A. Kumpio prisiminimai sugulė į knygą „Ukrainos karo audrose. Savanorio iš Lietuvos dienoraštis II“. Šios knygos pristatymas Knygų mugėje prasidėjo tylos minute pagerbti Ukrainoje žuvusiam Lietuvos kariui.

Karys savanoris teigė, kad, pradėjęs rašyti dienoraštį, neplanavo, kad jis virs knyga.

„Prisiekiu, tikrai neplanavau to daryti, bet pirmos misijos metu Charkive papuolėme į artilerijos apšaudymą, tai streso buvo . Aš grįžęs iš apgulties išsitraukiau savo bloknotėlį, ir pradėjau rašyti. (…) Aš pradėjau rašyti, ir pradėjau jausti, kad tai veikia kaip psichoanalizės seansas. Man vakare pavyko be problemų užmigti“, – pasakojo A. Kumpis.

Karys sakė rašydamas norėjo viską, kas vyksta, detaliai permąstyti ir užsiimti savianalize.

„O vyksta tokie dalykai, kad tu visais įmanomais būdais bandai pabėgti iš tos situacijos. Susitvarkyti kažkaip su tuo reikia. Pirma misija buvo labai trumpa, ir aš grįžęs po to perrašiau, daviau paskaityti draugams, ir pasakė, kad įdomu, ir parekomendavo toliau rašyti, ir rašyti elektroniniame formate“, – kalbėjo A. Kumpis.

Vyras pasakojo, kad rašymas padėjo jam ten išgyventi psichologiškai.

„Ne paslaptis, kad daug kas paprasčiausiai palūžta, niekada nebeprisiverčia“, – sakė A. Kumpis.

Karys savanoris pasakojo, kad rašydavo įvairiausiomis sąlygomis.

„Kai turėdavau laiko pozicijose, tai kartais ir duobėje gulėdamas rašydavau apkase. Bet tai buvo retesni atvejai“, – sakė A. Kumpis.

Tapo „Javelin“ operatoriumi


Lietuvis karys savanoris tapo prieštankinės sistemos „Javelin“ operatoriumi.

„Prieštankiniai raketiniai kompleksai mane visą laiką intuityviai traukė. Pajuokaudavau Lietuvoje su draugais, kad aš tai norėčiau į Kremliaus vartus iššauti iš prieštankinio“, – pasakojo A. Kumpis.

Lietuvis karys savanoris pasakojo, kad jam taip atsitiktinai pasisekė. Vyras pasakojo, kad kartą, grįžinėjant į namus, taip sutapo, kad du jo būrio draugai vyko į kursą į Lvivą.

„Jie dviese važiavo viena mašina, o aš iš paskos – kita. Mes kartas nuo karto susiskambindavome, ir aš jiems sakau: „ar yra šansų, kad aš galėčiau su Jumis tame kurse sudalyvauti?“ . Ir jie sako: „mėgink, skambink vadui. Gal pavyks“ . Važiuodamas aš pasidariau paso kopiją , nusiunčiau vadui, ir jis suderino su kurso vadovais Lvive, ir aš važiuodamas iš paskos paskambinau, sakau: „aš nebe į namus, važiuoju iš paskos į kursus“, – pasakojo A. Kumpis.

Tokiu būdu lietuvis pakliuvo į kursus. Lietuvis labai aiškiai prisimena vieną tų kursų epizodą, kai į klasę įėjo „Stinger“ priešlėktuvinės gynybos sistemos instruktorius, atsineša mokomąjį „Stingerį“, ir sako: „šitas „Stinger“ yra mūsų draugų lietuvių“.

„Jis pasakė: „iš šitos „balkios“ buvo pirmieji prie Kijevo numušti sraigtasparniai K52“. Maniškiai sakė: „o tai turim vieną lietuvį“, – pasakojo A. Kumpis.

Paaiškino, kodėl vyko


A. Kumpis yra patyręs „Grad'o“ apšaudymą. „Įsimintiniausias visais gyvenimo atvejais yra pirmasis kartas. Pirmo karto nepamiršiu niekada. Po to jau kažkaip prie to pripranti, ir reaguoji adekvačiai, nes esi matęs ir baisesnių dalykų“, – sakė lietuvis karys.

Lietuvis prisiminė, kad jam tas pirmas kartas buvo, kai į juos atlėkė 20 raketų, kurios sproginėjo visiškai šalia. Jis tuo metu sėdėjo automobilyje.

„Kad užvestum mašiną, reikėjo išjungti signalizaciją. O mašina blaškėsi po metrą į šalis. Aš niekaip negalėjau pagauti pultelio. Vienintelis išsigelbėjimo būdas (…) yra pasitraukti iš to apšaudymo kvadrato“, – pasakojo A. Kumpis.

Lietuvis verslininkas, sportininkas, dalyvavęs dešimtyje didžiausių pasaulio maratonų, triatloninkas į krašto apsaugos savanoriu pajėgas įstojo po Krymo okupacijos. Paklaustas, kodėl vyko kariauti į Ukrainą A. Kumpis atsakė: „galvojau, kad nepernešiu tokios gėdos, jei tame kare nebus lietuvių“.

„Antras dalykas, kad Ukraina yra mums artima šalis, turėjome bendrą istoriją. Kažkas turi tą daryti. Plius prisideda, kad, nežinau, kiek visi supranta, aš labai aiškiai suprantu, kad mes, ko gero, būsime sekantys, o galėjome būti ir pirmi. Jeigu kalbėtume kariškais terminais, tai mes neturime tokio šalies gylio kaip Ukraina , kad galėtume sėkmingai priešintis, nepatirdami didelių nuostolių“, – kalbėjo A. Kumpis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)