„VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ turi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją išduotą 2011-10-25, kuria yra suteikta teisė įstaigai teikti keletą asmens sveikatos priežiūros paslaugų: stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos, ambulatorines šeimos medicinos ir paliatyviosios pagalbos, psichiatrijos bei ambulatorines slaugos paslaugas namuose. UAB „Klaipėdos hospisas“ jokios licencijos sveikatos priežiūros veiklai neturi ir niekada dėl to nesikreipė“, – tokį atsakymą „Delfi“ pateikė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas sako, kad patikrinus kam ir kokie dokumentai išduoti aiškėja, kad hospisas neturėjo ir higienos paso kaip atskira įstaiga. Painiava tame, kad tuo pačiu adresu registruotos dvi įstaigos tų pačių asmenų vardu.
„Higienos pasas išduotas VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centrui“. Tai pas pats adresas, kuriuo registruotas UAB „Klaipėdos hospisas“. Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centrui yra išduoti viena data trys higienos pasai – ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Į tai įeina šeimos medicina, psichiatrija, psichoterapija. Tai – viena darbo vieta. Toliau – ligoninės veikla, tai yra palaikomasis gydymas ir slauga. Tai viena vienvietė palata. Ir trečias leidimas – dienos stacionaras. Tai paliatyvios pagalbos dvi darbo vietos ir slaugos paslaugos namuose. Tokia yra veikla.
Pagrindinis dalykas dabar yra slauga. Vietoj turėjusių būti kabinetų yra suguldyti žmonės. Su tais pavadinimais, yra dvi įstaigos. Šitie dalykai, pavadinimai jau nėra mūsų veikla. Mums svarbiausias faktas yra tas, kad leidimai, su tokiais higienos pasais, buvo išduoti praeitų metų gegužės mėnesį“, – sako R. Grigaliūnas.
Būtent painiavą dėl įmonių ir pavadinimų bei realios veiklos prašoma išsiaiškinti prokuratūros.
Kiek privati įstaiga prašė už artimo žmogaus priežiūrą, viešai paslaugų kainoraštis neskelbiamas. VšĮ „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ kainų viešojoje erdvėje taip pat neskelbia. Kokios kainos buvo nurodomas už paslaugas jų pirkėjams, anot R. Grigaliūno, nežinomos ir jų įstaigai.
BNS skelbia, kad situacija susidomėjo ir Valstybinė ligonių kasa (VLK), kuri kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prašydama informacijos, kokia yra Klaipėdos hospisą valdančios viešosios įstaigos licencijos būklė. „Delfi“ gautame atsakyme iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atsakymas jau pateiktas – kaip UAB „Klaipėdos hospisas“ leidimo veiklai nė nebuvo prašoma. Tačiau hospiso direktorė, kaip viena VŠĮ „Paliatyviosios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ vadovų, turimus dokumentus turi.
„Kilus abejonių dėl įstaigos veiklos, nedelsdami kreipėmės į Akreditavimo tarnybą situacijai pasiaiškinti. Gavę atsakymus iš Akreditavimo tarnybos dėl licencijos – galioja, sustabdyta ar panaikinama, – spręsime, ar įstaiga gali toliau turėti sutartį su TLK ir vykdyti numatytus įsipareigojimus“, – VLK pranešime sako įstaigos direktorius Gintaras Kacevičius.
Pasak VLK, su viešąja įstaiga „Paliatyviosios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ yra sudaryta sutartis dėl paslaugų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Pernai „Paliatyviosios pagalbos ir šeimos sveikatos centrui“ už suteiktas stacionarines slaugos paslaugas apdraustiesiems sumokėta 380 tūkst. eurų. Šiemet pasirašyta sutartis, kurioje suplanuota stacionarinės slaugos paslaugų apmokėjimo apdraustiesiems už 664 tūkst. eurų metinė suma.
Valstybinė ligonių kasa sutarties dėl pacientų gydymo iš PSDF su UAB „Klaipėdos hospisas“ neturi, taigi, jokie pinigai iš PSDF šiai įstaigai neskiriami. Abi įstaigos veiklą vykdo tuo pačiu adresu – Jūros g. 11-2 Klaipėdoje.
Šių metų pradžioje gydymo įstaiga oficialiu raštu sausio mėnesį informavo Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, kad savo įstaigoje turi 40 slaugos ir 12 paliatyviosios slaugos lovų.
Pasak VLK, teisinis pagrindas ir esminė nuostata ligonių kasai sudaryti sutartį su gydymo įstaiga dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų (tarp jų ir slaugos) teikimo yra galiojanti gydymo įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija. Tokia yra išduodama Akreditavimo tarnybos, įvertinus kitus aspektus, tarp jų ir higienos pasą.
Stabdyti arba naikinti sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos sutartį su ligonių kasa galima tuomet, kai ji nebetenka licencijos, nevykdo sutartyje su TLK numatytų sąlygų. Turint duomenų, kad sutartis yra pažeidžiama, TLK gali sustabdyti konkretų apmokėjimą už paslaugas.
Hospise, tuo tarpu, slaugyti 38 pacientai, 33 iš jų užsikrėtė koronavirusu, du užsikrėtusieji mirė.