O istorija rutuliojasi apie, regis, niekuo neypatingą žemės lopinėlį. Tik tiek, kad tą lopinėlį, kaip tyčia, valdo „tvarkietė“, Pagėgių mero Virginijaus Komskio artima bendražygė Danguolė Mikelienė su vyru. Ir reikalauja tokios kainos, nuo kurios energetikams raibsta akys.
Plėtojant elektros sistemą – netikėta kliūtis
Valstybinė energetikos kompanija „Litgrid“ Pagėgiuose vykdo du visos šalies energetikai svarbius projektus: numatoma 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba bei su ja susijęs Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas. Ir kaip tyčia – be Mikelių neseniai įgytos žemės šie projektai neįmanomi.
2011 m. rugsėjo pabaigoje „Litgrid“ sudarė sutartį dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo minėtiems projektams. Spalį „Litgrid“ kreipėsi į „tvarkiečių“ kontroliuojamą savivaldybę dėl specialiojo planavimo dokumento parengimo. Viskas juda puikiais tempais – jau 2011-2012 m. sandūroje projektų vykdymo teritorijoje suformuojami sklypai, o 2012 m. sausį paskelbiama, kad pradedamas rengti strateginės reikšmės infrastruktūros plėtros objekto specialusis planas.
Ir čia iškyla netikėta kliūtis.
Užsimojo iš peties: prašo 8 kartus daugiau, nei žemė verta
„Litgrid“ atstovė Vilija Railaitė DELFI teigė, jog projektas klojosi palyginti sėkmingai – sutarta su beveik visais žemės savininkais.
„Naujoji elektros linija Pagėgiai-Bitėnai sieks 17 km ilgio ir bus tiesiama per 80 privačių sklypų. Su dauguma šių sklypų savininkų, 90 proc., jau yra pasirašytos servituto nustatymo sutartys. Kompensacijų žemės sklypų savininkams dydžiai nustatyti remiantis Vyriausybės patvirtinta metodika. Visa kompensacijų suma yra apie 100 000 Eurų, kompensacijos bus išmokėtos po specialiojo plano patvirtinimo“, - skaičiavo V. Railaitė.
O štai Mikeliai, kuriems priklauso apie 3 ha projektui reikalingos žemės, anot „Litgrid“, už savo žemę prašo net 8 kartus rinkos kainą viršijančios sumos.
„Bitėnų skirstyklos išplėtimui būtina nupirkti dalį greta skirstyklos esančios žemės, kuri priklauso dviem savininkams: be šios žemės vystyti projekto nebūtų galima. Su vienu jau susitarta, kitas savininkas, kuriam priklauso iki 3 ha reikalingos žemės, kol kas vis dar nesutinka ir reikalauja niekuo nepagrįstos kainos, kuri 8 kartus viršija žemės rinkos kainą“, - teigė V. Railaitė.
Pasak jos, „Litgrid“ su tokia kaina nesutinka ir sutikti neketina. „Rinkos kaina siekia 1700-2000 eurų už hektarą. Žemės įstatymas draudžia žemės savininkams mokėti gerokai didesnes už rinkos kainą išmokas. „Litgrid“ griežtai laikosi įstatymų“, - tęsė V. Railaitė.
Ir dar vienas sutapimas
Beje, „Litgrid“ neatmeta galimybės, kad „tvarkietės“ su vyru įgyta žemė gali būti ne laimingas atsitiktinumas. Mat D. Mikelienė yra ne tik Lumpėnų kaimo seniūnė, bet ir žmogus, tiesiogiai įtrauktas į sprendimų, susijusių su teritorijų planavimu, priėmimą.
„Jūsų minima D. Mikelienė yra savivaldybės nuolatinės teritorijų planavimo komisijos narė. Ši komisija priima sprendimus dėl projekto derinimo“, - teigė V. Railaitė.
„Litgrid“ atstovės teigimu, jeigu su „tvarkiete“ ir jos sutuoktiniu nepavyks susitarti geruoju, dėl žemės spręsti turės teismas.
„Jeigu su šiuo žemės sklypo savininku nepavyktų susitarti, „Litgrid“ turės kreiptis į teismą. Tiek elektros linija Pagėgiai - Bitėnai, tiek Bitėnų skirstykla yra strateginės reikšmės objektai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, Žemės įstatymą ir kitus teisės aktus, tokių objektų statybai reikalinga privačiuose sklypuose esanti žemė gali būti paimama visuomenės reikmėms. Tokiu atveju, savininkui už paimtą žemę būtų atlyginta, už sklypą išmokant žemės rinkos kainą atitinkančią sumą“, - reziumavo V. Railaitė.
Meras: tikriausiai ir jūs to neparašysite
Pagėgių meras V. Komskis DELFI teigė žinantis apie partieties D. Mikelienės ir „Litgrid“ konfliktą.
„Jie ten nesutaria. Kiek žinau, tai yra pateikta dabar tvirtinimui – ir lyg kitame posėdyje svarstysime. Bet tą visą problemą tai žinau“, - kalbėjo V. Komskis.
Paklaustas, ar neįžvelgia galimo D. Mikelienės, kaip teritorijų planavimo komisijos narės, interesų konflikto, meras patikino, esą partietė nuo sprendimų, susijusių su jos žeme, nusišalina.
„Kiek aš žinau, balsavime nusišalina“, - sakė V. Komskis.
Mero žodžiais, „Litgrid“ reikalingą žemę partietė įsigijo „kai jos niekas nenorėjo“. „Yra įsipareigojimai. Kai jinai įsigijo žemę, 5 metus negali parduoti. Apie tai niekas nekalba. Tikriausiai ir jūs to neparašysite. Tai pirmiausiai žmonėms reikia padėti ir šitą problemą išspręsti“, - partietę gynė V. Komskis.
Jei „Litgrid“ nori teismo – tegul
Beje, meras DELFI čia pat parūpino ir D. Mikelienės komentarą. „Tvarkietė“ tuo metu kaip tik buvo V. Komskio kabinete. Ji DELFI teigė žemę pirkusi dar tada, kai nebuvo jokios informacijos apie „Litgrid“ planus.
„2010 m., - datą nurodė D. Mikelienė. - Mes 12 hektarų vienoje vietoje turime. Buvo suprojektuotas Nacionalinės žemės tarnybos projektas, ir mes eiliškumo tvarka visas savo ūkio žemes įsigijome, 2011 m. sutartį susirašėme.“
„Jokios informacijos (apie „Litgrid“ projektą – DELFI) nebuvo mums. Ir jeigu būtų buvę – tai galėjo ir pasiimti tą žemę. Tikrai nieko nežinau“, - pridūrė „tvarkietė“.
Paprašyta pakomentuoti kainą, kurios prašo už žemę, į kalbas pašnekovė nesileido.
„Jeigu šitas objektas yra valstybei reikšmingas – tai prašome ir atimti. O telefonu aš tokių klausimų, kas liečia mano turtą, tikrai nekalbėsiu“, - teigė D. Mikelienė.
Ji patikino nė karto teritorijų planavimo komisijos posėdžiuose nebalsavusi ir nebalsuosianti dėl klausimų, susijusių su jos žeme.
Politikė neslepia – jeigu „Litgrid“ norės santykius aiškintis teisme, ji tam pasirengusi.
„Ką? Jie ruošiasi mus į teismą paduoti? Na, tai prašom“, - reziumavo D. Mikelienė.