Laidoje – Muitinės departamento generalinis direktorius Jonas Miškinis, „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.
– Pone Miškini, suprantu, kad ilgą laiką „Agrokoncernas“ ir kiti, smulkesni, importuotojai veždavo Rusijoje pagamintas trąšas tiesiog nurodydami sudėtį, ir jūs laboratorijose jų netikrindavote, pasitikėdavote tuo, kas deklaruota. Kodėl nutarėte patikrinti?
J. Miškinis: Muitinėje tikrinimas vykdomas valdant riziką, sukuriant atitinkamus rizikos profilius, parenkamas tikrinimo būdas. Trąšų srityje kontrolę vykdėme nuolat, ėmėme mėginius. Šiuo atveju, 2017 m. šios įmonės trąšų mėginių paimta nebuvo, paprasčiausiai nesuveikė rizikos profiliai. Nes šios trąšos buvo deklaruotos kodu, kuriame nenumatyti importo antidempingo muitai – galbūt reikėjo patikslinti patį rizikos profilį. Gavus papildomą informaciją, tokį rizikos profilį įvedėme.
– Ir pamatėte, kad įmonė deklaruoja, jog 79 proc. sudaro amonio salietra, o kiti priedai sudaro 21 proc. Bet patikrinę įsitikinote, kad sudėtis yra kita?
J. Miškinis: Gavę muitinės laboratorijos išvadas, informacinėse sistemose atlikome patikrinimą, kas importavo tokias kompleksines trąšas, ir atlikome šių ūkio subjektų veiklos patikrinimą. Būtent tikrinimą po muitinio įforminimo. Kalba eina ne apie vieną įmonę, buvo kelios įmonės, kurioms paskaičiavome antidempingo muitus.
– Taip, iš viso priskaičiuota 3 mln. 300 tūkst., kaip minėjau, didžioji dalis tos sumos atitenka „Agrokoncernui“, jis yra didžiausias tokio pobūdžio trąšų importuotojas. Pone Urbšy, ar jums kyla klausimų, kaip toliau vystėsi reikalai? Patikrino, o dabar – byla Teisingumo Teisme.
P. Urbšys: Mane stebina tai, kad laboratorinius tyrimus tų įvežamų purvinų rusiškų trąšų pradėjo daryti tik 2018 m. Ir, kaip minėjo muitinės vadovas, gavus papildomos informacijos. Manau, kad ta papildoma informacija galėjo būti tai, kas pasirodė viešojoje erdvėje, kad galimai įvežamos antidempinginės prekės. Muitinė patikrino, ir pagal jos paskelbtą pirminę informaciją buvo paskaičiuota 8 mln. eurų suma, kurios galėjo nesumokėti įvežant antidempingines trąšas. Dabar ši suma šiek tiek sumažėjo – gal bus paaiškinta, kodėl ji sumažėjo? Bet faktas yra toks, kad iki tol niekas realiai nežiūrėdavo, koks tų maišų turinys.
Įdomiausia tai, kad prieš tai Ramūnas Karbauskis kalbėjo, jog viskas tvarkoje, viskas skaidru, ir aš tikrai tikėjau, kol, gerbiamas Edmundai, ir jūs viešai pradėjote kelti tuos klausimus. Buvau nustebęs, kodėl Ramūnas Karbauskis padarė tiesioginį spaudimą tuo metu daugumos frakcijai, kad nebūtų sudaryta komisija, kuri bandytų atsakyti į tuos klausimus. Kai pradėjau analizuoti situaciją, mane tikrai nustebino – praktiškai iki 2018 m. nebuvo jokio specialaus įstatymo, kuris įgalintų kontroliuoti įvežamas trąšas. Negana to, viskas buvo paremta tik įsakymais, ir net pagal 2010 m. [įsakymą], tie, kurie įveža trąšas, turėjo teikti informaciją Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui prie Žemės ūkio ministerijos.
Tie ūkio subjektai ignoravo šį įsakymą, neteikdavo tokios informacijos. Negana to, kai susiformavo praėjusios kadencijos Seimas, jis panaikino vos berods pusmetį galiojusį įstatymą, kuris buvo įgalinęs Valstybinę augalininkystės tarnybą imti laboratorinius tyrimus.
– Palietėte keletą dalykų, juos ir aptarkime. Pone Miškini, ar tiesa, kad pradžioje buvo paskelbta, jog antidempingo muitų turėtų būti sumokėta didesnė suma, 8 mln.?
