Pasak „Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe“ įkūrėjos Annos Korzeniewskos, visame regione aukojimo kultūra dar vystosi: žmonės nepratę aukoti reguliariai ir dažniau susitelkia tik ištikus didelio masto nelaimėms. Bendrai 7 tirtose šalyse (Bulgarijoje, Kroatijoje, Baltijos šalyse, Rumunijoje ir Slovėnijoje) 53 proc. gyventojų pernai buvo įsitraukę į pagalbos teikimą karo niokojamai Ukrainai.
Lietuvoje tokių žmonių buvo 57 procentai. Didžioji jų dalis – 61 proc. – prisidėjo pinigais. Pinigais gelbėjo tokia pat dalis (61 proc.) estų ir tik 18 proc. latvių. Dar trečdalis lietuvių aukojo vaistų, maisto ar kitų produktų, o 14 proc. teikusių pagalbą Ukrainai sakė prisidedantys savo darbais – pavyzdžiui, medicinos, teisės ar kitomis specialistų paslaugomis, kurias suteikė nemokamai. Finansinę paramą teikė įvairūs žmonės nepriklausomai nuo jų amžiaus, gyvenamosios vietos, lyties ar pajamų, rašoma pranešime.
Dažniau savanoriauja jaunesni
„Savanorystė regione vis dėlto priklauso nuo gyventojų amžiaus – maždaug 43 proc. jaunesnių nei 30 metų žmonių Vidurio ir Rytų Europoje sakė per pastaruosius metus vykdę savanorišką veiklą. Apskritai ne tik padėdami Ukrainai per praėjusius metus savanoriavo 24 proc. lietuvių – tai mažiau nei regiono vidurkis, kuris siekia 34 proc.“, – tyrimo duomenimis dalijosi A. Korzeniewska.
Tyrimo vykdytojai pabrėžia, kad savanorių veikla būtų efektyvesnė, jei didesnė jų dalis savanoriautų srityse, kuriose turi profesinių įgūdžių. Pernai tik 35 proc. iš visų savanoriavusių suteikė pagalbą savo kompetencijos srityje.
Viso regiono gyventojai tiki, kad verslas turėtų prisidėti prie socialinių problemų sprendimo. Net 6 iš 10 respondentų mano, kad didesnė tikimybė, jog problemas galėtų išspręsti verslas nei vyriausybės. Apskritai regione daugiau kaip pusė (53 proc.) gyventojų pirkdami prekes ir paslaugas teikia pirmenybę socialiai atsakingiems prekių ženklams, pažymima pranešime.
„Lietuvoje ši visuomenės dalis kiek mažesnė – 33 procentai. Tačiau, palyginti su kitomis šalimis, gana nemažai žmonių sako, jog ieškodami darbo atkreipia dėmesį, ar darbdavys yra socialiai atsakingas, ar teikia pro bono, t. y. neatlygintinų, paslaugų socialiniais tikslais ir panašiai“, – pabrėžė prie tyrimo vykdymo Lietuvoje prisidėjusios atsakingo verslo asociacijos LAVA vadovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.
Visame regione tik apie 20 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų darbdavys suteikia galimybę savanoriauti darbo valandomis. Beveik 40 proc. tų, kurie neturi tokios galimybės, teigė, kad norėtų savanoriauti darbo metu, jei darbdavys leistų. Taip pat beveik pusė norėtų, kad darbdaviai įsitrauktų į pro bono veiklas.
„Iš finansų įmonių gyventojai tikisi, kad jos prisidės sprendžiant skurdo, švietimo, ekonominio augimo klausimus. Lūkesčiai maisto gamintojams ir prekybos tinklams – kad jie skirs daugiau dėmesio kovai su maisto nepritekliumi ir atsakingam vartojimui skatinti. Lūkestis energetikos ir logistikos bendrovėms – kad jos susitelks į klimato kaitos problemų sprendimą, o technologijų – į ekonomikos augimą ir inovacijų skatinimą“, – papildė A. Alijošiutė-Paulauskienė.
Gyventojai, kurie aukoja laiką ir pinigus socialiniams tikslams, tai daro vedami bendro siekio daryti gera. Šią priežastį nurodė 53 proc. Vidurio ir Rytų Europos aukotojų. Dar po trečdalį jų sakė norintys stiprinti vertybes, kurios jiems svarbios, ir dėl šalyje ar pasaulyje susiklosčiusios situacijos. Didžiausia dalis visų gyventojų, paklaustų, kas jiems trukdo aukoti daugiau – 57 proc. – teigė, kad lėšų stoka.