ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas laidoje „DELFI diena“ sakė, kad žmonės neįsiklausė į specialistų perspėjimus. Taip pat jis patikslino, kokia situacija šiuo metu yra su vakcinomis, ir kada jų bus galima gauti.
– Kiek žmonių šiuo metu serga tymais?
– Šiuo metu buvo 284. Reiktų pasakyti, kad mūsų internetinėje svetainėje kiekvieną dieną galima rasti atnaujintą informaciją, kiek ir kur sergančiųjų yra daugiausia. Deja, kol kas skaičiai auga. Vykstant protrūkui, tie šuoliai dar bus, žinau, kad penktadienį vėl bus diagnozuota atvejų, nes visa tai yra tiriama specialiose laboratorijose. Nemažai tų mėginių pasitvirtina.
– Kodėl skaičius auga ir nemažėja?
– Todėl, kad visa Europa ir ne tik Europa, neįsiklausė į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) perspėjimus, į specialistų ir mokslininkų nuogąstavimus, kad sukurdami modernų pasaulį, mes sukūrėme ir galimybę atgimti užkrečiamoms ligoms.
Viena vertus, mes labai greitai keliaujame, todėl suteikiame galimybę ligų sukėlėjams patekti iš vieno žemyno į kitą, taip pat ir toms ligoms, kurios jau buvo išnaikintos. Jos buvo išnaikintos būtent skiepų pagalba, bet visai eliminuotos jos nebuvo, buvo židinių, kur jos buvo ir toliau gajos.
– Profesoriau, bet šiuo atveju pasiskiepyti nuo tymų Lietuvoje yra neįmanoma?
– Ne, jūs neteisus. Pasiskiepyti buvo ir yra įmanoma tiems, kam buvo rekomenduojama pasiskiepyti. Tam ir buvo renkami mokesčių mokėtojų pinigai.
– Bet buvo pranešta, kad tų vakcinų Lietuvoje jau nebėra.
– Tiems, kam priklauso pagal vadinamąjį skiepų kalendorių, tie skiepai kaip buvo suplanuoti, tai jie ir yra. Ir vėl bus atvežta didelė partija skiepų. Tiems, kam reikia ir rekomenduojama, ir kontaktiniai, kurių skaičius auga. Jiems užteks skiepų. O paprastai žmonės nesiskiepija tol, kol neįvyko protrūkis. Tie, kurie nori pasiskiepyti, nes pražiopsojo, kol kas galėjo tai padaryti, bet dabar, kai yra didelė banga, šiuo metu tiems žmonėms reikės palaukti, o kiek palaukti – sunku pasakyti. Pagal vardinį receptą ir šiandien žmonėms gali atvežti skiepų, tiesa, gal kaina bus kita.
– Jeigu esu neskiepytas, kaip galiu sužinoti, ar man reikia to skiepo?
– Deja, tai reikia sužinoti bent jau kol kas savo lėšomis. Nebent jeigu bus priimtas politinis sprendimas, mes tik vykdome, o kokiomis lėšomis, sprendžia politikai. Rekomenduočiau kiekvienam, kuris abejoja, geriau išsitirti. Tai kainuoja apie 16 eurų, tokia rinkos kaina. Tie, kurie gali tai sau leisti, geriau nusiraminti. Niekas skiepų be užsakymo į priekį negamina. Supraskime, kad dega visa Europa, skaičiuojame šimtais sergančiųjų, bet Europoje skaičiuojama tūkstančiais.
– Kaip apsisaugoti tiems, kurie dirba atvirame biure?
– Kiekvienas žmogus, atėjęs į didelį biurą ir ten pabuvęs bent kelias minutes, jeigu jis yra imlus, tai tikrai padidėja tikimybė užsikrėsti.
– Bet ką daryti, nes tokie atviri ofisai dabar yra labai populiarūs, ne tik Lietuvoje.
– Ne tik tokie biurai. Tos pačios didelės parduotuvės. Galbūt kai kas dabartinę situaciją vadina perlenktu sąmyšiu, užkratą platina žmogus dar prieš pasirodant bėrimams. Kai žmogus pajunta pirmuosius simptomus, dažnas žmogus vis dar eina į ofisą ir toks žmogus yra ypač pavojingas. Apsisaugoti yra labai sunku, nes tas žmogus tampa pagrindiniu užkratu. Nepadės jokios eketės ar mankšta, reikia skiepų. Geriausia ne ofisą izoliuoti, o tuos žmones, kurie jau yra sergantys, tie žmonės, kurie buvo kontakte su sergančiu, turėtų pasiskiepyti per 72 valandas. Labai svarbu, kad žinotume, jeigu kažkas iš ofiso susirgo, reikia nedelsiant susitarti su savo šeimos gydytoju, ir bus įvertinta, ar tikrai jums buvo didelė rizika, ir ar jums priklauso skiepai.
– Socialiniuose tinkluose plinta pranešimai, kad mokykloje plinta tymai?
– Reikia nedelsiant susisiekti su Sveikatos apsaugos centru, konsultuotis su jais, reikia įvertinti rizikingą situaciją. Galbūt neiti moksleiviams į mokyklą. Tie atvejai iš karto papuola į vietinį sveikatos centrą. Jeigu tas konkretus atvejis jau yra registruotas, tai jis tikrai yra žinomas.
Visas pokalbis – DELFI įraše.
Bendroji informacija.
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir munosupresiniams asmenims. Pagrindinė tymų kontrolės priemonė – didelės skiepijimų nuo tymų apimtys (daugiau nei 95 proc. paskiepytų kiekvienoje amžiaus grupėje), sukuriančios aukšto lygio kolektyvinį imunitetą visuomenėje, tada tymų virusas negali plisti.
Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Koks sukėlėjas?
Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių, jie plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus ultravioletinei radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Kaip užsikrečiama tymais?
Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymai viena lengviausiai plintančių ligų.
Sąlytis tarp žmonių trunkantis ilgiau nei 15 min. yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Tymams imlūs yra ir vaikai ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių imuniteto neturinčių asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiuoju, suserga tymais. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti tiki 18 žmonių.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (7-18-21d.). Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu (38-39°C), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuris po savaitės išnyksta.
Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).
Koks gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Patikimiausia profilaktikos priemonė nuo tymų – skiepijimas. Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus.
Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.