„Suprantama, kad visi mes norime, kad tas karas baigtųsi kuo greičiau. Ir, kad tas karas be abejo baigtųsi Ukrainos pergale, kas, matyt, neišvengiamai įvyks. Deja, ar tai įvyks greitu laiku, yra sunku pasakyti, ir aš nebūsiu optimistas.
Rusijos puolimas nors ir po truputį išsikvepia, tačiau vis dėlto tos teritorijos, kurios yra šiuo metu okupuotos, taip paprastai ir lengvai nebus grąžintos Ukrainai, nebent įvyktų esminiai tektoniniai lūžiai tiek režimo valdomoje Rusijoje, tiek galbūt ir pačioje Rusijos visuomenėje“, – laidai „Delfi tema“ sakė Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) atsargos karininkas Aurimas Navys.
Laidos pašnekovas pasakojo dar ketvirtadienį anksti ryte kalbėjęs apie padėtį su draugais Ukrainoje.
„Padėtis Šiaurės Rytuose yra labai įtempta. Ukrainiečiai, kiek gali, tiek ginasi. Jų teigimu, vis dar apie ketvirtadalį, o galbūt ir šiek tiek daugiau, Sjeverodonecko miesto kontroliuoja ukrainiečių pajėgos“, – sakė A. Navys.
Eksperto vertinimu, šiuo atveju galima kalbėti apie šiokią tokią didesnę Rusijos vadų avantiūrą, kai jie pasidavė Kremliaus režimo spaudimui truks plyš paimti Sjeverodonecką, (…) ir tokiu būdu buvo atitrauktos pajėgos iš kitų artimesnių rajonų.
„Ir tai ukrainiečiams leido pajudėti Charkivo apylinkėse – nuo Charkivo į Pietvakarius ir Šiaurės Rytus, kur rusai šiek tiek yra priversti atsitraukti, ir gali būti, kad toliau ukrainiečiams seksis dar daugiau atstumti rusus nuo Charkivo ir ties Iziumu, kas artimiausiomis savaitėmis gali turėti Rusijos pajėgoms reikšmės. Turiu galvoje, kad reikės gintis“, – dėstė A. Navys.
Buvęs SOP karininkas aiškino, kad Sjeverodoneckas Rusijos režimui svarbus dėl to, kad tai yra paskutinis didesnis miestas, kurį užėmus, jų manymu, būtų galima paskelbti apie pilną Luhansko administracinės srities kontrolę.
„Taktine prasme jis atidaro kelius judėti Slaviansko, Kramatorsko link“, – sakė A. Navys.
Pietuose – partizaninio judėjimo apraiškos
Šalies Pietuose, pasak pašnekovo, Mariupolis jau yra pilnai kontroliuojamas rusų pajėgų.
„Tačiau šiek tiek optimistiškiau nuteikia (…), kad Melitopolyje, kuris rusų okupuotas jau pakankamai ilgą laiką, pradėjo veikti partizaninės grupės. Ir tas partizaninis judėjimas pakankamai reikšmingai plinta tiek pačiame mieste, tiek jo apylinkėse.
Ir okupantui tai kelia didelį susirūpinimą, nes jau yra pranešimų, kad ne tik, kad žūsta paprasti Rusijos kariai, bet ir kolaborantai, kurie anksčiau kolaboravo su Rusijos okupantais, šiuo metu atsisako kolaboruoti. Kalbu apie administracinę valdžią, kuri atsisako jiems okupanto priskirtų pareigų“, – pasakojo A. Navys.
Pasak pašnekovo, tai leidžia ukrainiečių reguliarioms pajėgoms, kurios yra Pietuose, laisviau veikti.
„Ir mes žinome, kad ukrainiečiai yra įvykdę nors ir nedideles, bet reikšmingas puolimo operacijas tarp Zaporižės ir Mikolajivo. Šiek tiek puolamos pozicijos prie Chersono, šiek tiek – ties Melitopoliu. Pranešimai, kurie yra pasirodę anksčiau, sako, kad rusai, kurie galvojo galbūt pereiti ir į puolimą, šiuo metu yra priversti gintis“, – pasakojo A. Navys.
Jo vertinimu, tokie ukrainiečių veiksmai sulaikė galimai planuojamą puolimo operaciją Krivij Rigo ir Mikolajivo link.
