Pareigūnai atliko patikrinimą

DELFI jau rašė, kad visai netoli Kauno centro, šalia Botanikos sodo ir miško yra Vilties gatvė, kurioje įsikūrė Vytauto Didžiojo universiteto moksliniai darbuotojai ir esami bei buvę vadovai. Jų sklypai ir prabangūs gyvenamieji namai – gamtos apsuptyje. Tačiau panašu, kad savininkams šito neužteko. Teritorijos apžiūrėti nuvykę žurnalistai pamatė, kad Vilties gatvės gyventojų valdos galimai praplėstos valstybinės žemės sąskaita. Taip pat kilo abejonių, kad į valstybinę žemę galbūt patenka ir statinys.

Perdavus šią informaciją Nacionalinei žemės tarnybai, jos darbuotojai iš karto atliko patikrinimą ir jau nustatė pažeidimus.

DELFI susisiekė su Registrų centru ir išsiaiškino, kam priklauso sklypai Vilties gatvėje. Matyti, kad didžioji dauguma savininkų – Vytauto Didžiojo universiteto moksliniai darbuotojai, o tarp jų ir universiteto rektorius.

Kaip informavo Registrų centras, vienas iš sklypų ir pastatų priklauso VDU profesorei, habilituotai mokslų daktarei, lingvistei Rūtai Petrauskaitei ir Ievai Marcinkevičiūtei. Kaimynystėje esantis sklypas ir pastatas priklauso dr. Algirdui Antanui Avižieniui. Jis yra buvęs VDU rektorius, dabar universiteto garbės profesorius. Trečias sklypas priklauso VDU Marketingo katedros profesoriui, habil. dr. Jonui Čepinskiui ir jo sutuoktinei Leonei Čepinskienei. Greta esančio sklypo savininkė – Elena Darškuvienė.

Taip pat namą Vilties gatvėje turi ir dabartinis VDU rektorius J. Augutis. O sklypo nuosavybės teise dalijasi su žmona Elvyra Augutiene. Kaimynystėje įsikūręs VDU profesorius, istorikas Egidijus Aleksandravičius. Tiesa, žemės nuosavybe jis dalijasi su sutuoktine Dalia Aleksandravičiene. Šalia esantis namas priklauso VDU garbės profesoriui Vytautui Kaminskui, o žemė – V. Kaminskui ir jo žmonai Laimutei Kaminskienei.

Kitas namas priklauso kitam VDU garbės profesoriui Povilui Zakarevičiui, o žemės nuosavybe dalijasi su sutuoktine Vitalija Zakarevičiene. Šalia esančių valdų savininkai – VDU Fizikos katedros profesorius Liudas Pranevičius ir jo žmona Birutė Pranevičienė. Tarp žemės savininkų – ir Algimantas Stanislovas Bakutis.

Rektorius iškviestas protokolui surašyti

Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Aušrinė Lisauskienė DELFI informavo, kokių veiksmų ėmėsi jos atstovaujama tarnyba. „Birželio 14-15 d. buvo patikrinti Vilties g. 9, 11, 13, 15, 17, 19, 21, 23, 25, 27 sklypai. Dauguma savininkų geranoriškai bendradarbiavo tikrinant žemės sklypus. Kai kur vartai buvo atidaryti, kai kurie savininkai atėjo pasikalbėti su NŽT atstovais“, - teigė A. Lisauskienė.

Vis dėlto patikrinimo metu nustatyta pažeidimų. Apie tai informuoti žemės sklypų savininkai. „Po patikrinimo surašyti patikrinimo aktai ir parengti bei išsiųsti raštai sklypų savininkams dėl nustatytų žemės naudojimo pažeidimų. Nustatyta, kad užimta valstybinės žemės dalis tarp įregistruotų žemės sklypų ribų ir esamos tvoros. Tvoros statytoja yra gyvenamųjų namų statybos bendrija, kuri prisiėmė atsakomybę už tvoros pastatymą ir atsiuntė paaiškinimą atskiru raštu (vieną dieną prieš patikrinimą)“, - aiškino NŽT atstovė.

Kaip bebūtų, pretenzijų pareigūnai turėjo visiems žemės sklypų savininkams. Kaip tik todėl, A. Lisauskienės teigimu, juos pasiekė įspėjimai. „Visiems sklypų savininkams pranešta, kad buvo nustatytos aplinkybės, kurios atitiko administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį, kuriame numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti, užtraukia baudą“, - laiške redakcijai rašė A. Lisauskienė.

