Žmonių, kurie teigia esantys patenkinti savo gyvenimu, Lietuvoje nuo 2019 metų rudens sumažėjo trimis procentiniais punktais iki 71 procento. Lyginant su ES vidurkiu, pasitenkinimas smuko mažiau, tačiau išlieka mažesnis: ES vidurkis 2019 metais buvo 84 proc., šių metų žiemą – 79 proc. gyvenimu patenkintų žmonių.
„Mane nustebino gerąja prasme, kad pasitenkinimo savo gyvenimu nuosmukis yra santykinai nedidelis. Aš galbūt būtų tikėjęsis jo didesnio, turint omenyje visas tas problemas, suvaržymus, tuos metus, kuriuos teko išgyventi žmonėms. Po to pamatyti, kad tik trimis procentiniais punktais sumažėjo tų, kurie sako, kad jie yra patenkinti gyvenimu, iš tikro atrodo kaip tam tikras pozityvus rodiklis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas dr. Mindaugas Degutis.
Taip pat Lietuvoje, lyginant su minėtu laikotarpiu, 5-9 procentiniais punktais padaugėjo manančių, kad artimiausi 12 mėnesių bus geresni tiek apskritai, tiek šeimos finansiniu požiūriu, tiek šalies ekonomikai.
Manančių, kad gyvenimas bendrai pagerės lietuvių 2019 metų rudenį buvo 30 proc., šiuo metu – 36 proc. Nuo 25 proc. iki 31 proc. padaugėjo manančių, kad gerės šeimos finansinė padėtis, nuo 21 proc. iki 30 proc. – manančių, kad gerės ekonominė šalies padėtis.
Pasak Eurobarometro rengėjų, ES piliečių, kurie mano, kad gyvenimas artimiausius metus bus geresnis, yra šiek tiek mažiau nei Lietuvoje – 32 proc., jų procentas augo 4 procentiniais punktais.
„Faktiškai visoje ES mes matome tokį gana didelį optimizmo pliūpsnį“, – sakė M. Degutis.
„Be abejo, jis susijęs su tuo, kad tuo metu, kai buvo daromas tyrimas, situacija tikrai atrodė labai niūri, bloga ir, kita vertus, turbūt kalbos apie tai, kad prasideda vakcinacija ir, ko gero, situacija tikrai pradės kisti, (...) tuo pačiu sumažės suvaržymai, atsigaus ir ekonomika. Visa tai, be jokios abejonės, kelia didelius lūkesčius ateičiai“, – kalbėjo jis.
Itin optimistiškai į ateitį žiūri Airija, Nyderlandai ir Belgija, kur besitikinčių pagerėjimo procentas augo atitinkamai 30, 23 ir 20 procentinių punktų. Estijoje optimizmas augo trimis procentiniais punktais, o Latvijoje ir Lenkijoje – mažėjo atitinkamai keturiais ir devyniais procentiniais punktais.
Lyginant su 2019 metų rudeniu, tiek Lietuvoje, tiek visoje ES išaugo laikančių sveikatos apsaugą svarbiausia problema. Jeigu anksčiau taip manė 23 proc. Lietuvos gyventojų ir šis procentas atitiko ES vidurkį, 2021 metų žiemą šis procentas išaugo iki 40-ies. ES vidurkis dar kiek didesnis – 44 proc.
Lietuviai didelėmis problemomis taip pat laiko nedarbą (32 proc.) ir kylančias kainas (31 proc.).
„Matome Lietuvoje ir beveik dvigubai padidėjusią nedarbo svarbą. Apie tai viešojoje erdvėje nėra tiek labai daug kalbama, kad nedarbas yra problema, lyg ir labiau akcentuojami kiti niuansai ir problemos, bet visuomenė šiame dalyke įžvelgia esančią arba artimiausioje ateityje belaukiančią problemą“, – sakė sociologas.
Menko pasitikėjimas savivalda, augo – Vyriausybe
Lyginant su 2019 metų rudeniu, Lietuvoje nuo 13 iki 27 proc. augo pasitikėjimas parlamentu, nuo 9 iki 15 procentų – partijomis. Vis dėlto pagal abu rodiklius Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio, kuris buvo atitinkamai 35 ir 21 proc.
Vis dėlto M. Degučio vertinimu, šie pokyčiai gali būti su įvykusiais Seimo rinkimais, nes panašūs pokyčiai pastebimi kiekvieną kartą po jų.
„Kol kas sunku pasakyti, ar tai yra ilgalaikės tendencijos“, – teigė jis.
Pasitikėjimas viešuoju administravimu sumenko nuo 46 iki 40 proc., vietos valdžia – nuo 52 iki 42 proc. Tuo tarpu pasitikėjimas Vyriausybe paaugo nuo 32 iki 44 proc. ir viršijo ES vidurkį, kuris siekia 36 proc.
Labiausiai lietuviai pasitiki policija ir kariuomene. Pasitikėjimas policija, tiesa, sumenko nuo 78 iki 71 proc., o kariuomene išaugo vienu punktu iki 78 proc.
„Matome, kad pasitikėjimas policija yra sumenkęs septyniais procentiniais punktais. Vėl gi, tai yra hipotezė, bet sakyčiau, kad greičiausiai tai yra susiję su pandemija ir su dėl jos atsiradusiais suvaržymais. Policija yra ta priekyje stovinti institucija, kuri turi užtikrinti tų suvaržymų ir apribojimų laikymąsi“, – kalbėjo sociologas.
Palyginti su 2019 metū rudeniu, ES įvaizdis mūsų šalyje pagerėjo 7 procentiniais punktais: šiuo metu 57 proc. Lietuvos piliečių teigia, kad ES įvaizdis yra teigiamas. Šis požiūris viršija ES vidurkį, kur į Bendriją teigiamai žiūri 46 proc. gyventojų.
„Lietuvos gyventojų pasitikėjimas ES tradiciškai yra vienas didžiausių ES, po Portugalijos ir Airijos“, – sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė Agnė Kazlauskaitė.
Į klausimą, ar reikalai ES klostosi tinkama linkme Lietuvoje teigiamai atsakė 74 proc. respondentų – 27 procentiniais punktais daugiau nei prieš pusantrų metų. ES vidutiniškai taip galvojančių padaugėjo 10 procentinių punktų – iki 42 proc.
Standartinis Eurobarometro tyrimas visose 27 ES valstybėse vyko vasario-kovo mėnesiais. Apklausta 1 tūkst. 15 metų ir vyresnių respondentų, apklausos paklaida siekia 3,1 proc.