Antai po kelių parų atodrėkio pajūryje praėjusią savaitę jau gautas pirmasis pranešimas apie srovės atskeltą ledo lytį Malkų įlankoje ties Klaipėdos Vakarų laivų gamykla. Ant jos pagalbos prašė septyni žvejai. Į nelaimės vietą atplaukusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto katerio „Smiltė“ įgula žvejus nukėlė nuo ledo lyties ir nugabeno į Kruizinių laivų terminalą.
Nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad Kuršių marių ledo storis siekia 28–31 cm, šios tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis perspėja, jog pamaryje siaučiant stipriems vėjams ir pakilus Baltijos jūros vandens lygiui į Kuršių marias skverbiasi sūrus jūros vanduo ir ardo ledo struktūrą, dėl ko atsiveria plyšiai.
Poledinės žūklės mėgėjus, ketinančius žvejoti Kuršių mariose, įspėja būti budrius ir Aplinkos ministerija. Aplinkosaugininkai rengia reidus ir tikrina, ar žvejai rūpinasi savo saugumu – ar turi privalomus žvejojant ant ledo smaigus. Ši priemonė padėtų išsiropšti ant ledo įsmukus į properšą.
Ežerų ledas – storas
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada yra mėlyno ar žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos ar geltono atspalvio ledas – netvirtas.
Lietuvos hidrologai nuolat matuoja didžiausių Lietuvos vandens telkinių ledo storį ir duomenis skelbia savo tinklalapyje. Hidrologas A. Kajutis sako, kad šiuo metu, nepaisant kelias dienas trukusio atlydžio, ežerų ledo storis yra ganėtinai saugus – siekia apie 21 cm. Net jei atlydys ir užtruktų, didelės rizikos įlūžti neturėtų būti ir artimiausią savaitgalį. Vėliau viskas priklausys nuo oro temperatūros, nes ji – svarbiausias veiksnys, turintis tiesioginės įtakos ledo struktūrai.
Daugiau rizikos yra ant upių ledo. Ne visos upių vietos padengtos patikimu ledo sluoksniu. Antai Nemunas ties Nemajūnais padengtas 15 cm ledo sluoksniu, o tą pačią upę ties Smalininkais kausto tik 10 cm ledas. Todėl einant kitur ant ledo negalima kliautis vien konkrečiai vietai skirta informacija. Dėl tekančio vandens ir atšalimus lydinčių atodrėkių, lemiančių staigų upių vandens lygio pakilimą, patikimam ledo sluoksniui susiformuoti ir išsilaikyti ant upių yra kur kas sudėtingesnės sąlygos.
Beje, trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.
Kaip elgtis ant ledo?
Kad laikas ant ledo netaptų tragedija ar košmarišku įvykiu, būtina laikytis tam tikrų elgesio taisyklių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomenduoja prieš einant ant ledo apsidairyti, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai – jau išbandytas kelias.
Kai ledo storis kelia abejonių ar jis nėra išmėgintas, einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo tvirtumą. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vandens, būtina nedelsiant grįžti į krantą. Beje, eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.
Jei ledu eina grupė žmonių, derėtų laikytis vienam nuo kito per ne mažiau kaip 5 metrus. Be to, reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu ar pripustytos, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas – silpnesnis ir jame gali būti trūkių. Ledas labai pavojingas ir per atodrėkius.
Žvejai turėtų būti ypač atsargūs ant versmėto ežero ar upės, kur ledas užšąla nevienodai. Tiesa, iš viršaus tai sunku pastebėti. Pavojingu laikotarpiu nepatariama eiti ant ledo žvejoti vienam. Esant plonam ledui nerekomenduojama sueiti keliems žvejams į vieną vietą. Reikėtų laikytis maždaug dešimties žingsnių atstumu vienam nuo kito.
Jeigu įlūžote
Paskutinis ledas pavasarį – ypač pavojingas. Rudenį ledas prieš lūždamas sutraška, o pavasarį be jokio garso akimirksniu galima įlūžti.
Jeigu vis dėlto nutiko tai, ko mažiausiai tikėjotės, t. y. įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to – kitą. Užšliaužus ant ledo negalima tuojau pat stotis. Reikia nuriedėti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas – tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.
Jei pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia – šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jeigu yra galimybė, patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 metrų nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.
Ištraukus žmogų ant ledo reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį nugabenti į šiltą vietą, pavyzdžiui, prie laužo ar į automobilį. Čia nukentėjusįjį derėtų patrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais drabužiais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.