Apie visa tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo atsargos pulkininkai Gintaras Ažubalis ir Vaidotas Malinionis bei diplomatas, signataras Albinas Januška.
Situacija fronte
G. Ažubalio teigimu, nepaisant riboto masto puolamųjų operacijų, šiuo metu fronte vyksta pozicinis kariavimas ir situacija ženkliai nesikeičia.
„Abi pusės stengiasi tam tikrose kryptyse pasiekti kažkokių laimėjimų. Iš dalies tai pavyksta, iš dalies – ne. Tam, aišku, yra objektyvios priežastys, bet jos jau yra aptartos. Tai yra tiesiog ėjimas, faktiškai, į karo veiksmų sustingimą. Dar pora mėnesių, ateis blogi orai ir tai tiesiog natūraliai pagreitins tą procesą. Greičiausiai, viskas visiškai sustos, kaip ir praeitais metais buvo“, – teigė atsargos pulkininkas.
Anot jo, dabar, naudojant dronus, vyksta savotiška vienas kito medžioklė. Tačiau, pašnekovo teigimu, tikėtis proveržio tikrai verta, o tai, kad viskas vyksta lėtai – mūsų pačių kaltė.
„Mes taip ir neduodame daugiau tos ginkluotės, net ir konvencinės, sunkios ginkluotės, aš jau nekalbu apie visų laukiamus F-16 orlaivius, daugiau oro gynybos ir taip toliau. Visa tai pasunkina Ukrainos kariams vystyti puolimą, o rusams palengvina gyvenimą ir yra tos grėsmės, rizikos, ar jie dar neišmes ko nors, kokio nors kozirio ant stalo“, – aiškino G. Ažubalis.
Laiko dar yra
Pasak atsargos pulkininko V. Malinionio, sakyti, kad kontrpuolimas neatnešė rezultatų negalime, nes laiko iki spalio mėnesio dar yra.
„Visi dabar sako, kad visa tai užsitęsė – teisingai, yra tam tikras stumdymasis mūšio lauke, bet mes dar negalime konstatuoti, kad kontrpuolimas nepavyko, nes yra tokių požymių, kad ir, pavyzdžiui, paskutinė parą ukrainiečiai keliose srityse padarė tam tikrų proveržių, net iki 7 kilometrų, kas yra daug šiuolaikiniame kare. Tiesa, rusai irgi kontrpuolimo operacijas organizuoja. Jie, pavyzdžiui, taktiniame lygmenyje pasistūmėjo link Bachmuto, bet, aš manau, kad nurašyti visko dar tikrai neverta“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, ukrainiečiai dabar ne tik vykdo puolamąsias operacijas, bet ir visai neblogai atakuoja ir gilumą.
„Jie trikdo logistiką, paminėsiu tą patį Kerčės tiltą, kurį su antvandeniniais dronais pažeidė visai neseniai, taip pat kitus tiltus. Manau, kad ukrainiečiai protingai elgiasi, trikdo logistiką ir taip alina priešų pasipriešinimą, o nurašyti tikrai dar neskubėčiau kaip nesėkmingos operacijos“, – aiškino V. Malinionis.
Aukšti lūkesčiai ir klaidinga informacija
Anot G. Ažubalio, matytos sėkmingos operacijos, informacija žiniasklaidoje sukėlė visuomenei tam tikrus lūkesčius.
„Problema yra tame, kad situacija vertinama neobjektyviai, neprofesionaliai. Pirmoji kontrpuolimo operacija, kuri pasisekė – jos metu buvo pridaryta klaidų, kurios sąlygoja dabar visiškai kitokią, daug sudėtingesnę situaciją šiuo metu fronte. Dar kartą turiu pasikartoti, kad viską vertinti reikia objektyviau, klausytis profesionalų“, – teigė jis.
Tiesa, pasak pašnekovo, net ir Lietuvos ekspertai ne visada gali tiksliai numatyti ar apžvelgti situaciją.
„Mes nesame nei brigadų, nei batalionų, nei divizijų vadavietėse, kur žmonės realiai mato situaciją. Bandai kiekvieną dieną pasižiūrėti žemėlapį, kuris yra bent jau prieinamas viešojoje erdvėje ir iš to darai kažkokias išvadas, iš krūvos kitų šaltinių, bet vis tiek tai nėra pirminiai šaltiniai, tie tikrieji, kurie duoda vaizdą karvedžiams. Matyt, tai yra šiuolaikinio gyvenimo dalis ir su tuo reikia susitaikyti bei kritiškai vertinti situaciją kiekvienu atveju“, – teigė G. Ažubalis.
