„Bijau kraujo ir ginklų“, – paklaustas, kodėl vengė privalomosios karinės tarnybos, teisinosi Elvydas D. Ir čia pat pridūrė, kad, jo nuomone, tarnyba kariuomenėje turėtų būti ne privalomoji, o savanoriška.
Šie pasiteisinimai jam nepagelbėjo – ikiteisminio tyrimo metu prokurorų surinktą medžiagą įvertinusi teisėja Violeta Olcvikienė paskelbė, kad baudžiamąjį nusižengimą krašto apsaugos tarnybai ir mobilizacijai padaręs uostamiesčio gyventojas į valstybės biudžetą per metus privalės sumokėti tūkstančio eurų baudą.
„Teismas konstatuoja, jog Elvydas D., būdamas karo prievolininku (...) tyčia, sistemingai, piktybiškai nevykdė karo prievolininko pareigų ir taip vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą“, – pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja.
Anot jos, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, o tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Elvydas D. buvo įtrauktas į 2021 m. karo prievolininkų sąrašą ir iki sausio pabaigos privalėjo atvykti į Klaipėdos regioninį Karo prievolės ir komplektavimo skyrių pateikti reikalingus duomenis. Bet šaukiamasis įpareigojimo neįvykdė, todėl buvo pakviestas dar ir dar kartą, bet ir vėl neatvyko. Taip, anot prokurorų, Elvydas D. tyčia ir sistemingai bei piktybiškai nevykdė karo prievolininko pareigų ir taip vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Už tai, kad nevykdė nurodymų, Elvydas D. ne kartą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam buvo skirtos piniginės baudos nuo 15 iki 100 Eur, bet ir tai nepakeitė situacijos.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras per apklausą teisinosi, kad tarnybos kariuomenėje vengė tik dėlto, jog bijo... kraujo ir ginklų.
Jis pasakojo, kad baigęs studijas įgijo logistikos ekspeditoriaus profesiją ir ketino dirbti pagal specialybę, tačiau darbo taip ir nepavyko surasti.
„Tada užsiregistravau Užimtumo tarnyboje, bet darbo pasiūlymų taip pat nesulaukiau, todėl taip ir niekur neįsidarbinau, – kalbėjo jis. – Po kiek laiko pamaniau, kad, ko gero, man būtų tikslinga persikvalifikuoti – pavyzdžiui, kad galėčiau dirbti valstybės tarnautoju ir garantuotai gaučiau darbą. Galvojau apie ugniagesio gelbėtojo arba policininko profesiją, o kariuomenė man netiko, nes bijau kraujo, ginklų.“
Nors ir svajojo dirbti policininku arba ugniagesiu, tačiau Elvydas D. net piršto nepajudino, kad juo taptų: „Galvojau, kad reikia eiti studijuoti, bet dar nebuvau pateikęs dokumentų, gal tai būčiau padaręs vėliau.“
Elvydas D. neslėpė žinojęs, kad sausio mėnesį buvo pakviestas atlikti privalomosios karo tarnybos – apie tai buvo ne tik paskelbta šauktinių sąrašuose, bet ir siunčiami šaukimai į namus.
„Iš dokumentų supratau, kad patekau į prievolininkų sąrašus ir esu kviečiamas tarnauti į kariuomenę, bet į man siunčiamus raginimusi nereagavau, nes galvojau, kad jeigu nenuvyksiu, viskas užsimirš, manęs niekas neieškos ir tarnauti kariuomenėje nereikės.“
Kai į vyro namus buvo atsiųsti pakartotiniai šaukimai, Elvydas D. nuomonės nepakeitė.
„Tuo metu dar nebuvau apsisprendęs, ar tarnausiu Lietuvos kariuomenėje, nes kaip tik tada ieškojau darbo pagal profesiją, tikėjosi dirbti pagal specialybę, – sakė jis. – Kariuomenėje tarnauti nelabai norėjau, nes iš esmės man nepatinka prievartinė prievolė atlikti karo tarnybą. Mano asmenine nuomone, žmonės turėtų laisvu noru eiti tarnauti į kariuomenę, o tie, kurie nenori, galėtų neiti tarnauti ir galėtų elgtis kaip laisvi žmonės.“
Bet tokia Elvydo D. nuomonė niekam nerūpėjo – nors vyras ir sumokėjo jam skirtas administracines baudas, tačiau į karo prievolės tarnybą nevyko.
„Vis tiek galvojau, kad viskas užsimirš ir galiausiai manęs jau niekas neieškos“, – per apklausą kalbėjo klaipėdietis. Taip, anot jo, privalomosios tarnybos pavyko išvengti ne vienam jo draugui ir pažįstamam.
Delfi.lt primena, kad kariuomenė paskelbė 2021 m. karo prievolininkų sąrašus, į kuriuos įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose buvo suplanuota pašaukti 3 828 karo prievolininkus.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.
Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.