„Tačiau be abejo naudojama artilerija. Rusai toliau naudoja savo toliašaudę artileriją, galiu paminėti „Smerč“, kuri siekia beveik 90 km, o kai kuriais atvejais ir 120 km. Ko būtent ilgą laiką prašė ukrainiečių vadovybė ir administracija, kažkokiais būdais leisti jiems turėti atsvarą tokiai rusų toliašaudei artilerijai. Mes kalbame be abejo apie HIMARS artileriją, kurią artimiausiu metu suteiks amerikiečiai“, – sakė A. Navys.
Smūgiai Vakarų Ukrainoje
Ketvirtadienį pranešta ir apie tai, kad Vakarų Ukrainoje, Lvive, penki žmonės nukentėjo, kai Rusija raketomis atakavo geležinkelius.
„Vakarų Ukraina, tiek geležinkelis, tiek kelias iš Lenkijos į Ukrainą, yra pagrindinė tiekimo linija, kuria Vakarai siunčia tiek savo ginkluotę, tiek šaudmenis, tiek kitą įrangą, būtiną ukrainiečiams kovoje su okupantu, ir tiekimo kelių ardymas yra labai svarbus“, – aiškino A. Navys.
Jis apskritai išskyrė logistikos svarbą karo procese.
„Dažnai sako, kad artilerija yra karo dievas. Aš sakyčiau, kad logistika yra karo dievas. (…) Suardžius logistiką, be abejo, kariauti tampa nepaprastai sudėtinga. Kitas dalykas, šalia Lvivo, Vakarų Ukrainoje, yra užsienio instruktoriai, kurie moko ukrainiečių karius“, – sakė A. Navys.
Ukraina laukia svarbios ginkluotės iš Vakarų
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius yra sakęs, kad birželio 15-16 dienomis situacija pakryps Ukrainai palankia linkme.
Laidoje „Delfi tema“ dalyvavęs atsargos majoras Darius Antanaitis sako, kad reikėtų klausti paties O. Arestovičiaus, ką tiksliai jis turėjo mintyje, tačiau darė prielaidą, kad maždaug tokiu metu Ukrainą turėtų pasiekti efektyvi vakarietiška ginkluotė, kuri jau nėra tik granatsvaidžiai arba prieštankinės raketos, bet ir toliašaudė artilerija.
„Dabar iš to, ką mes matome, ką rusai daro, tai yra didelis kiekis artilerinės ugnies prieš ukrainiečius, bet ukrainiečiai negali jų pasiekti. Ir negali šaudyti taip toli, kad sunaikintų rusų pajėgas už fronto linijos kaip, pavyzdžiui, sraigtasparnių aikštelės, radarai, vadavietės, logistikos centrai.
Darau prielaidą, kad tai yra kalba apie tai, kad maždaug tokiu laikotarpiu ukrainiečiai gaus svarbią ginkluotę. (…) Taip pat, kad Ukrainos kariai jau yra paruošti naudotis ta ginkluote“, – teigė D. Antanaitis.
Amerikietiškų sistemų pliusai
Amerikiečiai yra pažadėję ukrainiečiams HIMARS sistemų. Ginkluotės ekspertas aiškino, kad apskritai artilerija yra dviejų rūšių: vamzdinė kaip haubicos, patrankos ir raketinė, kas yra raketos, kurios gali skristi žymiai toliau ir kartais net tiksliau.
„Aš nekalbu apie rusišką raketinę artileriją. HIMARS yra reaktyvinės salvinės sistemos, kurios gali šaudyti raketomis. Raketos gali būti įvairios, skriejančios ir iki 70 kilometrų atstumu. Įsivaizduokite, jeigu mes esame tarkime Vilniuje, ir rusų okupantai tarkime yra Elektrėnuose, tai mes iš Vilniaus galime pasiekti ir juos sunaikinti“, – aiškino D. Antanaitis.
Pasak eksperto, pataikymo galimybė yra labai didelė, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad raketos yra labai brangios.
„Jeigu tu nustatai taikinį, tai be abejo tu įvertini. Jeigu su penkių mln. eurų vertės daiktu bandau sudaužyti vieno euro vertės daiktą, tai yra kvailystė. Be abejo, jeigu jau šauni raketą, tai turi padaryti labai rimtą nuostolį. Tai gali būti vadovavimo punktai, aerodromai, kad lėktuvai ten negalėtų nusileisti, radiolokacinės stotys“, – sakė D. Antanaitis.
Su laivais, kaip aiškino atsargos majoras, yra sudėtingiau.