Jam pritarė ir V. Malinionis.
„Reikėtų turėti omeny, kad informacija vėluoja kokias keturias dienas, mes ją gauname keturių dienų senumo. Įsivaizduokite, kaip ten yra surinkinėjama informacija. Sakykime, koks nors kuopos vadas išgauna iš būrio informaciją apie situaciją, ji keliauja aukštyn, nukeliauja iki štabo, tada jau ją apdoroja štabuose ir tik paskui mes, civiliai, žiūrovai gauname šią informaciją.
Aš manyčiau, kad reikia daugiau klausyti to, ką kalba Ukrainos kariuomenės vadovybė, o jie sako, kad jų informacija, greičiausiai, gali būti sėkminga ir jie sako, kad duokite mums kuo greičiau reikalingos įrangos“, – dalijosi jis.
Pasak atsargos pulkininko, šiuo metu ukrainiečiams labai reikia išminavimo įrangos bei ginkluotės, su kuria jie galėtų pridengti arba apsaugoti tą įrangą.
„Reikalinga artilerija, aš jau nekalbu apie F-16, nors dabar žinome, kad jie be pavasario, greičiausiai, nepasirodys Ukrainos padangėje, kadangi dabar jau, pasirodo, reikia pilotams pereiti keturių mėnesių anglų kalbos kursą, o tik po to jie bus apmokomi jau naudotis ta mašina. Taip, kad, mano vertinimu, mes tikrai neturime pilno vaizdo, bet, galiu pasakyti, kad net ir Ukrainos gynybos štabas neturi pilno vaizdo, bet jis turi žymiai geresnį vaizdą nei bet kas kitas“, – aiškino jis.
Kritika ukrainiečiams
Dažnai pasigirsta kritiški svarstymai apie tai, kad ukrainiečiai turi tam tikrų problemų, nesugeba vykdyti kai kurių operacijų ir dėl to kalti ne ginkluotę siunčiantys Vakarai, o patys ukrainiečiai. Diplomatas ir signataras A. Januška į tokius pamąstymus žvelgia kritiškai. Anot jo, mes turime pripažinti tam tikrus dalykus.
„Mes turime pripažinti, kad gyvenome ir gyvename šiandien iliuzijoje, kad Ukraina, aš perdėsiu, bet plikomis rankomis gali nugalėti Rusiją. Mes neįvertinome Rusijos pajėgumų. Karo pobūdis dabar iš esmės pasikeitė. Rusai ir ukrainiečiai užsikasė, užsiminavo, beveik per visą fronto liniją stovi dvi pozicinės jėgos, kurias skiria ten nuo kelių kilometrų iki kelių šimtų metrų ir, iš esmės, yra tokia situacija, kad kai kuriose vietose, grubiai tariant, yra kaip dykumoje – nieko nesimato, nes visi yra sulindę apkasuose ir, jeigu pasirodo koks karys vienai minutei, jis yra iškart nušaunamas.
Dronai kabo nuolatos, šimtai dronų viską mato ir bet kokios išminavimo mašinos būtų iš karto sušaudomos. Tai yra labai rimtas pozicinis karas. Aš nežinau, ar tokių dalykų yra buvę“, – aiškino jis.
Anot jo, Ukrainos kariai tikrai turi problemų, bet problemos yra ne vien jų pačių kaltė.
„Yra paruošimo problemos, paruošimas yra labai trumpas, daug ypač aukštų karininkų nevaldo anglų kalbos ir mes galime, aišku, kelti labai didelius tikslus, uždavinius ir kritikuoti Ukrainos pusę, bet realia, karas turi savo specifiką. Turbūt, labai sudėtinga be kažkokių bazinių žinių išmokyti, kaip elgtis tokiose situacijose ir, aš manau, reikia, kad kariniai ekspertai turėtų būti patys ten. Atskiros NATO valstybės galėtų siųsti į priešakines linijas žmones, savo ekspertus, kad pamatytų, kokia yra reali situacija ir bandytų įvertinti, keisti savo mokymo strategijas, ir taip toliau“, – teigė A. Januška.
