmės.
Teisininko manymu, V. Bako teikiamas pavyzdys, kad Lietuva turėtų remtis Didžiosios Britanijos patirtimi, kur plačiai taikomas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas, nėra labai sėkmingas.
„Jungtinė Karalystė civilinę konfiskaciją taiko labai plačiai – asmenims, kurie įtariami, kad jų gyvenimo būdas nusikalstamas. Iš kitos pusės, turto, kurio atžvilgiu taikoma procedūra, vertė ten gali būti gana žema, tad kyla problema, jog vykdant daugybę smulkių procesų dėl turto paėmimo, valstybei atsiranda rūpesčių tiek tiriant to turto kilmę, tiek jį administruojant, tam skiriama daugybė sąnaudų ir gaištamas pareigūnų laikas. Juo labiau, kad neretai konfiskuojamas ne itin vertingas turtas“, – sakė S. Bikelis.
Kalbėdamas apie situacijas, kai užsimenama apie verslininkų, galbūt darančių neteisėtą įtaką politikams, turto konfiskaciją, teisininkas pabrėžė, jog tai įgyvendinti būtų labai sudėtinga.
„Verslininkams nėra taikomi aukšti skaidrumo reikalavimai, ir nustatyti viso jų turto kilmę, atskirti, kuris turtas įsigytas pagrįstai, kuris – ne, labai problematiška. Verslininkams nesunku pateikti įvairių versijų dėl turimo turto kilmės, ir jas nepaprastai sunku paneigti“, – sakė jis.
Ta pati problema kiltų ir kalbant apie politikų ar valstybės tarnautojų, atėjusių iš verslo, turto kilmę.
„Politikams taikomas skaidrumo reikalavimas apima ribotą laikotarpį. Jei keltumėme klausimą dėl jų turto kilmės, galėtumėme remtis tik tuo laikotarpiu, kai asmuo užsiima politika ar dirba valstybės tarnyboje, kai jam yra taikomas skaidrumo reikalavimas. Žinoma, vertinant neaiškios kilmės politikų turtą, yra daugiau perspektyvų patikimai nustatyti jo šešėlinę kilmę, ir tarptautinės konvencijos, kurios mini tokius instrumentus, kaip turto paėmimas, yra labiau orientuotos į politikus“, – kalbėjo teisininkas.