Pagrindinis tikslas – formuoti informacinę dienotvarkę ir nežūti
Patys rusai iš Ukrainos teritorijos įsiveržė į Rusiją, kviečia visus gyventojus sukilti ir nuversti Vladimiro Putino režimą, toks naratyvas transliuotas po įvykusio reido į Belgorodo sritį.
Nors Ukrainos valdžios atstovai tikino, kad jų ginkluotosios pajėgos šioje operacijoje nedalyvavo, tarsi neturi su ja nieko bendro, neva patys rusai veikė savo iniciatyva, analitikai tuo netiki. Juolab, kad dvi reide dalyvavusios ginkluotos formuotės – rusų savanorių korpusas (RSK) ir laisvosios Rusijos legionas oficialiai skelbia veikiantys Ukrainos kariuomenės sudėtyje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis teigia, jog prasidėjo naujas karinių veiksmų etapas, o juos reikėtų vertinti per hibridinio bei informacinio karo prizmę. Pasak geopolitinius procesus stebinčio ir analizuojančio mokslininko, iki šiol nėra aišku nei kiek narių turi abi rusų formuotės, nei kas joms vadovauja. Belieka pasikliauti pačių rusų savanorių grupių pranešimais socialiniuose tinkluose, objektyvią informaciją iki šiol dengia vadinama karo migla.
„Tai neabejotinai yra hibridinio – informacinio karo dalis, jis tik ką prasidėjo. Į Rusiją įsiveržęs rusų savanorių korpusas kuria taip vadinamą informacinę dienotvarkę. Svarbiausia jų užduotis – būti cituojamiems Telegram kanalų, kitų socialinių tinklų bei informacijos priemonių, taip pat – nepralaimėti ir nežūti“, – portalui Delfi sakė G. Mažeikis.
Iš tiesų, reido į Ukrainos pasienyje esančią Belgorodo sritį metu ypač daug dėmesio skirta viešiesiems ryšiams. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose kovojantys rusų savanoriai platino nuotraukas bei vaizdo klipus, pabrėžtinai demonstravo, kaip įžengdami į Rusiją nesutiko kokio nors didesnio pasipriešinimo, o grįžę į Ukrainą surengė susitikimą su žiniasklaidos atstovais.
Kremliaus propagandistai siekia įrodyti: Belgorodą puolė ne rusai, net ukrainiečiai
Profesoriaus G. Mažeikio vertinimu, visa tai daroma ne šiaip sau, taikomasi į tikslinę auditoriją, Rusijos gyventojus. Taip jų tarpe formuojasi nuomonė, jog greta Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos privačios samdinių grupuotės „Wagner“ bei kelių dešimčių analogiškų ginkluotų grupuočių atsirado dar viena jėga.
„Šis rusų savanorių korpusas ir laisvės legionas jų galvose yra kažkas panašaus į privačias karines kompanijas. Tokiu būdu tiek žiniasklaidoje, tiek pačių žmonių mąstyme šios dvi Ukrainoje veikiančios grupuotės atsiduria šalia kitų Rusijoje veikiančių grupuočių, taip atsiranda suvokimas apie esamus pasirinkimus: stoti į vieną, ar kitą grupę.
Šių grupuočių egzistavimas Rusijos gyventojų jau nestebina, rusai po truputį tai pradeda traktuoti, kaip realiai, de facto vykstantį pilietinį karą“, – konstatavo VDU profesorius G. Mažeikis.
Ukrainos kariuomenės pradėta informacinė operacija, akcentuojant, kad patys rusai imasi konkrečių karinių veiksmų prieš V. Putino režimą, netrukus sulaukė Kremliaus propagandistų atsako.
Pasak G. Mažeikio, ukrainiečių veiksmai informaciniame lauke, tačiau ne realybėje įteisina visai kitą pasaulėvaizdį, todėl dedamos didžiulės pastangos tam sutrukdyti.
„Propagandistų tikslas – maksimizuoti teiginius, kad ten yra ne rusų savanorių korpusai, bet ukrainiečiai. Jeigu ten yra ukrainiečiai, pačioje Rusijoje esantys rusų nacionalistai mobilizuosis kovai prieš Ukrainą.
