Prabilti moteris sakė pasiryžusi po to, kai DELFI portale perskaitė kolegės Dainos Puidokaitės skundą. 27-erius metus Chemijos bare dirbusi moteris sakė mananti, kad naujai paskirta vadovė ją atleido neteisingai. Buvo liepta laikyti egzaminą, po kurio buvo atleistos kone visos ilgametės darbuotojos.
Tiesa, tąkart „Lietuvos energijos gamybos“ atstovai aiškino, kad jokio sąmokslo čia nėra. Jų teigimu, visiems darbuotojams buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti konkurse dėl likusių vietų, tad pretenzijas reikšti – neteisinga.
Tačiau šiuos argumentus atremia Vilma (pavardė redakcijai žinoma), su D. Puidokaite dirbusi 10 metų. Jai taip pat užkliuvo Chemijos baro vadovės Irenos Malašauskienės darbo metodai.
Kentė vadovės klyksmus, šaukimus, bauginimus ir terorą
„Iš darbo išėjau būtent dėl vadovės I. Malašauskienės veiksmų. Jos psichologinio smurto, nukreipto prieš savo pavaldines, klykimo, šaukimo, bauginimo, terorizavimo ir reguliaraus darbo kodekso bei kolektyvinės darbo sutarties pažeidinėjimo. Darbo sąlygos tapo sunkiai pakeliamos, todėl, galutinai sušlubavus sveikatai, nusprendžiau išeiti. Prieš tai aukščiausiems vadams paviešinau tikrąją situaciją I. Malašauskienės ir Dangirutės Navickienės vadovaujamuose skyriuose.
Vėliau buvo užsipulta kolegė, kurią D. Navickienė kaltino skundimu, tačiau aš tai padariau pati, savo noru, nieko neverčiama ir niekas man už tai nesumokėjo. Tiesiog tylėti jau buvo negalima, nes tyčiojimaisi, žeminimai, verkdinimai vis dažnėjo“, – apie darbo sąlygas pasakojo moteris.
Jos teigimu, dirbti tokioje aplinkoje daugiau buvo nebeįmanoma.
„Per darbo metus pažeminta buvau ne kartą. Būdama jaunesnė tai kenčiau, o bėgant metams supratau, kad neverta būti niekinamai“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
Kol darbuotoja raudojo ir prašė pagalbos, vadovė pasigardžiuodama gėrė kavą
Vilma pasakojo ir apie ypač sukrėtusią sceną – vadovė pamokslavimu pravirkdė pavaldinę. Tiesa, pastarosios ašaros I. Malašauskienės visiškai nesugraudino.
„Ji gaminosi sau kavą aparatu. Prisėdo pasigardžuojant jos išgerti ir nesustodama „kandžiojo“ tą moterį, kuri skundėsi nepakeliamu darbo krūviu, prašė pagalbos ir t. t. Vietoj to, kad visą tai baigtų arba bent jau perkeltų pokalbį kitur, į privatesnę teritoriją, nes ten buvo pamainos darbo vieta, o ne kažkoks kabinetas, prie jos prisidėjus laboratorijos viršininkei, jos tai pratęsė toliau. Egzekucija truko daugiau nei valandą ir vėliau ta pavaldinė dar buvo palikta po darbo papildomai dviems valandom, už kurias, žinoma, jai niekas nesumokėjo. Panašių pasityčiojimo scenų buvo ne viena“, – tikino moteris.
Pavyzdžiui, pasakojo ji, pavaldinės ne kartą savo viršininkei gamino pietus. Išvirti trintą moliūgų sriubą buvo liepta ir pačiai Vilmai.
„Niekada negaminau jai valgyti, nors kitos kolegės, žinoma, gamino. Gamino iš baimės, kad riksmų nebūtų, kad ir ir pačios galėtų papietauti... Priežasčių galima buvo rasti daug, tačiau man tai prilygo pažeminimui, kaip ir savanoriškas priverstinis visų parvarymas po to tos sriubos valgyti. Negalėjau pakęsti tokių pietų, kuomet kaskart kažkas kažką skųsdavo, apkalbėdavo ir pan. Pasirinkdavau badavimą, kas labai nepatiko viršininkei. Buvau apkaltinta vengimu bendrauti su kolektyvu“, – širdį liejo moteris.
