Atsakyti į šį klausimą pabandė Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) kartu su Tolerantiškojo jaunimo asociacija (TJA). Jie atliko netradicinį eksperimentą, skirtą Tarptautinei tolerancijos dienai, kuri minima šį pirmadienį, – pabandė Vilniuje išnuomoti būstą lietuviškai nekalbančiam užsieniečiui iš Libano.
Įsileisti užsieniečio nenorėjo, tačiau į akis to pasakyti neišdrįso
„Įspūdžiai – dvejopi. Pirmoji aplankyta moteris kaip ir sutiko išnuomoti būstą, tačiau vėliau, paklausus, ar ji neprieštaraus, kad jos bute gyvens užsienietis, ji pasakė, kad nežino, ko tikėtis. Esą prieš tai gyvenę kinai jai viską sujaukė. Moteris sakė norinti dar pagalvoti, ką daryti“, – savo įspūdžiais dalinosi kartu su užsieniečiu eksperimente dalyvavusi lietuvė.
Galiausiai moteris nusprendė buto libaniečiui nenuomoti. Tiesa, stengėsi išsisukti diplomatiškai.
„Pasakyk, kad mes ieškom ilgalaikei nuomai. Ilgam. Manau, mes viena kitą supratom“, – įraše girdėti, kaip tai sakydama ji juokiasi.
Kilmė – ne problema
Savo ruožtu antroji moteris butą išnuomoti užsieniečiui sutiko. Tai, kad ieškantis būsto – atvykėlis ir Libano, ne problema pasirodė ir dar vienam buvo nuomotojui.
„Mums nesvarbu, kam išnuomoti“, – išgirdęs užsieniečio kilmę ištarė jis.
Buto savininkas sutiko ir su tuo, kad vyras atsivežtų savo šeimą atostogoms. Tik pasitikslino, kiek maždaug žmonių atvyktų.
Penki papildomi žmonės bute jam neatrodė problema, tad vyras sakė laukiantis libaniečio po savaitės.
Nepasitiki dėl pačių pabėgėlių kaltės?
Savo ruožtu eksperimente dalyvavęs libanietis sakė pastebėjęs, kad pirmoji moteris juo nepasitikėjo ar paprasčiausiai išsigando.
„Tai yra įvaizdžio problema. Asmeniškai aš manau, kad tai yra mūsų problema, nes mes tinkamai nesuformuojame savo įvaizdžio. Žmonės apie mus nuomonę susidaro iš „Fox“ žinių, o jose pasakojamos siaubingos istorijos“, – sakė jis.
Tačiau vyrą labai pradžiugino kiti eksperimento dalyviai.
„Tai – tikrai graži vieta. Šeimininkas nustebino savo draugiškumu. Atrodė, kad jis vis dėlto nori mums išnuomoti butą“, – apie paskutinį eksperimento dalyvį šiltai atsiliepė jis.
Baimė ištirpsta su užsieniečiu susidūrus akis į akį
Apibendrindamas atliktą eksperimentą Tolerantiško Jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis teigė, kad didžiausios žmonių baimės kyla dėl žinių trūkumo. Tuo metu stereotipai – iš nuomonių ar situacijų, kai išskirtinai pabrėžiamas neigiamas pabėgėlių įvaizdis.
A. Rudomanskio teigimu, paprastai visa lietuvių baimė ištirpsta, kai jie akis į akį susiduria su užsieniečiu.
„Nemažai daliai nuomotojų rūpi, ką žmogus veikė anksčiau, kaip nuomotojas galės susikalbėti, koks žmogaus išsilavinimas, amžius ir kas užtikrins, kad bus laiku sumokėta už nuomą. Žmonėms, kurie gyveno įprastą gyvenimą, nebuvo kaip nors nusižengę tvarkai, bus lengviau išsinuomoti, tačiau pradžioje itin svarbi savanorių ar specialistų pagalba“, – pastebėjo jis.
Būstą išsinuomoti sunku ir lietuviams
Savo ruožtu Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys Žiuljenas Galeckas DELFI sakė dėl tokių eksperimento išvadų visiškai nesistebintis.
„Būstą išsinuomoti Lietuvoje yra sudėtinga ir lietuviams. Ypač – jei jie turi mažamečių vaikų, gyvūnų. Todėl tikrai nenuostabu, kad ir čia kilo sunkumų. Kiekvienas nuomotojas nori kuo paprastesnio varianto. Taigi jei jis galėtų rinktis – geras pajamas gaunantis lietuvis ar užsienietis, kuris dar ir nemoka lietuvių kalbos, manau, pasirinktų pirmąjį variantą. Vien dėl paprastų žmogiškųjų faktorių“, – realybę būstų nuomos rinkoje atskleidė jis.
Paklaustas, ar tai, kad žmogus – pabėgėlis, atvykęs iš šalių, šiuo metu kenčiančių nuo karo, gali būti papildomas dirgiklis, stabdantis lietuvius nuo sprendimo išnuomoti būstą, Ž. Galeckas tikino, kad svarbiausia – ne tai.
„Reikia žinoti tokio žmogaus statusą – ar jis šalyje gyvena legaliai, ar nelegaliai. Svarbu ir ar jis gauna pašalpą, ar turi darbą. Nuomojantiems būstus labai svarbu, kaip su juo atsiskaitysi, kaip bus mokoma nuoma. Tą reikia labai tiksliai išaiškinti“, – patarė Ž. Galeckas.