Etnografinis kaimas, kuriame kaimynai domisi naujakuriais
Jei jau atvykote prie Tauragno ežero, jūsų laukia ir vietinė pramoga: pasiplaukiojimas pramoginiu laivu „Tauragnas“.
Vaišnoriškė – senovės dvasia alsuojantis kaimas, kurį galima surasti Utenos rajone. Būtent čia pamatysite tradicines aukštaičių sodybas, kurių Lietuvos kaimuose jau sunku surasti.
„Tai yra vienas iš nedaugelio padrikųjų kaimų, kurie yra etnografiniai ir kuriuose galime labai gražiai matyti, kaip žmogus, įsikurdamas ir čia pradėdamas gyventi, prisitaikė prie gamtos. O ne atvirkščiai – pritaikė gamtą prie savęs. Čia yra kelios išlikusios sodybos, kurios yra labai gražiai įsikūrusios būtent girios viduryje esančioje laukymėje prie Bukos upės“, - taip etnografinį kaimą pristatė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Giedrė Šukytė.
Anot jos, pirmiausia šioje vietoje atsirado ne sodyba, o smuklė, nes šis kaimas buvo prie svarbaus prekybinio kelio, kuris ėjo iš Lenkijos į Rusiją. O vėliau įsikūrė ir sodybos. Manoma, kad pirmosios sodybos atsirado maždaug 1750 m.
Kaip teigė G. Šukytė, šiuo metu išlikusiems kaimo pastatams yra virš 100 m. Kai kuriems gali būti net 150 m.
Koks naujakurių požiūris į senųjų sodybų išsaugojimą?
„Įdomu tai, kad šitame kaime žmonės labai teigiamai žiūri į paveldo išsaugojimą. Žmonėms netgi svarbu, kokie kaimynai šalia jų atkeliaus gyventi. Žmonės nori tokių, kuriems būtų aktualu išsaugoti kaimo autentiškumą. Labai įdomi šita bendruomenė. Ji yra suinteresuota autentiškumo išsaugojimu“, - kalbėjo G. Šukytė.
Aukštaitijos nacionaliniame parke, kuris šiemet mini 50 metų jubiliejų, yra 5 valstybės išskirtiniais pripažinti padrikieji kaimai – Vaišnoriškė, Šuminai, Strazdai, Salos ir Varniškių kaimas. Taip pat yra vienas išskirtinis gatvinis kaimas – Kretuonys.
Kaimą išgarsino filmas
Kitas dėmesio vertas kaimas – Šuminai, prisiglaudęs prie didžiulio Baluošo ežero.
„Ko gero, tai yra mūsų žinomiausias etnografinis padrikasis kaimas. Jis yra labiausiai lankomas. Aišku, tam labai daug įtakos turėjo televizija ir labai gerai žinomas filmas „Tadas Blinda“, kuris buvo čia filmuotas. Todėl žmonės labai dažnai čia užsuka. Kaimas yra senas. Jo pradžia yra 18 amžiaus vidurys. Čia žmonės apsigyveno ant gražaus Baluošo ežero kranto. Įsikūrė pirma Šuminų šeima. Kas yra įdomu, kad nemažai mūsų etnografinių kaimų yra kilę iš vienos šeimos. Apsigyveno Šuminų šeima, tada užaugo jų vaikai, šalia pasistatė sodybas ir taip atsirado mūsų padrikieji kaimai, kuriuose vien tik vienos pavardės žmonės gyvendavo“, - kalbėjo G. Šukytė.
Jos teigimu, dažniausiai šio kaimo žmonės versdavosi žvejyba, nes visai šalia yra ežeras. „Aplinkui yra miškas. Taigi, taip pat ir sėlininkystė. Kai buvo kertamas miškas, kadangi nebuvo nei kelių, nei geležinkelių, jis buvo plukdomas vandeniu. Žmonės čia buvo arba sėlininkai, arba žvejai. Arba dar kažkokiais amatais, susijusiais su mišku, užsiimdavo. Pavyzdžiui, medžių sakinimas“, - kalbėjo parko darbuotoja.
Kraupi ežero paslaptis
Jei jau atvykote į Aukštaitijos nacionalinį parką, verta aplankyti ir giliausią Lietuvoje Tauragnų ežerą. Jį apžiūrėti G. Šukytė pakvietė nuo Taurapilio piliakalnio.
„Tai yra vienas iš dviejų mūsų piliakalnių, ant kurių stovėjo medinė pilis. Daug legendų šitas piliakalnis turi. Piliakalnio pavadinimas susijęs su taurais. Legendos pasakoja, kad vienas iš Lietuvos kunigaikščių čia medžiojo ir nusprendė įsirengti čia nakčiai stovyklavietę. Visi sumigo, tik vienas kanklininkas, kuris kartu keliavo su kunigaikščiu, grojo visą naktį. Ir prie jo atėjo taurai, atsigulė prie jo kojų. Visą naktį jie klausėsi kanklių skambėjimo. Ir jie papasakojo, kad čia verta įkurti stovyklavietę ir pastatyti pilį. Ir taip pilis atsirado“, - legendą papasakojo G. Šukytė.
Anot jos, giliausia ežero vieta yra 62,5 m.
„Iš tikrųjų Tauragno ežeras, kaip ir piliakalnis, turi savo legendas. Žmonės anksčiau netgi pasakojo, kad tai buvo vienas iš ežerų, kuris neužšąla, kol kažkas nenuskęsta. O jeigu niekas nenuskęsdavo, jis taip ir ūkaudavo, raudodavo visą žiemą. Yra užrašyta pasakojimų, kad čia gyvena ar tai žmogus, ar tai paukštis, kuris pradeda šūkauti prieš kažkokią nelaimę. Jeigu vietiniai jo negirdi, tai reiškia, kad nelaimių kol kas nebus. Yra užrašyta, kokiu metu jis šaukė. Kai Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo, kai grikiai neužderėjo. Tai mūsų mitologijai svarbus ežeras“, - kalbėjo G. Šukytė.
Jos teigimu, Aukštaitijos nacionaliniame parke suskaičiuojami 127 ežerai, kurie yra bent kiek didesni.
Apžiūrėję piliakalnį įlipame į laivą „Tauragnas“ ir skrodžiame per ežero bangas. Anot laivavedžio Konstantino Danilevičiaus, ši pramoga yra labai populiari.
„Mes dažniausiai plaukiame valandą, dvi arba tris. Jeigu plaukiam valandą laiko, tai plaukiam iki Taurapilio. Jeigu dvi valandas, tuomet plaukiam iki pusiauežerės. O per tris valandas apiplaukiame visą Tauragną. Plaukti pradedame gegužės 1 d., o baigiame rugsėjo pabaigoje, kai atšąla oras“, - teigė K. Danilevičius.
Jis aiškino, kad laivo idėja kilo Daunorių krašto bendruomenei. Norint įsigyti laivą buvo dalyvaujama europiniame projekte. Viskas pavyko sėkmingai, ir laivas ežere plaukioja jau antrus metus. Šiandien laivavedys sako, kad laivo idėja iš tiesų pasiteisino.
