O kad būtų išaiškinti jos padaryti nusikaltimai, ikiteisminio tyrimo institucijų tyrėjams teko atlikti milžinišką darbą: vien tam, jog būtų surinkti pareigūnės kaltę pagrindžiantys įrodymai, šiems teko peržiūrėti daugybę Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų viename Lietuvos kelio ruože.
Ir tai – nėra joks privatumo pažeidimas, kaip bandė įteigti pareigūnės pasamdytas jai atstovaujantis advokatas.
Teisininkui nepavyko pasiekti, kad dokumentus suklastojusi bei sukčiavimo būdu iš darbdavio per metus vos 1,5 tūkst. Eur gavusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Užsieniečių registracijos centro Apsaugos skyriaus jaunesnioji specialistė Deimantė G. būtų išteisinta dėl prokurorų pateiktų kaltinimų.
Nors pinigų suma, kurią pareigūnė apgaulės būdu gavo iš savo darbdavio, nėra didelė, tačiau jos elgesys buvo pernelyg įžūlus ir truko ilgą laiką, todėl, kaip pabrėžė Deimantei G. iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėję Vilniaus apygardos teismo teisėjai, jai turėjo būti taikoma ne drausminė, o baudžiamoji atsakomybė.
„Pareigūnė prieš VSAT panaudojo esminę apgaulę, teikdama suklastotus dokumentus, tokia apgaulė turėjo lemiamą įtaką ir vėlesnių VSAT vado įsakymų, kuriais patvirtintos jos ataskaitose nurodytos išlaidos bei išmokėtinos kompensacijos, priėmimui, tokie veiksmai negali būti laikomi įprasta praktika tarp valstybės institucijos ir joje dirbančio tarnautojo, netaikant už tokius veiksmus baudžiamosios atsakomybės“, – nurodė teisėjos Julitos Dabulskytės-Raizgienės pirmininkaujama teisėjų kolegija.
Pabradėje (Švenčionių r.) esančiame Užsieniečių registracijos centre dirbusi Deimantė G. baudžiamojon atsakomybėn dėl dokumentų suklastojimo bei sukčiavimo būdu piniginių lėšų įgijimo iš savo darbdavio buvo patraukta po VSAT pareigūnų atlikto tyrimo.
Buvo nustatyta, kad Apsaugos skyriaus jaunesnioji specialistė beveik metus neteisėtai gaudavo gerokai daugiau pinigų nei jai priklausė – pareigūnė teikdavo prašymus kompensuoti kelionės išlaidas, nes į darbą Pabradėje važiuodavo asmeniniu transportu iš Kauno.
Taip jai per 11 mėnesių buvo išmokėta 2 142,70 Eur kaip kompensacija už važiavimo išlaidas, nors realiai patirtos važiavimo išlaidos buvo gerokai mažesnės – jai turėjo būti sumokėta tik 629,78 Eur suma, todėl ji iš VSAT neteisėtai gavo 1 512,92 Eur.
Kad Apsaugos skyriaus jaunesnioji specialistė teikia klaidingas ataskaitas ir neteisėtai gauna gerokai didesnes kompensacijas, išsiaiškino VSAT sudaryta speciali komisija, kuri nagrinėja kelionės išlaidų pagrįstumo patikrinimo klausimus. Jos darbo praktikoje pasitaikė daugybė atvejų, kai prašymus dėl kompensacijų išmokėjimo teikę pareigūnai nurodydavo netikslius duomenis, todėl nustačius pažeidimą, jie turėdavo arba sumokėti permoką, arba ji būdavo išskaitoma iš darbo užmokesčio.
Šiuo atveju komisija nesvarstė Deimantės G. atvejo, o informaciją iš karto perdavė VSAT Ikiteisminio tyrimo skyriui, kuriame buvo iškelta baudžiamoji byla.
Tyrimo metu tyrėjai išsiaiškino, kad pareigūnė, teikdama ataskaitas dėl kompensacijos išmokėjimo, nurodydavo, jog į darbą vyksta iš Kauno, nors iš tikrųjų tuo metu buvo apsigyvenusi pas savo motiną Švenčionių rajone.
Pareigūnai apklausė ne tik Deimantės G. kaimynus Kaune – jie pabendravo ir su netoli jos motinos namų gyvenančiais žmonėmis. Po jų pasakojimų įtarimai dar labiau sustiprėjo ir jau nekilo abejonių, kad Užsieniečių registracijos centro darbuotoja teikė klaidingas ataskaitas apie keliones į Kauno ir iš jo.
Tuo metu Apsaugos skyriaus jaunesnioji specialistė kategoriškai neigė, kad sukčiavimo būdu užvaldė VSAT priklausančias pinigines lėšas – ji aiškino, jog dar 2021 m. lapkritį, kai pradėjo tarnybą, vienas jos kolega paaiškino, kad norint gauti kompensaciją už kelionės išlaidas į darbą ir iš jo reikia užpildyti prašymą, nurodė, kur jį pildyti, kokius duomenis reikia nurodyti ir kokius dokumentus pateikti.
Taip ji ir padarė – dokumentuose nurodė, kad gyvena Kaune, iš čia ir važiuoja į darbą Pabradėje.
„Ne visada po darbo grįždavau namo į Kauną, kartais likdavau pas mamą, gyvenančią netoliese, nes po 13 valandų trukusios pamainos jausdavausi per daug pavargusi, kad dar papildomai pusantros valandos važiuočiau iš Pabradės į Kauną, – sakė ji. – Tačiau vėliau, atgavusi jėgas, visada grįždavau atgal į savo deklaruotą gyvenamąją vietą ir iš jos vėl vykdavau atgal į darbą.“
Pareigūnė taip pat pabrėžė, kartais namo į Kauną grįždavo ir kitais maršrutais: po tarnybos arba po sustojimo pas motiną, turėdama laisvo laiko, kartais važiuodavo pas tėvą ar kitus gimines į Uteną per Molėtus ir į Kauną grįždavo jau iš ten.
„Dėl to realus nuvažiuotas vykimo maršrutas nuo gyvenamosios vietos iki tarnybos vietos dėl daromų sustojimų pas motiną ą ar kitus giminaičius nesumažėdavo“, – tikino ji.
Pareigūnė taip pat pabrėžė, kad ne visą laiką į darbą važiuodavo automobiliu „Volswagen Golf“ – būtent jo duomenis buvo nurodžiusi prašydama išmokėti kompensacijas: „Kartais jis būdavo sugedęs ar dėl kitų priežasčių negalėdavau jo vairuoti, tuomet į tarnybą ir iš tarnybos vykdavau kitais automobiliais.“
Pareigūnė pažymėjo, kad jai buvo suteiktas VSAT vado padėkos raštas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą jau tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, ji po nušalinimo buvo siunčiama į daugybę kursų, į kuriuos vyko savo automobiliu, tačiau jau nebeprašė už kelionę kompensacijos, nors tokią teisę turėjo. Taip pat ji neprašė kompensacijų po to, kai buvo pradėtas tyrimas.
„Toks elgesys papildomai parodo, kad neturiu tikslo pasipelnyti iš važiavimo kompensacijų, manimi ir toliau stipriai pasitiki ir mano tiesioginis viršininkas – po nušalinimo, esant poreikiui, buvau skiriama pavaduoti Užsieniečių registracijos centro budėtoją“, – teisme pabrėžė ji.
Kad įrodytų, jog Užsieniečių registracijos centro darbuotoja teigė neteisingas ataskaitas, ikiteisminį tyrimą atlikę VSAT tyrėjai pasinaudojo LAKD informacija – peržiūrėjo daugybę vaizdo įrašų iš kamerų, kurios buvo įrengtos kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai. Būtent šie įrašai ir patvirtino, kad pareigūnė į darbą atvykdavo iš netoliese gyvenančios motinos sodybos.
