Kijeve esančioje ligoninėje A. Lariną užtiko Jono Ohmano suburtos paramos Ukrainai grupės „Blue/Yellow“ atstovai, kurie atgabeno A. Lariną į Lietuvą ir ėmėsi gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Šiuo metu A. Larinas jau išėjęs iš ligoninės, atlieka reabilitaciją ir neatsistebi, kad beveik nebešlubuoja.
Ukrainiečio gydymo išlaidas padengė Tauragės savivaldybės tarybos narys, verslininkas Linas Stankus. Jis teigia už A. Larino gydymą sumokėjęs apie 2000 eurų, tačiau jam kilo klausimas, kodėl to nebuvo galima padaryti valstybės lėšomis – juk Lietuva skelbia padedanti sužeistiems ukrainiečių kariams ir tam yra skyrusi lėšų.
Tačiau Krašto apsaugos ministerija teigia, kad iš Ukrainos nacionalinės gvardijos gavo tik prašymą suteikti reabilitacijos paslaugas minėtam asmeniui. Ministerija paprašė pateikti asmens ligos istoriją, tačiau informacijos, reikalingos sprendimui dėl reabilitacijos priimti, iki šiol negavo.
Sužeidė per apsiaustį prie Ilovaisko
„Mane sužeidė pernai, rugpjūčio 29-ąją, Ukrainos Rytuose, Donecko apskrityje, per atsitraukimą, kai mums žadėjo vadinamąjį žaliąjį koridorių. Mes pamatėme atvažiuojant tris ginkluotus kovinius šarvuočius, prasidėjo susišaudymas ir man peršovė koją, bet mano vadui – blogiau, jį peršovė keturis kartus, tačiau mes abu išgyvenome“, - pasakojo ukrainiečių karys A. Larinas.
Jis prisiminė, kad net ir ligoninėje jo būrio vadas buvo geros nuotaikos ir juokavo.
„Iškart po visko, mus paguldė į tą pačią palatą ir vadas atgavo sąmonę ir sako: bet žvairi tie rusai, net iš 20 metrų užmušti negali – humoro jausmo jis neprarado. Gerai, kad per tą susišaudymą nukentėjau tik aš ir vadas, niekas nežuvo“, - dalijosi prisiminimais karys.
Ukrainietis sako, kad per 4 gydymo mėnesius Ukrainoje gulėjo 10-yje ligoninių, tačiau dar 2 mėnesius jo niekas negydė.
„Niekas nenorėjo manęs priimti ir gydyti, man susidarė įspūdis, kad ligoninėje mažai kam esi reikalingas. Atvažiuodavau į vieną ligoninę ir kitą dieną ar po kelių mane jau stengėsi išrašyti ar kitur išsiųsti. Liūdniausia, kad mane operuojant chirurgas užkabino arteriją, perpylė kraują ir užkrėtė hepatitu C“, - kalbėjo Dnepropetrovsko srityje gydytas kareivis.
Kepenų uždegimą sukeliantis hepatitas C medikų vadinamas tyliuoju žudiku, mat šiuo virusu užsikrėtęs žmogus gali ilgai nejausti jokių simptomų. Kepenų uždegimas negrįžtamai pažeidžia kepenis arba išsivysto kepenų vėžys. Skirtingai nuo kitų hepatito rūšių, nuo šios ligos negalima apsisaugoti skiepais.
Kaip DELFI pasakojo L. Stankus, ukrainiečių kariui nustatytas lėtinis hepatitas C.
Dabar A. Larinas yra gydomas Lietuvoje, už medicinos ir reabilitacijos paslaugas moka aukojantys žmonės.
„Mane sužeidė į koją, kulka pakliuvo į blauzdą tarp kelio ir pėdos, išnešė apie 3 cm kaulo, bet jokių protezų nereikia, gydytojai sako, kad šis kaulas – kaip papildomos detalės, kaulas nėra atraminis. Kai atvykau į Lietuvą, labai blogai vaikščiojau, bet po poros savaičių gydymo Santariškėse, dar kelių dienų reabilitacijos beveik nešlubuoju“, - neslėpė nustebimo jaunuolis.
Mama remia separatistus
Ne visi šeimos nariai pritaria A. Larino prisijungimui prie Ukrainos kariuomenės. Pasak vaikino, jo mama visą laiką rėmė Rusijos poziciją Krymo ir kitais klausimais.
„Mes visą laiką su mama ginčijomės, tada prasidėjo savavališki referendumai už Donecko autonomiją, ji ėjo balsuoti ir rėmė tokias iniciatyvas. Na, ji yra civilė Ukrainos gyventoja, kuri remia kitą pusę. Dabar mes nebendraujame. Turiu dar brolį ir sesę, jie taip pat su mamos nuomone nesutinka, bet jie dar neišėjo kariauti“, - pasakojo A. Larinas.
Kiek truks kareivio gydymas Lietuvoje – neaišku, tačiau svarstoma, kad tam reikės pusmečio.
„Po gydymo grįšiu kariauti, bet nežinau, kiek man leis. Man patinka civilis gyvenimas, bet aš nesu iš Kijevo, tad ten važiuoti neplanuoju. Esu kilęs iš Makijivkos, ten mano namai“, - sakė jis.
Pasak jo, Donecką ir Makijivką skiria viena gatvė, nes vienas rajonas priklauso dviem miestams: viena pusė Doneckas, perėjus gatvę – jau Makijivka.
Už gydymą mokėjo privatus asmuo
Šiemet Ukrainos karių reabilitacijai Druskininkuose Lietuva yra skyrusi apie 100 tūkst. eurų. Tačiau už A. Larino gydymą ir reabilitaciją moka ne Lietuva, bet privatus asmuo L. Stankus.
