Pasipiršo po trijų mėnesių
Jai dabar – 32 metai. Moteris augina du vaikus, kurių vieno susilaukė su pirmuoju vyru, o kitas gimė antroje santuokoje.
Būtent dėl meilės Y. Slušnys paliko gerą darbą Anglijoje ir paskui lietuvį vyrą atsekė į Lietuvą. „Mes jau buvome susituokę, laukėmės vaikelio. Norėjau gimdyti Lietuvoje, norėjau, kad vaikas augtų šioje šalyje, nes jo tėtis yra lietuvis“, – pasakojo moteris.
Į Lietuvą ji atvyko 2006 metais, o 2008-aisiais įkūrė verslą – bendrovę „Klaipėdos eglė“. Jos veikla – gaminti dirbtines eglutes. „Nors daugelis žiūrėjo skeptiškai, tačiau verslas ėmė gerai sektis, plėstis. Išėjo taip, kad verslas užaugo, bet šeima iširo. Su pirmuoju vyru išsiskyrėme ir likau viena su vaiku“, – kalbėjo Y. Slušnys.
2011 metais ji susipažino su klaipėdiečiu Kęstučiu Lagodinu. „Jis pradėjo pas mane dirbti, kažkaip užsimezgė ryšis, man patiko, kaip jis bendrauja su mano vaiku, be to, namuose visada reikia vyriškų rankų, juk, turėjau pasistačiusi namą, o ir meilė atsirado. Todėl po trijų pažinties mėnesių pradėjome gyventi kartu, jis atsikraustė pas mane, pasipiršo, o vestuvės įvyko 2013 metais“, – pasakojo pašnekovė.
Ji tikino, jog būsimas vyras jai tvirtino, kad taip pat yra neseniai išsiskyręs. Tačiau jau tik po vestuvių Y. Slušnys sužinojo, jog K. Lagodinas dar buvo vedęs, todėl jųdviejų vestuvių ir teko laukti dvejus metus.
„Ypač jo mama kartojo, kad Kęstas yra labai doras ir sąžiningas žmogus. Tikėjau tuo, juk jis mano vyras, mano vaiko tėvas. Deja, dabar gailiuosi, kad buvau tokia patikli“, – apgailestavo ukrainietė.
Santaupas atidavė ir žmona, ir uošviai
Anot moters, sutuoktinis pasakojo, jog iki skyrybų su pirmąja žmona turėjo automobilių verslą, bet per skyrybų procesą viską pardavė ir pinigus atidavė žmonai. „Bet ir tai buvo melas, jis jokio verslo niekada neturėjo ir negalėjo turėti“, – tik neseniai sužinojo Y. Slušnys.
K. Lagodinas žmoną tikino, kad turi daug patirties automobilių versle, todėl esą gali gerai uždirbti, tik reikia pradinio kapitalo. Y. Slušnys vyrui davė apie 200 tūkst. litų.
„Kartą nuvažiavome pas mano tėvus į Ukrainą. Į svečius atėjo ir kaimynai, kurie yra šeimos draugai. Kęstas pradėjo pasakoti, kaip gali jiems pigiau atvaryti brangių mašinų. Žmonės susidomėjo, sumokėjo avansą. Vienas kaimynas užsisakė vieną automobilį, o kitas – net 16. Aš ir pati tikėjau, kad viskas yra gerai, kad tie mano tėvų draugai neabejotinai gaus savo automobilius“, – tvirtino Y. Slušnys.
Tačiau laikas bėgo, o automobilių vis nebuvo. Kai Y. Slušnys paklausdavo sutuoktinio, kur automobiliai, jis pradėdavo aiškinti, jog yra problemų muitinėje, reikia papildomai tvarkyti dokumentus ir vis prašė pinigų. „Kai mano santaupos išseko, kreipiausi pagalbos į tėvus, mama paskolino 10 tūkst. JAV dolerių ir dar paėmė 4 tūkst. JAV dolerių paskolą, draugė paskolino 12 tūkst. JAV dolerių. Visus pinigus atidaviau Kęstui, kad tik greičiau spręstųsi reikalai ir žmonės gautų užsisakytus automobilius“, – savo istoriją pasakojo Y. Slušnys.