Jo teigimu, mums pagaliau reikia išeiti iš iliuzijos ir suprasti, kad karas užsitęs bei kad Vakarai neturi šaudmenų tiek, kiek jų reikia Ukrainai.
„Ukraina šiuo metu pajėgumų turi mažiau, todėl, žinoma, stebuklo tikėtis reikia, jis gali įvykti, bet, jeigu tikėtis ne stebuklo, o realybės – mes neturėsime persilaužimo. Reikia žymiai daugiau ginklų, šovinių, reikia naujos technikos, naujų galimybių Ukrainai, nes kitaip nieko nebus“, – teigė A. Januška.
Ginkluotė gali ženkliai pakeisti situaciją
Anot atsargos pulkininko V. Malinionio, kontrpuolamųjų operacijų sėkmę galima išvystyti tada, kai yra sutelkiama masė. Tai reiškia, kad didelė dalis sėkmės priklauso nuo Vakarų paramos.
„Dabar mes neduodame laiku reikalingos ginkluotės, nors ukrainiečiai paruošė savo personalą, tikėjo pažadais, tikėjo terminais. Pavyzdžiui, iš vokiečių jie dabar turėjo gauti žymiai daugiau leopardų, o gavo tik mažą dalį, nors ukrainiečiai, savaime suprantama, ruošėsi priimti tuos tankus. Tai, aišku, tikrai neduoda teigiamo efekto, kad ukrainiečiai sutelktų reikalingą masę, reikalingu metu“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, jeigu reikalinga įranga Ukrainai būtų suteikta dabar – ukrainiečiai dar galėtų spėti integruoti ją į mūšio lauką.
„Kuo toliau mes tęsiame laiką, tuo labiau mes galime sulaukti to, kad Ukraina pati kulminuos. Tas karas toks dalykas. Viena pusė gali pralaimėti ir ta pusė taip pat gali būti ir Ukrainos pusė, nes mes, Vakarai, žaidžiame tokį žaidimą, kad lyg ir remiame, bet kažkaip iki galo neduodame“, – teigė jis.
Komunikacija karo metu
G. Ažubalis pastebi, kad viešumoje labai retai įvardijama Ukrainos pergalė prieš Rusiją. Apie tai diskutuoja tik Baltijos šalys ar Lenkija, tačiau kiti Vakarų valstybių lyderiai dažniau kalba apie tai, jog pagalba Ukrainai ir toliau bus teikiama, tačiau aiškesnės strategijos, ko iš tiesų norima pasiekti ir ką su ta pagalba ukrainiečiai galėtų padaryti, neatskleidžia. Kaip šiuo atžvilgiu reikėtų vertinti Vakarų komunikaciją, pasidalijo diplomatas, signataras A. Januška.
„Kai sakoma, kad rems tiek, kiek reikia, tai iš tikrųjų nevyksta. Kaip sakiau, mes gyvename toje iliuzijoje ir džiaugiamės, kai ten keliasdešimt ar šimtą tankų siunčiame ir atrodo, kad čia yra esminis lūžis. Ne – reikia siųsti ne šimtais, o tūkstančiais, reikia siųsti du ar tris tūkstančius, tada bus kažkoks galimas lūžis.
Apie F-16 aš išvis nekalbu. Tai – Ukrainos apgavystė. Dabar kažkokie apmokymai turės vykti, dar kažkas, bet realiai, jeigu Vakarai tikrai būtų pasiryžę ir norėtų, tai galėtų siųsti tuos pačius F-16 su Vakarų pilotais. Amerikoje yra tokių pilotų, kurie būtų pasiruošę valdyti tuos orlaivius ir kovoti Ukrainos pusėje“, – dalijosi jis.
Anot pašnekovo, Vakarai vis dar bijo Rusijos subyrėjimo bei to, kad ji yra neprognozuojama šalis, tačiau tai mūsų veiksmų stabdyti neturėtų.
„Žinoma, mes matome, kad tas kontrpuolimas dabar, greičiausiai, nebus sėkmingas su tokia parama. Vakarai turi permąstyti ir teikti paramos mažiausiai 10 kartų daugiau, negu yra teikiama dabar“, – teigė A. Januška.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite rasti čia:
