Dabar mokslininkai dar kartą patvirtino šią taisyklę ir netgi apskaičiavo, kaip tai gali atsiliepti jūsų figūrai, jeigu norite mesti svorį.
Tyrime dalyvavusios moterys buvo suskirstytos į dvi grupes. Pirmajai didžiausias kalorijų kiekis buvo duodamas per pusryčius, antrajai – vakare. Abi grupės buvo stebimos dvylika savaičių.
Mokslininkai iš Tel Avivo universiteto (Izraelis) tvirtina, kad mūsų sveikatai didelę įtaką turi ne tik maistas, kurį mes valgome, bet ir tai, kada mes jį valgome. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad pusryčių grupėje stipriai sumažėjo apetito hormonu vadinamo grelino lygis.
Profesorė Daniela Jakubowicz iš Tel Avivo universiteto teigia, kad nuo laiko, kada mes valgome maistą, labai priklauso tai, kaip organizmas tą maistą apdoroja.
Organizmo medžiagų apykaitą reguliuoja cirkadinis (paros) ritmas – tai biologinis procesas, vykstantis organizme 24 valandų ciklu.
Šie žurnale „Obesity“ pristatomi tyrimo rezultatai rodo, kad teisingai pasirinktas valgymo laikas gali stipriai pasitarnauti kovojant su nutukimu bei apskritai skatinti sveiką gyvenimo būdą.
Taigi, norėdama nustatyti, kokią įtaką valgymo laikas turi svorio mažėjimui, profesorė D. Jakubowicz ir kartu su ja tyrimą vykdę jos kolegos atrinko 93 nutukusias moteris ir atsitiktine tvarka jas suskirstė į dvi grupes.
Visoms joms tris mėnesius kasdien buvo leidžiama suvalgyti 1400 kalorijų.
Pirmosios grupės moterys pusryčiams suvartodavo 700 kalorijų, pietums – 500 kalorijų, o vakarienei – 200 kalorijų. Antrosios grupės kalorijos buvo paskirstytos atvirkščiai: 200 kalorijų pusryčiams, 500 kalorijų pietums ir 700 kalorijų vakarienei. 700 kalorijų pusryčiai arba vakarienė buvo sudaryti iš tų pačių maisto produktų.
Tyrimo pabaigoje pusryčių grupės moterys vidutiniškai buvo netekusios apie 8,5 kilogramo, o daugiausiai kalorijų gavusios vakarais – apie 3,6 kilogramo. Pirmosios grupės moterų liemens apimtis vidutiniškai sumažėjo 8,4 centimetro, o antrosios – 3,8 centimetro.
Anot profesorės D. Jakubowicz, „sočių pusryčių“ grupėje moterų kraujyje aptikta mažiau alkį reguliuojančio hormono, o tai reiškia, kad jos labiau pasisotindavo ir mažiau norėjo užkandžiauti vėlesniu metu nei jų kolegės iš „sočios vakarienės“ grupės.
Pirmojoje grupėje taip pat labiau sumažėjo insulino, gliukozės ir triglicerido lygis nei antrojoje. Dar svarbiau yra tai, kad „sočių pusryčių“ grupėje nebuvo užfiksuota gliukozės lygio kraujyje šuolių, kas paprastai nutinka pavalgius. Cukraus kraujyje šuoliai vertinami kaip dar žalingesnis dalykas nei pastovus aukštas gliukozės lygis, man jie didina kraujo spaudimą ir verčia širdį įtemptai dirbti.
Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės turėtų laikytis gerai apgalvoto valgymų tvarkaraščio. Kartu su sveikos mitybos principais ir sportu tai padės optimizuoti svorio atsikratymą ir bendrą sveikatą.
Profesorė D. Jakubowicz teigia: „Teisingo maisto valgymas neteisingu laiku gali ne tik sulėtinti svorio atsikratymą, bet ir pridaryti žalos. Mūsų tyrimas nustatė, kad sočias vakarienes valgiusių moterų organizmuose padaugėjo riebalų, nors jos ir neteko svorio“.
Ekspertė įsitikinusi, kad žmonės labai prisidėtų prie savo sveikatos gerovės, jeigu mažiau užkandžiautų vėlyvais vakarais.
„Valgymas negalvojant priešais kompiuterį ar televizorių, ypač vėlyvomis vakaro valandomis, labai prisideda prie nutukimo epidemijos. Tai ne tik dar labiau didina svorį, bet ir kelia širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Taip vidurnaktį staiga pašokęs cukraus kiekis atsieina daugiau, nei atrodo“, - įspėja profesorė D. Jakubowicz.