Anot jos, visi vyro paaiškinimai apie tai, kodėl automobiliai vis dar nepristatyti klientams, visada atrodė logiški. „Be to, jis buvo mano vyras, aš juo tikėjau“, – tarstelėjo moteris.
Kai pinigų nebeturėjo ir jos artimieji, K. Lagodinas pinigų pradėjo prašyti iš tų dviejų ukrainiečių, su kuriais buvo sutarta dėl automobilių pardavimo ir pirkimo. Jie iš viso K. Lagodinui pervedė 330 tūkst. eurų. Žmonės klaipėdiečiu pasitikėjo, nes jis buvo jų draugų dukters sutuoktinis.
„Tačiau pinigai buvo pervedami į mano banko sąskaitą, nes Kęstas aiškino, kad jo sąskaita yra užblokuota, nes vyksta ginčas su buvusia žmona dėl alimentų, todėl sąskaitas prižiūri antstoliai. Vėl tikėjau, vėl pasiklioviau, leidau naudotis savo banko sąskaita. Ir visada tikėjau, kad tos mašinos bus atvarytos, jos pasieks klientus ir viskas bus gerai“, – pabrėžė pašnekovė.
Anot jos, tas pinigų prašymas, automobilių laukimas tęsėsi mėnesių mėnesius, kol vieną dieną ją ir sutuoktinį iškvietė į policiją apklausti. „Man buvo šokas, o jis net advokatą turėjo. Aš turėjau kelių mėnesių kūdikį ant rankų. Per apklausą nelabai ką ir galėjau pasakyti, nes nieko nežinojau“, – teigė Y. Slušnys.
Teisme prarado sąmonę
Tačiau byla dėl svetimo turto įgijimo sukčiaujant ir klastojant dokumentus pasiekė teismą. Kaltinamųjų suole atsidūrė abu sutuoktiniai – ir K. Lagodina, ir Y. Slušnys.
„Nors teismas ir prasidėjo, tikrai buvau rami, net advokato nesamdžiau, jį man skyrė valstybė. Buvau įsitikinusi, kad mane išteisins, nes nieko nepadariau. Net nežinau, kur Kęstas dėjo visus tuos pinigus, kuriuos išviliojo iš manęs, mano tėvų, draugų. Beje, tai taip ir nebuvo nustatyta. Dabar manau, kad jis tuos pinigus pralošė. Aš kalta buvau tik todėl, kad pinigai buvo pervedami į mano sąskaitą. Be to, kai klientai paprašė pirkimo-pardavimo sutarties, Kęstas mane įkalbėjo padaryti, jog automobilių pardavėjas yra mano įmonė ir ant tokios sutarties pasirašyti. Teismui sakiau tiesą, net neįsivaizdavau, kad reikia gintis, nes buvau ir esu nekalta. Juk jei būčiau kalta, savo įmonę, namą bučiau užrašiusi kam nors kitam, kad neturėčiau jokio turto ir iš manęs nieko negalėtų priteisti“, – tikino Y. Slušnys.
Teisme ir K. Lagodinas paliudijo, jog esą sutuoktinė nieko nežinojo, kad jis viską organizavo.
Teismas K. Lagodiną nuteisė kalėti penkerius metus, o jo sutuoktinei skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams. Iš sutuoktinių buvo priteista nukentėjusiems solidariai atlyginti padarytą žalą – 352 tūkst. eurų.
„Teismo salėje, kai išgirdau nuosprendį, praradau sąmonę, nes net minčių neturėjau, kad mane gali nuteisti. Be to, teisme sužinojau, kad mano vyras yra jau 16 kartų teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus – aferas ir sukčiavimą. Negalėjau patikėti, kai supratau, jog ketverius metus gyvenau su vyru, kurio visiškai nepažįstu, kuris visą laiką melavo“, – piktinosi Y. Slušnys.
K. Lagodinas dirbo jos įmonėje, tačiau iš antstolių tik atėjo laiškas, kuriuo buvo reikalaujama iš atlyginimo išskaičiuoti priteistus alimentus vaikui iš pirmosios santuokos. „Visi kiti antstolių laiškai, nes suprantu, kad ir per kitus teismus jam buvo priteista atlyginti žalą, ėjo pas jo mamą, todėl aš nieko nežinojau ir neįtariau“, – lyg ir teisinosi Y. Slušnys.