Darbo laikas nuolat keisdavosi
Ji taip pat prasitarė niekada per 10 metų negavusi tikslaus ir laiku sudaryto darbo grafiko. Jis arba būdavo sudaromas pavėluotai, arba keičiamas net kelis kartus per dieną.
„Darbuotojų sutikimo niekas neklausė, nepranešdavo. Aiškindavo, kad pačios turime darbo grafiku domėtis. Nei būdama namie, nei darbe nežinodavau, kada man vėl reikės eiti į darbą, nes keitimų būdavo „n“. Nuolatinė įtampa dėl to, kad gal ateisiu į darbą, kai man nereikia, gal neatvyksiu, nes nes per vėlai sužinosiu, kada man reikia dirbti, tampė nervus man ir mano namiškiams. Tačiau I. Malašauskienei tai atrodė nesvarbu“, – guodėsi Vilma.
Be to, pasakojo moteris, vadovė ne visuomet tinkamai apskaičiuodavo išdirbtas darbo valandas. Už dalį jų moteriai iki šiol nesumokėjo. Nebuvo pasiūlyta ir vietoje to pasiimti išeiginių.
Savanoriškas rinkliavas paversdavo priverstinėmis
Vadovė su pavaldinėmis ne tik iki galo neatsiskaitydavo, bet ir, pasirodo, jas reketuodavo. Tiesa, prisidengdama kolegų gimtadieniais.
„Vadovė savanoriškai-priverstinai visoms liepdavo duoti po 100 litų kolegių jubiliejų proga. Pinigai buvo dovanojami jubiliatei, tačiau esmė tame, kad tai didelė pinigų suma. Per metus pasitaikydavo 3 ar daugiau tokių progų. Ir aš, ir kitos negalėjome sau tiek leisti. Kai pernai prie vieno jubiliejaus prisidėjau 50 litų, viršininkė riksmais pakvietė mane į virtuvėlę ir liepė pasiaiškinti, kodėl neduodu visos sumos. Man atsakius, kad aš neisiu į šventę (vadinasi, nevalgysiu, negersiu jubiliatės vaišių), ji man leido neduoti 100 litų. O kai eilinės rinkliavos (pensininkių atsisveikinimui) metu daviau 80 lt, o ne 100 lt, į akis ji man nepasakė nieko, o už akių išvadino vos ne ubage“, – skundėsi moteris.
Kai apie tai prasitarė elektrinės personalo vadovei, pastaroji, tikino Vilma, tik atsakė, kad nesiruošia savo laiko skirti to nagrinėjimui. Tyrimas buvo pradėtas tik jai susisiekus su vadovybe Vilniuje.
„Sudaryta komisija buvo pasikvietusi 12 chemijos baro darbuotojų, kurios turėjo galimybę pasisakyti apie situaciją darbe aceit anonimiškai. 8 moterys išpažinties metu papasakojo tiesą, neslėpdamos nieko ir suprasdamos, kad kitos tokios progos gali daugiau ir nepasitaikyti. Pasisakiusiųjų pavardės chemijos baro vadovei tapo žinomos“, – informavo pašnekovė.
Atleido visas, pasisakiusias prieš ją
Po tyrimo I. Malašauskienei buvo skirtas pusės metų bandomasis laikotarpis. Dar jo metu dėl esą etatų mažinimo iš darbo tos 8 moterys buvo atleistos arba išėjo pačios.
„Manau, dabar aišku, kad bandomąjį laikotarpį vadovė išlaikys puikiai (jis baigiasi šį gruodį). Beje, apie šį tyrimą direktorius savo atsakyme spaudai neužsiminė“, – atkreipė dėmesį ji.
Kodėl vadovei nebuvo skirta griežtesnė nuobauda, Vilma sužinojo iš personalo vadovės. Ji pacitavo komisijos darbo išvadas: „griežtų pažeidimų rasta nebuvo“.
„Kai paprašiau patikslinti, kas tuomet yra griežtas pažeidimas, jei, pavyzdžiui, personalas nebuvo leidžiamas kasmetinių atostogų, nebuvo fiksuojami viršvalandžiai, nebuvo laiku sudaromi darbo grafikai ir panašiai, vadovė nusišypsojo ir pasitaisė ištardama: „Norėjau pasakyti, nepataisomų pažeidimų nenustatyta“.