„Tam yra priešlaivinės sistemos. Aš nežinau, ar HIMARS sistemos yra pakankamai galingos, kad sunaikintų laivą. Karo laivai yra stipriai šarvuoti, be to turi labai daug apsaugos sistemų. Tai raketos ten yra specifinės, jos turi keisti kursą, kryptį ir aukštį. Bet aš manau, kad HIMARS raketos yra esminis dalykas, jeigu norime užtikrinti, kad Odesos jūrų uostas būtų atvertas“, – sakė D. Antanaitis.
Vokiečių pažado reikšmė
Vokiečiai pažadėjo ukrainiečiams oro gynybos sistemas IRIS-T. Ginkluotės specialistas aiškino, kad tai yra oro gynybos sistema, kuri yra sudaryta iš radaro, kuris nustato, kur yra taikinys, komunikuoja su paleidimo sistema, ir raketa išauna.
„Tos sistemos tikslas yra numušti įvairius orlaivius, balistines, sparnuotąsias raketas. Tokių sistemų įvaldymui reikia laiko, nes tai yra ne šiaip šautuvas, tai yra sudėtinga elektroninė sistema, ir žmonės ten turi būti irgi specifiniai, kurie turi bent kažkiek žinoti fizikos dėsnius, išmanyti elektroniką“, – aiškino D. Antanaitis.
Pasak jo, apmokyti žmogų naudotis tokia sistema kartais užtrunka metų metus, ypač kalbant, pavyzdžiui, apie remontininkus.
„Tai, kad ukrainiečiai tas sistemas gaus rudenį, manau, kad tai yra labai geras rezultatas“, – sakė D. Antanaitis.
Karo priemonės – dar ne viskas
Vertindamas tokio pastiprinimo reikšmę, ekspertas sako taip: „vien karo priemonėmis šito karo nelaimėsi, tačiau be šių priemonių tu karą pralaimėsi“.
„Nemanau, kad visišką pergalę galima pasiekti tik karinėmis priemonėmis. Bet aš manau, kad karinėmis priemonėmis galima išvengti pralaimėjimo. Čia vis dėlto turime kalbėti apie kelias dedamąsias: tai yra ir politika, ir ekonomika, ir infrastruktūra, ir karinė dimensija. Visas tas keturias dimensijas sujungus, kažką galima padaryti, bet tikėtis, kad vien ginklai išspręs tą konfliktą – ne. Tačiau tie ginklai yra esminiai, kad ukrainiečiai išliktų, sugebėtų kontratakuoti. Jeigu rusai atsitrauks, tai yra tik laiko klausimas, kada jie pradės kitą puolimą“, – aiškino D. Antanaitis.
Pasak jo, norint turėti ilgalaikius tikslus ir rezultatus, Rusija turi subyrėti ekonomiškai ir politiškai.
Rusijos kariniai praradimai
Laidos pašnekovas Rusijos per karą patirtus karinius praradimus įvertino kaip labai reikšmingus.
„Tai galima teigti iš to, kad vadinamųjų šaukiamųjų arba samdinių amžius yra panaikintas. Tai reiškia, kad bet koks klipata gali ateiti ir tarnauti Rusijos kariuomenėje, arba tiksliau gali būti mėsa.
Kitas dalykas, tie seni tankai T-62, kurie tarnavo sovietų kariuomenėje nuo 1962 iki 1975 metų, (…) gabenami į frontą“, – sakė D. Antanaitis.
Jis nemano, kad Rusijos kariuomenė mes tuos senus tankus į fronto liniją.
„Greičiausiai jie bus antroje arba trečioje gynybos linijoje. Čia mes matome problemą su amunicija, nes yra skirtingi kalibrai. Tai aš negaliu naujesnio tanko sviediniu užtaisyti senesnio tanko. Manau, kad praradimai yra labiau negu reikšmingi, vertinant techniką, žmogiškuosius resursus ir dezertyravimo iš Rusijos kariuomenės faktus“, – sakė D. Antanaitis.
Atsargos majoras gyrė Lietuvos pilietinę visuomenę, per tris dienas surinkusią penkis milijonus eurų „Bayraktar'ui“, kurį padovanos Ukrainai.
„Pats kovinis bepilotis yra labai svarbus, bet ne čia yra esmė. Esmė yra net ne Ukrainoje, esmė yra Lietuvoje. Kartais kartojame, kad esame maži ir nereikšmingi, nieko nepadarėme. Mes padarėme, per tris dienas surinkome, ir ką padarėme? Turbūt esame vieninteliai pasaulyje, kurie pirkome ne kojines, turniketus, mes nupirkome normalią kovinę sistemą. Ir dabar ji bus tiekiama Ukrainai“, – kalbėjo D. Antanaitis.