Tiesa, DELFI.lt kalbinti tyrėjai nėra tikri, ar tokie tyrimo rezultatai būtų ir Lietuvoje.
Praėjusią savaitę sociologas dr. Deni Mazrekajus, ekonomistas dr. Kristofas De Witte ir švietimo ekspertė dr. Sofie Cabus pristatė tyrimą „Homoseksualių vaikų pasiekimai mokykloje“.
Pasak vieno iš tyrimo autorių dr. D. Mazrekajaus, tyrimas užtruko 2,5-3 metus.
„Vienas iš tyrimo bendraautorių Kristofas dalyvavo Europos Komisijos „Homo’poly“ projekte, kuriame nagrinėjama LGBT atstovų padėtis mokyklose. Aš dirbau su kitu projektu apie moksleivių pasiekimus ir naudojau iš Nyderlandų gautus duomenis. Tuomet aš supratau, kad
turime kintamąjį – tėvų lytį, ir pagalvojau, kad būtų įdomu pasižiūrėti, kaip sekasi tos pačios lyties tėvų vaikams mokykloje, – DELFI.lt pasakojo mokslininkas. – Kai pradėjome domėtis šia tema, supratome, kad mūsų turimi duomenys yra daug geresni nei ankstesnių tyrimų. Taigi ėmėmės darbo ir, galiausiai, publikavome tyrimo rezultatus autoritetingame mokslo žurnale „American Sociological Review“.
Ištyrė daugiau nei milijono duomenis
Tyrėjai iš viso išstudijavo 1 204 692 vaikų, gimusių nuo 1998 iki 2007 m., duomenis, kuriuos jiems suteikė Nyderlandų statistikos institucijos. 2 971 vaikas buvo iš šeimos, kurią sudarė tos pačios lyties atstovai: 2 786 vaikai iš lesbiečių šeimų ir 185 – iš gėjų.
Pasak tyrimo autorių, net ir tolerantiškuose Nyderlanduose moterų šeimos dažniau turi vaikų dėl teisinių niuansų, po tradicinės šeimos skyrybų jie dažniausiai lieka su mama, o taip pat lengvesnis dirbtinio apvaisinimo procesas.
„Rezultatai rodo, kad homoseksualių tėvų vaikai pradinėse ir vidurinėse mokyklose mokosi geriau nei heteroseksualių tėvų vaikai“, – sakoma tyrimo išvadose.
Tiesa, tyrėjai pripažįsta, kad „geriau“ yra paklaidos ribose.
„Nesakyčiau, kad vaikai iš tos pačios lyties šeimos mokosi geriau, bet mažų mažiausia taip pat gerai ar šiek tiek geriau nei vaikai iš tradicinių šeimų. T.y. mes neradome jokių neigiamų pasekmių vaikams, augantiems vienalytėse šeimose“, – patikslino dr. D. Mazrekajus ir pridūrė: „Moksleiviai iš vienalyčių šeimų yra vidutiniškai aukščiau dviem pozicijomis, o 4,8 proc. daugiau vaikų, nuo gimimo augusių tos pačios lyties tėvų šeimoje, gauna vidurinės mokyklos baigimo diplomus.“
Antroji tyrimo išvada – negalima painioti skyrybų ar įvaikinimo pasekmių su vaiko gyvenimu tos pačios lyties šeimoje. Bandymas atskirti tokius atvejus ir buvo didžiausias iššūkis.
„Išsiaiškinti, kaip vaikai atsidūrė tos pačios lyties šeimoje: ar tai vieno iš tėvų, iki tol gyvenusio tradicinėje šeimoje, skyrybų pasekmė? Ar vaikas buvo įvaikintas? Ar dirbtinio apvaisinimo rezultatas? Todėl teko ieškoti papildomų duomenų, kas ilgai užtruko, – teigė ekspertas. – Tai buvo ypač svarbu, nes, tarkime, visi žinome, kad skyrybos turi labai neigiamą poveikį vaikų mokslo rezultatams. Taip pat vėlesnio amžiaus įvaikinimas gali turėti tokias pat pasekmes. Todėl mes atmetėme tokius atvejus ir tyrėme tik vaikus, kurie užaugo tos pačios lyties tėvų šeimoje.“
Įdomu, kad Nyderlanduose, pasak tyrimo, beveik 55 proc. vaikų iš vienalytės šeimos susiduria su savo tėvų skyrybomis, tuo metu tokią patirtį išgyvena mažiau nei 20 proc. vaikų iš tradicinių šeimų.
Geresnių rezultatų priežastys
Anot dr. D. Mazrekajaus, vaikų iš tos pačios lyties šeimų geresnius pasiekimus didele dalimi paaiškina tėvų aukštesnis išsilavinimas, socialinė ir ekonominė padėtis.
„Tos pačios lyties šeimos tėvų socialinė ir ekonominė padėtis yra labai svarbi paaiškinant mūsų tyrimo rezultatus. Mat tokios šeimos susiduria su teisiniais iššūkiais, jos turi būti finansiškai
apsirūpinusios, motyvuotos (visuomenėse vis dar daug stigmų, nors Nyderlanduose to mažiau), jos turi planuoti šeimą – negali atsitiktinai susilaukti vaikų. Tai padeda paaiškinti mūsų tyrimo rezultatus“, – tvirtino ekspertas.
Taip pat tyrime teigiama, kad jo rezultatus galėtų paaiškinti „kompensavimo teorija“, kuri sako, kad tos pačios lyties tėvai gali kompensuoti vaikui dėl jo statuso atsirandančius iššūkius investuodami daugiau laiko ir energijos į jo auginimą.
Kita vertus, dr. D. Mazrekajus neatmetė galimybės, kad ir vaikai yra labiau motyvuoti mokytis, siekti bendraamžių pripažinimo, nes yra išskirtinėse aplinkybėse.
„Dėl vaikų didesnės motyvacijos – puikus pastebėjimas, bet mes naudojome tik kiekybinius duomenis ir neklausėme vaikų, kiek ir kodėl jie motyvuoti mokytis. Galiu tik kelti hipotezę, kad taip gali būti“, – sakė jis.
Kokie rezultatai būtų Lietuvoje?
Pasak eksperto, tokie ir panašūs tyrimai daryti tik JAV ir Kanadoje, todėl sunku spręsti, ar rezultatai būtų panašūs kitose šalyse.
„Galiu tik kelti hipotezę, kad Belgijoje padėtis panaši kaip ir Nyderlanduose, tarkim, įvaikinimo ir dirbtinio apvaisinimo kaina labai panaši. Todėl tikėčiausi, kad Belgijoje rezultatai būtų labai panašūs“, – teigė jis.
Žinoma, padėtis rytinėse ES šalyse, kaip kad Lietuva, yra skirtinga.
„Ypač įdomūs būtų rezultatai Rytų Europoje. Aišku, kad ten LGBT klimatas, teisinė bazė, patyčios, visuomenės stigmos, finansinės sąlygos nėra tokios palankios kaip Nyderlanduose. Tai, galbūt, neigiamai veikia vaikų mokslo rezultatus, tačiau pagal „kompensavimo teoriją“ taip pat įmanoma, kad tos pačios lyties tėvai šiuos dirgiklius kompensuoja savo aktyvia pagalba. Tad mes vėlgi gautume pozityvius rezultatus“, – DELFI.lt kalbėjo dr. D. Mazrekajus bei pridūrė: „Tai labai įdomu ir ateityje bandysiu gauti duomenis iš Rytų Europos.“
Beje, viena garsiausių politikių šių dienų Europoje yra Suomijos premjerė Sanna Marin, kuri užaugo lesbiečių šeimoje.