Dauguma elektrinėje dirbančių žmonių nenori su šia vadove prasidėti, turėti reikalų ir, iškilus konfliktui ar likę nuskriausti, mąsto, kad gyvenimas pats sudėlios viską į savo vietas, juk lazda turi du galus, ji turi užnugarį ir pan. O aš pati sau atsakiau, kad tylėti, vaidinti, kad nieko nevyksta negalima – gyvename vieną kartą“, – kodėl tiek metų tylėjusi pagaliau prabilo, aiškino moteris.
Papiktino buvusio darbdavio pasisakymas
Pasak Vilmos, prieštarauti ji nori ir dėl buvusio darbdavio – įmonės direktoriaus – pasisakymo, kuris buvo pateiktas minėtame straipsnyje.
„Taip, modernizavus įrengimus sumažėjo personalo poreikis, tačiau tokiems atvejams turime darbo kodekso 135 str. ( /Pirmenybės teisė būti/ /paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius/... ), kuriame nieko neparašyta apie rengiamas atrankas egzaminų pavidale, todėl tai tik tėra bendrovės išmonė ir visai nesvarbu, kokia komisija vykdytų tokią atranką, kad ir Seimo nariai. Juolab, kad prieš šį egzaminą buvo kitas, kuris buvo skirtas naujųjų įrengimų įsisavinimui ir kurį visos darbuotojos išlaikė. Iš to ir tapo aišku, kad visų darbuotojų kvalifikacija yra vienoda. Direktorius pats cituoja minėtą straipsnį, tik traktuoja jį kitaip. Priežastis labai paprasta – I. Malašauskienė tiesiog ieškojo būdo, kuris galėtų padėti atsikratyti nepageidaujamų pavaldinių ir rado“, – paslaptingą egzaminą aiškino ji.
Pasak Vilmos, farsas ir tai, kad atrankoje dalyvavo abiejų profesinių sąjungų atstovai, nes jie turėjo žinoti, kad tas egzaminas buvo neteisėtas. Tuo labiau, kad ir elektrinėje jau ne pirmą kartą vyko etatų mažinimas ir niekad nebuvo jokio egzamino.
Kvapą gniaužia neteisybė
Anot pašnekovės, po ankstesniu straipsniu buvo daug diskutuojama apie darbuotojų amžių, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad pati Chemijos baro vadovė yra perkopusi šeštą dešimtmetį, o jauniausiai šio centro darbuotojai yra 41 m.
„Toliau straipsnyje paminėti darbo pasiūlymai, kurių atleistos darbuotojos atsisakė – tai taip pat ne visai tiesa. Moterims buvo siūloma eiti dirbti prie senųjų įrengimų demontavimo šaltkalvėmis, žinoma, kad jos atsisakė. Dauguma atleidžiamų vyrų atsisako to darbo ir išeina iš bendrovės, o jie įsigudrino jį pasiūlyti moterims. Realiai, jei jos būtų sutikusios, jie, greičiausiai, net nebūtų jų priėmę. Gerbiu D. Puidokaitę vien už tai, jog ji, jai tai siūliusiai vadovei iš personalo skyriaus į akis pasakė, jog ji šią darbo vietą galėtų pasiūlyti savo sūnui (kuris, beje, irgi dirba bendrovėje, Darbo saugos ir sveikatos skyriuje). Tik vienai darbuotojai buvo pasiūlyta moteriai tinkama darbo vieta, kur ji ir perėjo, tiesa, su terminuota sutartimi“, – atskleidė moteris.
Ji nepritaria ir išsakytoms mintims, kad I. Malauškienės kompetenciją įrodo ministro pirmininko įteiktas padėkos raštas.
„Gal Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, prieš įteikdamas padėkos raštą, ir pamatavo jos sąžiningumo lygį kažkokio prietaiso pagalba, tik, bent man, toks matavimo būdas nežinomas. Direktoriaus atsakyme rašoma, jog jie pasitiki vadove I. Malašauskiene ir viršininke D. Navickiene, tačiau, manyčiau, kad pasitikėti nederėtų“, – mano ji.