J. Miškinis: Man dabar reikėtų pasitikslinti informacijos teikimo šaltinius, tačiau tikrinant sprendimai priimami tuo atveju, kai yra pakankamai faktų, įrodančių, kad tokios trąšos buvo importuotos. T.y., sprendimai visada priimami remiantis faktais. Nes priimant sprendimus, kurie, Muitinės akimis, yra pagrįsti, nustatyta berods 3 mln. 800 tūkst. suma. Priėmimo eigoje, jei sprendimai buvo parengti nepakankamai kokybiškai, nemotyvuotai, Muitinės departamentas grąžino juos teritorinėms muitinėms, kad sprendimas būtų pagrįstas faktais, dėl to tie skaičiai galėjo keistis.
– Pone Ignatavičiau, čia turbūt būtų galima konstatuoti, kad viešumas šiuo atveju suveikė akivaizdžiai visuomenės naudai. Nes jei Teisingumo Teismas nenutars priešingai, valstybės biudžetas gaus papildomų pinigų.
T. Ignatavičius: Jis jau yra gavęs papildomų pinigų. Esu taip pat šiek tiek nustebęs dėl sumos, pernai oficialiai skelbiamoje Muitinės departamento informacijoje buvo nurodyta maždaug 8 mln. eurų suma. Kaip suprantu, šiuo metu muito mokesčiai yra sumokėti į valstybės iždą, nesumokėtos tik baudos ir delspinigiai, nežinau, kokia tai tiksliai suma.
Būtent dėl delspinigių ir baudų šiuo metu vyksta ginčas, į mokestinių ginčų komisiją kreipėsi verslininkai, iš trečiųjų šalių importuojantys trąšas, dėl kurių kilo įtarimų. O ginčų komisija kreipėsi į ES Teisingumo Teismą, o tai yra pakankamai retas atvejis.
Bet, kaip aiškina šios institucijos atstovai, jie tiesiog nenorėjo „priskaldyti malkų“, dėl to kreipėsi į teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą, ir juo būtų galima vadovautis. Nes šiuo metu Muitinės departamentas aiškina, kad verslininkai nesumokėjo, bandė išvengti antidempingo mokesčio, verslininkai nesutinka, ir aiškina, kad skirtingai taiko tuos pačius ES reglamentus, dėl to vyksta ginčas.
Neturiu duomenų, kaip sekasi Ramūnui Karbauskiui priklausančiam „Agrokoncernui“. Skelbiama, kad mažėja „Agrokoncerno“ pelnai. Aš tokių duomenų neturiu.
– Šiandien iš Registrų centro atsispausdinau „Agrokoncerno“ pelno-nuostolių ataskaitą, iš tiesų, nuo 2017 m. vidurio iki 2018 m. vidurio skaičiuojamas pelnas – 3,5 mln., o dabar – tik 500 tūkst. eurų, ir tai, į sąnaudas nėra įtraukta, kaip rašo ataskaitoje įmonės vadovas, naujai atsiradę mokestiniai įsipareigojimai, jie yra traktuojami kaip avansas, nes „Agrokoncernas“ tikisi laimėti bylą. Jei jie būtų įtraukti, „Agrokoncerno“ finansinis rezultatas būtų 2 mln. dydžio eurų nuostolis.
T. Ignatavičius: Galbūt jūs ir teisus, aš tokių duomenų neturiu. Esu labai nustebęs, kad būnant valdžioje verslui gali ir nesisekti – tuo labai abejočiau. Bet jei taip yra iš tikrųjų, mažėja „Agrokoncerno“ grynasis pelnas ir pajamos, tai paaiškina, kodėl praėjusiais metais valdantieji, ypač – „valstiečiai“, priiminėjo trąšų rinką reglamentuojantį teisės aktą. Taip pat, kaip minėjo ponas Urbšys, spyriojosi dėl parlamentinio tyrimo su Ramūnu Karbauskiu susijusių verslų. Galbūt čia yra priežastis.
Bet aš manau, kad ir toliau su Ramūnu Karbauskiu susijusiam trąšų verslui yra palankios visos aplinkybės, nes, kaip rašiau praėjusį lapkritį, priimtos trąšų rinką reglamentuojančios įstatymų pataisos sukūrė sistemą, bet ji yra butaforinė, menkai veikianti. Galbūt anksčiau to chaoso buvo dar daugiau, šiek tiek aiškumo naujas reglamentavimas įnešė, pagaliau netgi atsirado Valstybinė augalininkystės tarnyba, kuri prižiūri tą rinką. Bet vėlgi, pernai buvo pripažinta, kad finansavimas jai nėra skirtas. Rinkos priežiūros funkcijos paskirtos, o pinigų tam nėra. Jie netgi pripažino, kad neturi lėšų sunaikinti tas trąšas, kurias sulaiko pasienyje – jie net tos funkcijos negali vykdyti.