Taip pat ji informavo, kad kreiptasi į gyvenamųjų namų statybos bendriją, jog pažeidimai būtų pašalinti: „Kauno miesto skyrius, siekdamas, kad tvora, esanti valstybinės žemės dalyje, būtų perkelta į esamas sklypo ribas, ar pašalinta nuo valstybinės žemės dalies, raštu kreipėsi į tvoros statytoją 275-ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją dėl pažeidimo pašalinimo per nustatytą terminą.“

Be to, A. Lisauskienė sakė, kad į NŽT Kauno miesto skyrių dėl pažeidimų išaiškinimo ir administracinio protokolo surašymo iškviesti Vilties g. 13, 17, 19 sklypų atstovai. Vienas iš šių sklypų savininkų yra ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J. Augutis.

Taip pat NŽT nustatė, kad į valstybinę žemę patenka ir stoginė, kuri ribojasi su J. Augučio ir jo kaimyno E. Aleksandravičiaus sklypu.
Namai Vilties gatvėje

Rektorius pažeidimų neįžvelgia

DELFI susisiekė su rektoriumi J. Augučiu ir paprašė jo pakomentuoti NŽT tyrimo išvadas. Jis redakcijai atsiųstame atsakyme kategoriškai neigė užėmęs valstybinę žemę. „NŽT tikrai nenustatė ir negalėjo nustatyti, kad aš esu užėmęs valstybinę žemę. Tą patvirtina ir NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽH- 104“, - tokią poziciją išsakė J. Augutis.

Tačiau jis neneigė, kad stoginė stovi valstybinėje žemėje. Ir čia pat rektorius paaiškino, kodėl taip atsitiko. „1996 – 1997 metais gyvenamų namų statybos bendrija pagal statybos leidimą statė sublokuotus namus, tuo metu ant privažiavimo į namą buvo pastatyta ir lengvų konstrukcijų medinė pastogė. 2001 metais buvo suformuotas žemės sklypas ir su bendrija sudaryta nuomos sutartis. Suformuoto sklypo ribos skyrėsi nuo statybos sklypo ribų, ir minėta pavėsinė pateko į valstybinę žemę, įsiterpusią tarp sklypo ir kelio“, - laiške redakcijai rašė universiteto rektorius.

Juozas Augutis
Be kita ko, jis informavo, kad į atitinkamas institucijas kreiptasi leidimo išsipirkti šią valstybinės žemės dalį: „Bendrija iš karto kreipėsi į Kauno m. administraciją su prašymu, leisti išpirkti ar išnuomoti įsiterpusios žemės sklypą. Ši situacija yra seniai visiems žinoma, klausimas 2007 metais buvo nagrinėtas net Kauno miesto apylinkės teisme, kuris priėmė nutarimą, teigiantį, kad perkėlimai neišsprendus šių įsiterpusių sklypų išpirkimo ar nuomos klausimo būtų neracionalūs. Šiuo metu procesas vyksta, toliau (labai gaila, kad taip lėtai), bet kai tik bus priimtas galutinis sprendimas, ši problema vienaip ar kitaip bus išspręsta.“

Kaip bebūtų, išsipirkti valstybinės žemės šiuo atveju nėra galimybių. Tai padaryti būtų galima tik tada, jei sklypas būtų įsiterpęs. Tačiau šiuo atveju situacija visai kita – sklypas nėra įsiterpęs.

Paklaustas, ar ketina pašalinti pažeidimus, J. Augutis pateikė tokį atsakymą: „Aš jau minėjau, kad valstybinėje žemėje neturiu jokių tvorų, taigi negaliu jų ir pašalinti.“

Advokatas priminė teismo sprendimą

DELFI pabandė susisiekti su visų žemės sklypų savininkais. Tačiau dalis jų į elektroninius laiškus neatsakė, o kiti informavo, kad į klausimus atsakys advokatas.

Redakcijai atsiųstame laiške advokatas Aurelijus Gruodis teigė, kad tai yra sena istorija, tačiau nepaaiškino, kokių veiksmų toliau imsis Vilties gatvės gyventojai.

„Aš atstovauju 275-ajai Gyvenamojo namo bendrijai ir atsakydamas į Jūsų pateiktus klausimus kai kuriems Bendrijos nariams, noriu pranešti, kad Jūsų keliama problema dėl tvorų yra daug kartų aprašyta spaudoje. Taip pat šis klausimas buvo nagrinėtas ir viešojo administravimo institucijose bei teisme. Galutinį procesinį sprendimą 2007 m. kovo 6 d. yra priėmęs Kauno miesto apylinkės teismas, kuriame teigiama, kad „tvoros perkėlimas, neišsprendus įsiterpusių sklypų išpirkimo ar nuomos klausimo, būtų neracionalus“. Buvo konstatuota, kad jokių savavališkų veiksmų Bendrijos gyventojai neatliko“, - laiške redakcijai rašė advokatas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (597)