Vadovės reiklumas sutampa su bendrovės siekiais
Savo ruožtu „Lietuvos energijos gamybos“ generalinis direktorius Juozas Bartlingas DELFI sakė manantis, kad nebūtų sąžininga ir teisinga tiesiogiai komentuoti buvusios bendrovės darbuotojos atsiliepime atpasakotus epizodus, nes jie nėra konkrečių situacijų liudininkai.
„Norisi tik pabrėžti, kad su darbuotojomis atsisveikino ne asmeniškai Chemijos baro vadovė I. Malašauskienė, o bendrovė. Atsisveikinant su darbuotojomis „Lietuvos energijos gamyba“ vadovavosi visais galiojančiais teisės aktais ir siekė geriausiai patenkinti abiejų pusių interesus.
Chemijos baro vadovės reiklumas dėl savo ir baro darbuotojų kompetencijos sutampa su bendrovės siekiu išlaikyti pačių profesionaliausių ir labiausiai motyvuotų darbuotojų komandą. „Lietuvos energijos gamybos“ darbuotojams patikėtas išties atsakingas darbas, sudėtingų ir pavojingų įrengimų valdymas. Tad privalome užtikrinti, kad bendrovėje dirbtų tik geriausi specialistai“, – sakė jis.
Pripažino: įtampa tarp darbuotojų auga
Pasak J. Batlingo, jo vadovaujama įmonė nėra pirmoji ir tikrai ne paskutinė, susidurianti su situacija, kai keliasdešimt metų tarnavusius įrenginius pakeitus naujais, efektyvesniais, mažėja žmogiškojo indėlio poreikis. Maža to, tikino jis, bendrovė susiduria ir su kitais iššūkiais, turi prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų.
„Štai, pavyzdžiui, 2016 metams gamybai Elektrėnuose neskirta nė euro iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžeto. Viena vertus, tai sutampa su mūsų pačiu tikslu didinti savo efektyvumą ir kuo labiau mažinti VIAP poreikį. Kita vertus, tuo pačiu tai reiškia, kad Elektrėnų blokus aptarnaujančių darbuotojų skaičius niekaip negali didėti, o esami darbuotojai turės dar atidžiau stebėti situaciją rinkoje, dar greičiau reaguoti į atsiradusias galimybes ir, svarbiausia, dar atsakingiau rūpintis įrengimais, kad jie be trukdžių pasileistų ir nepriekaištingai veiktų vos tik prireikus užtikrinti stabilų elektros energijos tiekimą“, – argumentavo jis.
Direktorius pripažino, kad tenkinant vartotojų interesus ir siekiant netapti jiems našta, įtampa tarp darbuotojų auga.
Darbuotojams, kurių rezultatai žemesni, nelabai turi, ką pasiūlyti
„Atsižvelgdami į tai, dedame pastangas, kad išlaikytume visus galinčius ir norinčius dirbti kvalifikuotus darbuotojus, siekiame pasiūlyti jiems viską, ką galime pasiūlyti, nubrėžti tokias aiškias ateities perspektyvas, kokios aiškios jos šiandien gali būti.
Taigi, minimą kvalifikacijos patikrinimo egzaminą pasirinkome kaip skaidrų ir lygias galimybes visiems dalyviams garantuojantį būdą įvertinti turimas žinias ir kompetencijas. Realybė iš tikrųjų yra tokia, kad, įvertindami aukščiau aprašytą situaciją ir siekdami veiki maksimaliai efektyviai, tiems, kurių rezultatai žemesni, pasiūlyti šiandien galime tik darbą prie susitvarkymo projektų, senų įrenginių demontavimo komandoje“, – neslėpė J. Batlingas.
Jis pakartojo, kad abejoti Chemijos baro vadovės I. Malašauskienės profesine kompetencija bendrovė neturi jokio pagrindo.
„Lyderystės ir personalo valdymo srityje tobulėti galima ir reikia nuolat, tai be paliovos darome, organizuodami įvairius vadovavimo kompetencijų ugdymo mokymus bei praktinius užsiėmimus vadovams. Tikime, kad, palaikoma ir padedama bendrovėje dirbančių kolegų ir vadovų, I. Malašauskienė gebės užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką padalinyje, kad visų Chemijos baro specialisčių bendros pastangos siekti bendrovės tikslų būtų vainikuotos sėkme“, – lūkesčiais dalijosi jis.