Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, prieš 75-erius metus, 1944 metų rugsėjo 28-osios naktį, čia sovietai atvežė pirmąsias sušaudytas aukas.
„Į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidžių vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija“, – rašoma pranešime.
Per trejus metus sovietų saugumo kalėjime Vilniuje buvo nužudyti 767 žmonės, dar septyni ten mirė nesulaukę nuosprendžio. Iki šiol Tuskulėnuose atrasti 724 žmonių palaikai.
„Dauguma šių aukų – 613 – buvo kaltinti pačiu absurdiškiausiu sovietiniu kaltinimu – tėvynės išdavimu“, – teigiama centro pranešime.
Anot istorikų, į Tuskulėnų masinę kapavietę buvo atvežami partizanai ir jų rėmėjai, 1941-ųjų Birželio sukilimo dalyviai, lenkų organizacijos „Armija Krajova“ kariai ir jų rėmėjai, taip pat karo, kriminaliniais nusikaltimais ar dalyvavimu Holokauste apkaltinti žmonės.
Tarp aukų daugiausia lietuviai – 559, taip pat rusai, lenkai, vokiečiai, baltarusiai, latviai, ukrainiečiai, žydai, buvo palaidota ir armėnų, čiuvašų, estų, uzbekų, osetinų, totorių bei udmurtų palaikų.
Kaip skelbia centras, 1988 metais Lietuvoje prasidėjus tautiniam atgimimui, imta rūpintis istorinės tiesos atkūrimu: kaupiami liudytojų atsiminimai, tiriami KGB dokumentai, baudžiamosios bylos, pradėta ieškoti ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių užkasimo vietų.
Archeologinių tyrimų metu Tuskulėnų dvaro teritorijoje atkastos 45 kapaduobės su 724 žmonių palaikais. Antropologams pavyko identifikuoti 66 asmenų palaikus.
2004 metais sovietinio teroro aukų palaikai buvo perkelti į naujai pastatytą amžinojo poilsio vietą – koplyčią–kolumbariumą.