– Tirtas laikotarpis yra 2018 m., ir 2019 m. taip pat atsirado mokestiniai įsipareigojimai „Agrokoncernui“ ir kitoms, smulkesnėms įmonėms, kurios įveža rusiškas trąšas. Jei tų trąšų sudėtis niekaip nesikeitė – juk įvežama ir deklaruojama ta pati prekė jau daugybę metų iš eilės – kaip jūs, pone Miškini, manote, ar gali valstybė atgaline data reikalauti antidempingo muitų iš ūkio subjektų už tą laikotarpį, kai nebuvo atliekami laboratoriniai tyrimai, bet visuotinai žinoma – jie patys deklaravo – kad įveža būtent tas pačias prekes?
J. Miškinis: Mano teikiama informacija liečia visus trąšų importuotojus, neišskiriu atskirų įmonių. Dabar tos pačios trąšos deklaruojamos toje pozicijoje, kur numatytas antidempingas, ir jis paskaičiuojamas būtent įforminimo metu.
– Dabar pati įmonė pripažįsta?
J. Miškinis: Taip, kol kas vadovaujasi mūsų sprendimu.
T. Ignatavičius: Mano žiniomis, „Agrokoncernas“ nepripažįsta ir kaip tik ginčija šį sprendimą.
J. Miškinis: Jei kalbame apie šias konkrečias trąšas, jos Lietuvos muitinėje deklaruojamos būtent toje pozicijoje, kur yra numatytas antidempingo muitas, nebent teismas išaiškintų kitaip.
Jei kalbame apie muitus, kurie turėjo būti sumokėti, norėčiau pažymėti, kad antidempingo objektas keitėsi, reglamentas buvo tikslintas keletą kartų. Būtent trąšų importui iš konkretaus tiekėjo, Dorogobužo trąšų kombinato, iki 2016 m. kovo 31 d. Europos komisijos sprendimu buvo numatyta antidempingo netaikyti. Todėl mūsų atliktas ūkio subjektų veiklos patikrinimas ir apima nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2018 m. Paskaičiuoti mokesčiai apima visą šį laikotarpį.
Iki 2015 m. ūkio subjektai deklaravo trąšas toje pozicijoje, kur buvo numatytas antidempingas.
– Sakote, kad priskaičiuota suma apima visą laikotarpį nuo 2016 m. kovo iki 2018 m.? Kitaip tariant, naujų mokestinių įsipareigojimų net ir teoriškai negalėtų atsirasti?
J. Miškinis: Taip, nes muitinė turi teisę išieškoti mokesčius už praėjusius trejus metus.
P. Urbšys: Dabar skaitau viešai paskelbtą informaciją, kad trąšas importuojančiam koncernui nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13-osios muitinė priskaičiavo 2,38 mln. eurų antidempinginių muitų.
– Lygiai tas pat yra minima ir „Agrokoncerno“ pelno-nuostolių ataskaitoje.
P. Urbšys: Tad matome, kad tai yra 2018 m., ir muitinės vadovas minėjo, kad būtent 2018 m. pradėjo daryti laboratorinius tyrimus, reaguodami į pasirodžiusią informaciją. Tad ar tikrai nuo 2016 m. kovo susidaro ta suma, apie kurią kalbate, apie 3 mln. eurų.
J. Miškinis: Noriu pasakyti, kad kai kalbame apie papildomai paskaičiuotus mokesčius, kas buvo įforminta šiemet, tai yra už trąšų importą, kuris vyko einamaisiais metais. Kada mes kalbame apie apskųstus sprendimus, kurie buvo apskaičiuoti atliekant ūkio subjektų patikrinimą, jie buvo paskaičiuoti už praėjusį laikotarpį...
– Taip, bet klausimas yra apie tą laikotarpį, kai netikrinote, o antidempingas jau turėjo būti taikomas.
J. Miškinis: Ūkio subjektų veiklos patikrinimas remiasi veiklos rezultatais, ir mes tikrinimo rezultatus pritaikėme į praeitį. O tai, kas importuojama šiuo metu, mokesčiai apskaičiuojami įforminimo metu, ir mes taikome tuos mokesčius.
– Kitaip tariant, laikotarpis, už kurį mokama, yra ilgesnis, bet jis yra apskaitomas kaip trumpesnis laikotarpis. Pone Urbšy, jūs nematote problemos kitur – kad Valstybinė ginčų komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą, ne privati įmonė, kuri su kažkuo nesutinka?
P. Urbšys: Galima konstatuoti, kad rusiškoms trąšoms, įvežamoms į Lietuvą, buvo padarytas neva teisėtas žalias koridorius, kur buvo galima metai iš metų vežti antidempingines prekes.
– Nepaisant to, kad ES saugo savo vidaus gamintojus, tokius, kaip „Achema“, kurie kuria darbo vietas ir pan.?
