Nuo 2016 iki 2018 metų Lietuva turėjo atverti institucijoje kaupiamus duomenis, detaliau skelbti, kaip viešasis sektorius leidžia lėšas, sukurti nevyriausybinių organizacijų registrą, šių organizacijų fondą, taip pat palengvinti gyventojų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime.
Lietuvos pažangą vertinusių ekspertų nuomone, formalios priemonės šiems tikslams buvo numatytos ir įgyvendintos, tačiau tikslas nepasiektas.
„Kai kurios institucijos net nežinojo esančios atsakingos už įsipareigojimų įgyvendinimą. Man regis, tai parodo, kad viešajame sektoriuje sprendimai vis dar priimami skubotai paskiriant atsakingus asmenis ir neskiriant pakankamai dėmesio realiems pokyčiams pasiekti“, – pranešime spaudai teigė vertinimą atlikusi NPM tyrėja Rugilė Trumpytė.
Atviros Vyriausybės partnerystės programa siekia padėti šalių vyriausybėms skatinti skaidrumą, rengti konsultacijas su gyventojais, mažinti korupciją. Prie šios iniciatyvos yra prisijungusios 79 valstybės.
Lietuva prie Atviros Vyriausybės partnerystės prisijungė 2011 metais ir nuo to laiko kas dvejus metus pati nusprendžia, ko reikia imtis, kad šalyje būtų daugiau skaidrumo, mažiau korupcijos, o gyventojai galėtų dalyvauti priimant sprendimus.
Veiksmų planus ir juose numatytus įsipareigojimus patvirtina premjeras.