Tačiau, jeigu tai yra rusų korpusai, tai jie tų pačių Rusijos gyventojų galvose yra tik vienas galimų pasirinkimų, o tai visiškai pakeičia prasminį arba semantinį lauką, staiga pasikeičia visos reikšmės“, – sakė VDU profesorius.
G. Mažeikis pastebi, jog pačių ukrainiečių vertinimu, pirmas didesnis reidas į Rusijos teritoriją pavyko itin gerai, buvo pasiekta daugiau nei tikėtasi.
„Jų principas buvo užeiti ir patriukšmauti. Nebuvo tikslo užimti karinius objektus, surengti didesnius mūšius. Tačiau nutiko taip, kad kariniai daliniai, kurie buvo mesti prieš įsiveržusius ukrainiečių rusus buvo tuojau pat išvaikyti, pasirodė esantys labai silpni, tai įgijo papildomų reikšmių“, – akcentavo VDU mokslininkas.
Jis atkreipia dėmesį į skandalingą aplinkybę, kurią akcentavo ir Vakarų analitikai – Rusijos sienos gynyba pasirodė esanti visiškai skylėta, o propagandistų plačiai išgirtos, neįveikiamomis vadintos užtvaros nei kiek nesustabdė Ukrainos pajėgų įsiveržimo.
Karinę techniką rusai ketino sustabdyti pasienyje įrengdami kliūčių ruožus iš betoninių piramidės formos liejinių, grėsmingai vadinamų „drakono dantimis“. Tačiau šias užtvaras Ukrainos pajėgos tiesiog išstumdė arba paprasčiausiai apvažiavo.
„Šiems „drakono dantims“ išleisti milijardai, o jų reikšmė, bent jau Belgorodo srityje pasirodė esanti visiškai niekine. Tai didžiausia kvailystė, pinigų iššvaistymas, ką ir pamatė vietos gyventojai. Kam tuos pinigus išleisti, jeigu šios užtvaros visiškai nesustabdo įsiveržimo?
Aš manau, kad analogiškų įsiveržimų į Rusijos teritoriją turėtų tik daugėti tam, kad kariniai veiksmai prasidėtų ir pačioje Rusijoje. Jeigu šis karas tęsis ne tik šiais, bet ir kitais metais, kas mėnesį pačios Rusijos teritorijoje mes matysime vis daugiau įvykių ir mūšių“, – prognozavo G. Mažeikis.
Kremliaus kritikas piktinosi rusų opozicijos vangumu
Ne vienas ekspertas yra prognozavęs, jog Ukrainos kariuomenės sudėtyje kariaujančių rusų savanorių reidas taps pretekstu, paskatinsiančiu revoliucines nuotaikas ir veiksmus pačioje Rusijoje. Tai nereiškia, kad savanoriai iš Ukrainos pasieks Rusijos gilumą, tačiau jų veikla virs sektinu pavyzdžiu su V. Putino režimu kovoti siekiantiems rusams.
Imta atsargiai kalbėti apie galimą opozicinių jėgų atgimimą, nors beveik visi kiek ryškesni rusų opozicijos atstovai – arba emigravę į Vakarus, arba ilgam pasodinti į kalėjimus. Tačiau čia ne viskas taip paprasta, reide į Belgorodo sritį dalyvavę rusų savanoriai, panašu, neketina su kuo nors dalintis šlove, negali aštrių pasisakymų kitų V. Putino kritikų atžvilgiu.
Vienas ryškesnių rusų opozicijos atstovų, Ukrainoje prieglobstį radęs, aršiu Kremliaus kritiku tapęs buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas portalo Delfi eteryje apgailestavo, jog kariniai veiksmai prieš Rusiją nesulaukia norimos tiek Vakarų politikų, tiek ir pačios rusų opozicijos paramos. Šią retoriką galima suprasti, nes I. Ponomariovas save pozicionuoja kaip rusų opozicijos ginkluotojo sparno lyderį, vadinamas laisvosios Rusijos legiono politiniu ideologu.
„Manau, kad po tokių operacijų pačioje Rusijoje esančių ir prieš V. Putiną pasisakančių rusų skaičius ženkliai išaugs.