Šią informaciją patvirtino ir iš telekomunikacijų bendrovės gauti duomenys apie pareigūnės naudojamo telefono buvimo vietą.
Tyrimo metu nuo pareigų laikinai nušalintos pareigūnės baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai pažymėjo, kad buvo surinkta pakankamai daug duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnė klastojo dokumentus ir apgaulės būdu užvaldė VSAT priklausančias pinigines lėšas.
Anot teisėjų, surinkti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Deimantė G. didžiąją laiko dalį praleisdavo kaime, iš kurio ir buvo vykstama į tarnybą bei grįžtama iš jos. Už padarytas nusikalstamas veikas jai buvo skirta 3 tūkst. Eur bauda bei nurodyta VSAT atlyginti padarytą žalą.
„Deimantė G. aiškiai suvokė, kad kompensacija jai bus išmokama pagal prašyme nurodytus duomenis bei vėlesnėse ataskaitose nurodytą dirbtų pamainų ir bendrą nuvažiuotų kilometrų skaičių, tiriant jos nurodytų duomenų atitiktį tikrovei buvo nustatyta, jog jos automobilis absoliučią daugumą dienų buvo fiksuojamas kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai, tuo tarpu vykimas į Kauno miestą nurodytu maršrutu fiksuotas tik pavieniais atvejais“, – anot teisėjų, asmuo, ketinantis gauti išlaidų transporto paslaugoms atlyginimą, neprivalo iš karto po tarnybos vykti į nurodytą gyvenamąją vietą, gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai vykstama kitu maršrutu ar automobiliu, nei tokie duomenys nurodyti prašyme, kas atitinkamai rodytų tik techninio pobūdžio išlaidų atlyginimo pažeidimus, tačiau byloje nustatyta, anaiptol, ne tokia situacija.
„Deimantės G. naudojamo mobiliojo telefono duomenys patvirtina, kad ji po tarnybos apskritai negrįždavo į Kauną (išskyrus, pavienius atvejus), į tarnybą vykdavo taip pat ne iš savo nurodomos gyvenamosios vietos, o iš Švenčionių rajone esančio kaimo, kuriame gyvena jos motina, – pabrėžė teismas. – Palyginus byloje esantį Deimantės G. darbo grafiką su mobiliojo ryšio telefono buvimo vietomis konkrečiomis dienomis ir valandomis, yra akivaizdu, kad ji po tarnybos grįždavo į Švenčionių rajone esantį kaimą, iš kurio sekančiomis dienomis pagal nustatytą grafiką ir vykdavo į tarnybą. Tuo tarpu Kaune ji praleisdavo didesnę laiko dalį atostogų metu ir laisvomis nuo darbo dienomis, už kurias nėra atlyginamos transporto išlaidos.“
Pasak teismo, teikdama prašymą dėl išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo ir vėlesnes ataskaitas, Deimantė G. dokumentuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl nuvažiuoto kilometrų skaičiaus ir patirtų išlaidų sumos.
„Nežinodama šių aplinkybių ir vertindama patirtas išlaidas pagal dokumentuose nurodytus rodiklius, VSAT buvo esmingai suklaidinta dėl tikrosios specialistės patirtų išlaidų sumos, tikrovės neatitinkantys duomenys, kurių pagrindu išmokėtos kompensacijos, buvo teikiami sistemingai ir gana ilgą laikotarpį“, – teisėjų teigimu, Užsieniečių registracijos centro specialistė prieš VSAT panaudojo esminę apgaulę, teikdama suklastotus dokumentus, tokia apgaulė turėjo lemiamą įtaką ir vėlesnių VSAT vado įsakymų, kuriais patvirtintos darbuotojos ataskaitose nurodytos išlaidos bei išmokėtinos kompensacijos, priėmimui.