P. Urbšys: Taip. Ir kas vyksta dabar, kai muitinė galų gale pradėjo žiūrėti, kas realiai yra tuose maišuose, ir pamatė, kad tai yra antidempinginės trąšos, savotiškai mokestinė komisija tampa įmonių, kurios antidempingines trąšas įvežinėjo į Lietuvą, advokatais. Nes retas atvejis, kad mokestinė ginčų komisija kreiptųsi į ES Teisingumo Teismą.
– Sakote, kad institucija išsigando įtakingų veikėjų?
P. Urbšys: Manau, kad ji pajuto, jog yra užlipusi ant minos, ir nuo jos sprendimo priklauso labai daug.
– Tad galbūt išsigando, kad ne kitiems nepriskaldytų malkų, o neprisiskaldytų sau?
P. Urbšys: Būtent.
T. Ignatavičius: Galbūt čia reikėtų kalbėti ne vien apie valstybinę mokestinių ginčų komisiją, bet plačiau ir apie kitas institucijas, kad ir Muitinės departamentą, ir Valstybinę augalininkystės tarnybą – man atrodo, kad jos visos yra pakankamai sustingusios, drebina kinkas, ir galbūt ne be reikalo.
Pvz., po to, kai Muitinės departamentas paskelbė, jog priskaičiavo milijonus antidempingo mokesčių, iš pareigų buvo atleistas, ar išėjo pats tuometinis Muitinės departamento vadovas, ir kol kas Muitinės departamentas neturi nuolatinio vadovo. Ponas Miškinis, kiek žinau, yra laikinai einantis pareigas. Tad man keista, kad metus nėra vadovo. Ir įvyko daug stebuklų trąšų rinkoje. Kaip rašiau lapkričio mėnesį, Muitinės departamentas paėmė labai daug trąšų mėginių, bet nustatyta labai mažai pažeidimų.
Praėjusiais metais laboratorija ištyrė 191 trąšų mėginį, ir buvo nustatytas tik 1 pažeidimas. Kai 2018 m. buvo paimti 43 mėginiai, o nustatyti 34 pažeidimų atvejai.
– Tad galbūt dabar jie jau deklaruoja kitaip, nebedeklaruoja, kad tai nėra antidempinginės trąšos?
T. Ignatavičius: Norėčiau atkreipti dėmesį, kad deklaravimas yra ūkio subjektų prievolė, ir ūkio subjektai turi teisingai deklaruoti, nustatyti prekės kodą. Aišku, muitinė tikrina, ir nepasitiki ūkio subjektų deklaravimu, valdydama riziką gali patikrinti, ar teisingai nustatytas prekės kodas. Kaip sakiau, po šių sprendimų priėmimo trąšos jau deklaruojamos kaip antidempinginės. Nes kitaip vėl taikytume baudas. Todėl tų sprendimų ir sumažėjo. Kalbant apie šias konkrečias trąšas, jų importo apimtys yra gerokai sumažėjusios Lietuvoje. Matomai, kai susimoka antidempingo mokesčius, šios trąšos tampa mažiau paklausios.
– Tai ir matosi įmonės veiklos ataskaitoje – įvežama mažiau ir rezultatai yra blogesni, net neįskaičius antidempingo muitų.
T. Ignatavičius: Galbūt rezultatai pasikeistų, jei kruopščiau savo darbą atliktų naujoji augalininkystės institucija, kuriai priskirta griežtesnės kontrolės funkcija. 2019 m. jie buvo užsimoję patikrinti 700 iš trečiųjų šalių įvežamų krovinių, bet negalėjo pateikti nė vieno atvejo, kad būtų pasitaikęs koks nors pažeidimas.
– Pone Urbšy, iš to, ką jūs girdite, ar galima įtarti, kad ginčų komisija kratosi atsakomybės priimdama sprendimus?
P. Urbšys: Iki šiol būtent rusų trąšų oligarchai bandė pramušti Europos komisijas ir bandė pakeisti jų nuostatas dėl antidempinginių trąšų. Dabar matome, kad oficiali valstybinė institucija prie Vyriausybės pradeda kvestionuoti, ar iš tikrųjų šios trąšos yra antidempinginės, ir tai yra naudinga visų pirma tiems tiekėjams ir „Agrokoncernui“, kadangi visos išieškojimo procedūros sustabdomos. Ir teismui daro įspūdį tai, kad ne privatūs ūkio subjektai į juos kreipiasi, o valstybinė institucija – man atrodo, kad bandoma išnaudoti valstybės administracinius resursus, kad būtų pasiektas ūkio subjektams palankus sprendimas. Tai daro ūkio subjektai, kurie turi tam tikrą politinį „stogą“.