Rusų opozicija į panašias akcijas ir anksčiau žvelgė su dideliu pavydu. Jie supranta, kad jų laikas baigėsi. Lietuvoje esantys Rusijos forumo atstovai palaiko, bet Aleksejaus Navalno šalininkai vertina itin skeptiškai.
Labai daug į Vakarus pasitraukusių rusų teigia, jog nėra teisinga, kai patys rusai kovoja tarpusavyje. Nejaugi ukrainiečiai turi išlaisvinti Rusiją, o jau po to kas nors ims ją valdyti? Ši pozicija visiškai neteisinga bei veidmainiška, labai gaila, kad ir kai kurie Europos politikai ją palaiko“, – tiesioginiame Delfi eteryje piktinosi I. Ponomariovas.
Jis paminėjo, kad Europos parlamente vyks konferencija, kurios vienas iniciatorių – Lietuvos europarlamentaras Andrius Kubilius, tačiau renginyje nebus su ginklu rankose kovojančių grupių atstovų, jų dalyvavimas tapęs savotišku tabu.
„Vakarai iki šiol kalba apie nesmurtinį pasipriešinimą, kuris įrodė negalintis nieko padaryti“, – kalbėjo I. Ponomariovas.
Ukrainoje gyvenantis buvęs Rusijos parlamentaras minėjo, jog šiuo metu vyksta pasirengimas valdžios perėmimui po V. Putino režimo žlugimo, užsiminė apie ruošiamą naują šalies konstituciją ir rengiamus teisės aktus.
Delfi paklaustas, ar tai, jog pačioje Rusijos kariauja rusiškus pasus turintys kovotojai jam neprimena prasidėjusio pilietinio karo, I. Ponomariovai tai paneigė. Jo vertinimu, pilietinis karas vyksta tuomet, kai susiduriama su pasipriešinimu, tačiau Rusijos kariai nesipriešina, o tiesiog bėga.
Rusų savanoriai kirto opozicijos politikams: režimas bijo mūsų, ne o jūsų
Panašu, kad I. Ponomariovas atstovauja tik daliai rusų savanorių, vadinamam laisvosios Rusijos legionui, kurio narių skaičius nėra tiksliai žinomas. Visgi, iš kitos reide dalyvavusios rusų grupuotės jis sulaukė gana kategoriško atsako, kaltinimų bandant prisiimti svetimus nuopelnus.
Rusų savanorių korpusas savo Telegram kanale pareiškė atsiribojantis nuo rusų opozicijos atstovų negailėjo kritikos ir I. Ponomariovui, nors šis vadinamas jų bendražygių idėjiniu lyderiu.
„Bet kokios politinės iniciatyvos, kylančios iš kitų organizacijų, yra nesusijusios su oficialia RSK pozicija. Šis pareiškimas taikomas tiek Piliečių tarybos iniciatyvoms, tiek ir I. Ponomariovo bandymams uždėti ranką ant mūsų pasiekimų, su kuriais jis neturi nieko bendra. Mes laikomės dešiniųjų konservatyvių politinių pažiūrų ir tradicionalistinių įsitikinimų. Ir taip bus visada“, – teigiama kovotojų pranešime.
Jame taip pat pateikiama nuoroda į memorandumą, kuriuo siūloma vadovautis ateityje. Pagrindiniais tikslais nurodomas Ukrainos teritorinio vientisumo gynimas ir jo atkūrimas 1991 metų sienų ribose bei Rusijos Federacijos valdančiojo režimo nuvertimas. Tai pat pasisakoma už visišką Rusijos valstybinės sistemos reformavimą, jos teritorijoje gyvenančių tautų apsisprendimo teisę, karinės agresijos būdu užimtų teritorijų atsisakymą ir tarptautinio tribunolo organizavimą tiems, kas dalyvauja kare prieš Ukrainą bei organizavo šią agresiją.
Ukrainoje kovojantys rusų savanoriai viename naujausių pranešimų piktinosi rusų opozicijos neveiksnumu bei tikino, jog tikroji kova su Kremliaus režimu vyksta išskirtinai tik mūšio lauke.
„Ponai liberalai, demokratai ir postrusai – mes kovojame ne dėl jūsų bei jūsų galimybių patekti į Kremlių ar Valstybės Dūmos rūmus, kaip kai kas įsivaizduoja. Mes kovojame už Rusijos žmonių išlaisvinimą iš antivalstybinio režimo, už jų laisvą ateitį.