Atsidūrė Psichiatrijos ligoninėje
Teismo sprendimą jį apskundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau šis jį paliko galioti. „Rankų nenuleidau, vėl skolinausi pinigų, pasisamdžiau advokatą, kuris parašė kasacinį skundą į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. Kol laukiau, kada bus paskirtas posėdis, Kęstas prisiekinėjo, kad jame pasakys visą tiesą, todėl mane tikrai išteisins. Tačiau jo sąlyga buvo ta, kad su juo nesiskirčiau, važinėčiau į pasimatymus. Vėl tikėjau, nors tik vėliau sužinojau, kad Aukščiausiame teisme daugelis bylų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl Kęstas net nebūtų liudijęs“, – dar vieną apgavystę atskleidė Y. Slušnys.
Šiemet vasarį ji paskambino į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą ir išgirdo, kad jos kasacinis skundas yra atmestas, vadinasi, lieka galioti pirmos instancijos teismo sprendimas. „Beveik neprisimenu, kas toliau vyko tą dieną. Atsipeikėjau Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, į kurią mane atvežė greitoji, nes elgiausi neadekvačiai. Tačiau nusprendžiau nepasiduoti – esu dviejų vaikų mama ir turiu jais rūpintis, turiu dėl jų gyventi“, – tvirtybę demonstravo Y. Slušnys.
Kreipėsi į Prezidentūrą
Paklausta, kaip ji gyvena dabar, moteris karčiai šyptelėjo. „Mano banko sąskaitoje yra minus 352 tūkst. eurų. Įvykdytas pats didžiausias neteisingumas. Kęstas atliks penkerių metų ar trumpesnę bausmę, išeis į laisvę ir gyvens, kaip gyveno. Pasirodo, jis ir iki mūsų santuokos turėjo skolų, privalėjo dideles sumas antstoliams atidavinėti, bet jis niekada to nedarė. Visus pinigus, kurie priteisti atlyginti žalą, tuos 352 tūkst. eurų teks atiduoti man vienai, nes toks įstatymas. Jei priteista žalą atlyginti solidariai, atidavinėja tas, kuris turi. Mano vyras neturi jokios nuosavybės, pajamų, nes visą gyvenimą buvo paskendęs skolose. Man viso gyvenimo neužteks atiduoti tas skolas. Jau dabar mano įmonės akcijos, namas areštuotas. Bijau, kad viskas bus parduota iš varžytynių“, – nuogąstavo Y. Slušnys.
Tačiau ji nenuleidžia rankų, nes, jos žodžiais, yra mama ir turi kovoti, kad vaikai turėtų gražią ateitį. „Kol kas mano įmonė dirba, gaminame eglutes, pati stoviu prie staklių, nes dabar jau eina užsakymai Kalėdoms. Kitų metų pradžioje į sąskaitą suplauks pinigai už pardavimus, nes dirbtines eglutes pristatome ir prekybos centrams. Įprastai sąskaitoje po naujų metų būdavo 50-70 tūkst. eurų, o dabar bus nuolatinis minusas. Bet tikiu, jog viskas baigsis gerai“, – optimizmo vis dar neprarado pašnekovė.
Ji viešai kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir Prezidentūrą – įrašė savo pasisakymą „youtube“ kanale. „Šioms institucijoms rašiau ir laiškus, tačiau gavau formalius atsakymus, jog į teismų darbą niekas negali kištis. Man dar liko Žmogaus teisių teismas Strasbūre ir viltis, jog kažkaip pajėgsiu bylą atnaujinti, kad ji būtų nuodugniai ištirta, nes dabar manau, kad tai nebuvo padaryta. Tiesiog kalta buvau pripažinta dėl to, kad būtų iš ko išsireikalauti padarytą žalą“, – svarstė Y. Slušnys.
„Myliu Lietuvą, jau galvojau prašyti šios šalies pilietybės, auginu du sūnus, kurie yra Lietuvos piliečiai. Visą gyvenimą buvau ir esu sąžininga, Lietuvoje sukūriau verslą, darbo vietas, moku mokesčius. Niekada neišdaviau Lietuvos, todėl tikiuosi, kad teisingumas triumfuos. Aš neprašau, kad būčiau iš karto išteisinta. Mano siekis, jog būtų atnaujintas bylos tyrimas“, – viltimi gyvena ukrainietė.