„Istorija tokia, kad J. Ohmanas turi pagalbininkų, kurie važinėja po Ukrainos ligonines ir stengiasi išsiaiškinti, kokios pagalbos reikia kariams. Jie netyčia užtiko šį vaikinuką“, - sako L. Stankus.
L. Stankus sako, kad į jį kreipėsi J. Ohmano organizacijos „Blue/Yellow“ atstovė Nata Kamarauskienė, kuri ir papasakojo A. Larino istoriją.
„Valstybė skelbiasi, kad gelbsti ukrainiečius, bet jiems niekaip nepavyko prisibelsti prie valdžios atstovų“, - sako L. Stankus.
„Taip ir neišsiaiškinom, kaip Lietuvoje veikia ta karių gelbėjimo sistema. Aš bandžiau aiškintis, yra kažkokie sąrašai, kažkaip reikia į juos patekti. Tai jeigu jau ten taip ilgai laukti, tai ta moteris bijojo, kad jis bus išsiųstas į karą“, - sako pašnekovas.
Jo teigimu, nusiminę „Blue/Yellow“ atstovai kreipėsi į jį ir jis apsiėmė finansuoti A. Larino gydymą savo lėšomis.
A. Larinas buvo gydomas Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose.
„Aš galvojau, kad gal iš viso nieko nekainuos, nes Lietuva gelbsti. Aš pats taip naiviai galvojau“, - pasakojo L. Stankus.
Jo teigimu, iš viso per keletą kartų už gydymą sumokėta apie 2000 eurų, nors Ukrainos piliečiui nebuvo daroma jokių operacijų: tik atliekami tyrimai ir „pastatytos lašelinės“. Galiausiai, karys išrašytas iš ligoninės, jis perkeltas į sanatoriją „Pušyno kelias“ reabilitacijai, kuri irgi finansuoja iš privačių lėšų.
„Mes su daktaru kalbėjome, kad jis nieko negali padaryti, nes karys nėra pilietis, užsienietis, nėra draustas „Sodroje“, todėl paslaugos tiek ir kainuoja. Mane tai šiek tiek nustebino. Į bėdą patekęs žmogus irgi gali nustebti, kokios čia kainos“, - sakė L. Stankus, pridurdamas, kad tikėjosi „daugiau patriotiškumo“. Ar tai reiškia, kad pašnekovas tikėjosi mažesnių kainų, jis nedetalizavo.
Krašto apsaugos ministerija DELFI paaiškino, kad į Lietuvą reabilituotis siunčiamus karius atrenka Lietuvos karo medikas, konsultuodamas su Ukrainos gydytojais. Ukrainos atstovai pateikia rekomendacijas dėl karių, kuriems reikalinga reabilitacija ar gydymas, o Lietuvos medikas atrenka atsižvelgdamas į rekomendacija ir įvertindamas Lietuvos galimybes suteikti konkrečiam kariui tinkamas reabilitacijos paslaugas.
Atrodė tarsi šešiolikmetis
N. Kamarauskienė DELFI pasakoja, kad A. Larinas buvo siaubingai sulysęs, jam nefunkcionavo galūnė, tačiau moteris teigia, kad iš paskutinės ligoninės jį norėta išrašyti, nors vyras akivaizdžiai jautėsi blogai.
„Mane šokiravo, kad jis praėjo dešimt ligonių, o iš paskutinės ligoninės jį paprasčiausiai norėjo paimti ir išrašyti į dalinį“, - pridūrė N. Kamarauskienė.
„Aš ne medikė, bet koja atrodė tragiškai, ji paprasčiausiai pradėjo džiūti, neatsigavo, nebuvo jokios reabilitacijos“, - pasakojo moteris.
N. Kamarauskienė sako bandžiusi sužinoti, kaip galima būtų atsivežti A. Lariną į Lietuvą, tačiau paaiškėjo, kad Lietuva labiausiai bendradarbiauja su Dniepropetrovsko srities gydymo įstaigomis, tuo metu A. Larinas buvo Kijeve.
„Lietuva iš tikrųjų padeda ukrainiečiams, yra kažkokia sistema, atsigabena tuos sužeistuosius, gydo valstybės lėšomis, padeda, bet aš niekaip negalėjau suprasti, iš kur jie važiuoja. Pasirodė, kad tik iš praktiškai vienos ligoninės Dniepropetrovske. Tai gerai, jie ten matomi, gauna ligų istorijas, mūsų gydytojai žiūri, ar gali padėti, ir skiria tas vietas. O ką daryti su tais, kuriuos tiesiog numetė?“ - klausė pašnekovė.
Norėdama padėti sužeistajam paramos Ukrainai grupė suorganizavo Ukrainos nacionalinės gvardijos laikinojo vadovo raštą Lietuvos krašto apsaugos ministerijai, kuriame prašoma suteikti gydymą Ukrainos piliečiui A. Larinui.
„Ką jūs sau galvojate? Mūsų ministerijos klerkai iškėlė isteriją,“ - aiškino pašnekovė, pridūrusi, kad galiausiai klausimas tiesiog pakibo ore.
Moteris taip pat sako parašiusi daugybę prašymų įvairioms ligoninėms, tačiau iš daugumos jų nesulaukusi jokio atsakymo. Vienintelė ligoninė, kuri atsiliepė, pasak pašnekovės, buvo Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos.
„Valstybės finansavimo nėra ir tikriausiai būti negali, nes Saša kaip iš dangaus nukrito. Kol tie biurokratai tarpusavyje aiškinasi, kas kam kokį raštą siunčia, jis jau čia atvažiavo, mus labai gerai priėmė Santariškėse, atliko visus būtinus tyrimus, dabar bent jau aiški situacija“, - sako N. Kamarauskienė.