Jūs galite diskutuoti ir smerkti mūsų metodus ir pažiūras, bet karo realybėje esate bejėgiai. Jūs rengiate naujas konstitucijas ir įstatymus, brėžiate ribas, bet neturite visiškai nieko bendra su tikrąja kova prieš režimą. O šią kovą veda Rusijos savanorių korpusas“, – teigiama pranešime.
Tuo pačiu subtiliai užsimenama, kad vienintelė galimybė patekti į Rusijos valdžią po Kremliaus režimo griūties – bendradarbiauti su kovotojais.
„Kol jūs Europos sostinėse diskutuojate apie aukštus siekius, kaip tai nuo 1991 metų darėte Rusijoje, mūsų kovotojai aukoja savo gyvybes, lieja prakaitą ir kraują. Režimas bijo mūsų, bet ne jūsų. Daugelis iš jūsų esate sovietinės – rusiškos nomenklatūros kūnas ir kraujas, o mes - ne. Mes esame žmonės. Tad kas iš mūsų yra ateitis?
Galite likti amžina opozicija tremtyje ir nesigilinant į esmę mus vadinti „naciais“, bet mūsų veikla plečiasi, pajėgumai auga. Arba galite įžengti į Rusijos politikos areną, kaip tie, kurie rėmė išsivadavimo armiją. Esame atviri dialogui“, – teigiama rusų savanorių Telegram kanale.
G. Mažeikis: karių pareiškimuose atsispindi Ukrainos pozicija neremti opozicijos
Kur reikėtų ieškoti priežasčių, kai su Kremliaus režimu ginklu kovojančių rusų savanorių korpusas demonstratyviai atsiriboja nuo iš esmės tų pačių tikslų siekiančių rusų opozicijos politikų, juos kaltina saugiai įsikūrus Vakarų šalių sostinėse ir apsiribojant tik diplomatine veikla?
VDU profesorius G. Mažeikis pastebi, jog Ukraina, kurios kariuomenės sudėtyje veikia reidą į Rusiją surengę rusų savanoriai, taip pat laikosi itin rezervuotos pozicijos Rusijos opozicijos politikų atžvilgiu.
„Ukraina vykdo labai savarankišką antiputinišką ir antilukašenkišką politiką, o ji kai kuriais atvejais nesutampa su Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių požiūriu.
Pačios Ukrainos žvilgsnis yra kur kas radikalesnis nei Lietuvos. Pavyzdžiui, Ukraina remia prieš Rusiją kovojantį baltarusių savanorių K. Kalinausko pulką, tačiau visiškai neremia, nenori bendrauti su visais Sviatlanos Cichanouskajos „debesimis“, tarp kurių yra daugybė šnekorių, kurie iš esmės nieko neveikia, tik iš viso pasaulio šalių prašo pinigų, bando užmegzti kažkokius diplomatinius ryšius.
Abu veiksmai, tiek politiniai, tiek ir diplomatiniai yra labai reikalingi. Ukraina remia karinius veiksmus, tačiau visiškai neremia nei Rusijos, nei Baltarusijos opozicijos diplomatinių veiksmų“, – kalbėjo profesoriaus G. Mažeikis.
Jis pastebėjo, kad Lietuva remdama Baltarusijos opozicijos diplomatiją ir dalinai padėdama Rusijos opozicijos atstovams visiškai neremia nei K. Kalinausko pulko, nei Kijevo kuruojamų rusų savanorių karinių formuočių.
G. Mažeikis atkreipia dėmesį, kad ir itin ryški takoskyra egzistuoja ir tarp Baltarusijos bei Rusijos opozicijos atstovų.
„Dalyvauju abiejų šalių opozicijos konferencijose, kurios dažniausiai vyksta Varšuvoje. Noriu pastebėti, kad tai – dvi nesusijusios žmonių grupės, kurie vieni kitų labai nemėgsta. Jie tarpusavyje dažniausiai nebendradarbiauja, nekviečia vieni kitų į svečius, nerodo tarpusavio paramos“, – sakė G. Mažeikis.