„Žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą“, – pranešime cituojamas Gitanas Nausėda.
Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.
Aiškus paradoksas
Kaip DELFI laidoje sakė P.Urbšys, šis pasiūlymas turi gana aiškiai pastebimą paradoksą.
„Didžiausia problema, kuri tokia laikoma demokratiškose šalyse, kai rinkėjai yra ribojami išreikšti savo valią, nes dabar mūsų rinkimų sistema yra tokia, kad jeigu rinkėjas ateina ir išsirenka netradicinę partiją, tai jo balsas nenukeliauja į balso dėžę. Paradoksas yra tame, kad jo balsas vis tiek skaičiuojamas toms partijoms, kurios peržengė barjerą ir už kurias niekada tas žmogus nebūtų balsavęs. Pas mus yra būtent tokia skaičiavimo sistema.
Jis (prezidentas) atkartojo tai, ką viešai išreiškė politologai. Man atrodo, kad jis prieš tai kalbėjo, kad pritartų liberalų siūlymui sumažinti iki keturių procentų. Šįkart jis jokio siūlymo nesuformulavo. Jeigu prezidentas kalba apie gerovės valstybę, tai gerovės valstybę kuriant reikia įveikti politinį sąstingį ir suburti pilietinę visuomenę, kad ji būtų aktyvi renkant politikus“, – DELFI tikino politikas.
Laikas – didžiausia problema
Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Aušrinė Armonaitė sakė, kad pagrindinė šio pasiūlymo problema – laikas.
„Dažnas žmogus man merkia akį ir sako, kad Laisvės partijai naudinga ši nuostata. Noriu pasakyti, kad esame turėję diskusiją ir manome, kad nereikėtų likus mažiau negu metams iki rinkimų keisti žaidimo taisyklių. Kodėl? Kalbėti apie įvairius pokyčius galima. Ne tik apie kartelę, galima kalbėti apie vienmandačių likimą, bet labai prastai atrodo laikas, kai apie tai yra kalbama.
Seimas ir žmonės, kurie dalyvaus rinkimuose, rašosi rinkimų taisykles, pagal kurias jie žais.
Pagrindinė šio pasiūlymo problema – laikas. Ši nuostata pasiūloma ir yra priimama tada, kai vyksta žaidimas. Stebina tai, kad prezidentas pateikia labiau politologinius argumentus, bet nekreipia į tai dėmesio, bet gal ir apie tai reikėtų pakalbėti“, – komentavo ji.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas tikino, kad šiandien neturėtume keisti sistemos. „Manau, kad šiandien neturėtume keisti sistemos. Mes, kaip liberalai, priimsime prezidento veto, balsuosime už tai, kad įstatymas būtų grąžintas į buvusią padėtį, bet mes labiau tikėjomės, kad prezidentas laikysis tos mūsų pozicijos, ką jis buvo ir pasakęs.“
Kas suinteresuoti labiausiai
DELFI laidoje pasiteiravus, kam toks siūlymas dėl kartelės nuleidimo būtų palankiausias, P.Urbšys tikino, kad tuo labiausiai suinteresuota viena politinė jėga. „Akivaizdu tai, kad, nors kalbama apie demokratiją, tas siūlymas yra susijęs su politiniu skaičiavimu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partneriai ir socialdarbiečiai tikrai yra suinteresuoti, kad ta kartelė sumažėtų. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad prezidentas, vetuodamas tai, dar labiau padidina konfrontaciją su dauguma.
Prie tai, kai jis išreiškė kritinę nuomonę dėl pono Narkevičiaus, Lenkų rinkimų akcija net svarsto dėl ultimatumo arba pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos. O dabar šis siūlymas gyvybingai svarbus kitiems koalicijos partneriams – socialdarbiečiams. O čia prezidentas pasako – ne, jums to dalyko nebus. Tai savotiškai jis daro žingsnius, kurie didina konfrontaciją ir klibina valdančiąją daugumą.
2020 metai yra rinkimų metai. Kiekviena politinė jėga stengsis mobilizuoti savo rinkėjus. O dabar valdantieji nori pasakyti, kad prezidentas atstovauja opoziciją, konkrečiai – konservatorius. Šiuo atveju, kai jis didina konfrontaciją su valdančiaisiais, jis tarsi daro tuos žingsnius, kurie yra naudingi Ramūnui Karbauskiui. Mano galva, kad jeigu būtų tas B variantas, būtų grįžtama prie 4 proc., o prezidentas nevetuotų, o palaikytų iniciatyvą, tai būtų labai protingas politinis kompromisas.“
„Absoliučiai taktinis požiūris“
Anot S.Gentvilo, vis dėlto 5 proc. barjeras dažnai apriboja kai kurias politines jėgas.
„Man atrodo simboliška ir simptomatiška, kodėl dvi didžiausios partijos, konservatoriai ir socialdemokratai, bent pagal apklausas, nepritaria. Man atrodo, kad tai yra absoliučiai taktinis požiūris, kad mes gausime to penktadalio balsų daugumą savo kraitelin ir tai bus papildomi mandatai.
O kodėl mes, liberalai, pavasarį buvome nusprendę teikti šią iniciatyvą, tai buvo iš esmės suvienodinimas ir truputį praplėtimas. Manau, kad reikia, jog Parlamente būtų atstovaujamos mažumų partijos. Reikia pripažinti, kad mūsų Parlamente 5 proc. barjeras dažnai apriboja mažesnes grupes“, – laidoje „DELFI diena“ kalbėjo jis.
Nausėda baiminasi susiskaldymo
DELFI primena, kad šalies vadovas pabrėžė, kad nustatyti žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.
„Piliečių nusivylimo demokratinėmis institucijomis problema neturėtų būti sprendžiama skubotais ir neišdiskutuotais rinkimų įstatymų pakeitimais“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pridūrė, kad pasigenda aktyvesnių pastangų įtraukti piliečius ir konkrečių sričių ekspertus į teisėkūros procesus.
G. Nausėda pabrėžė, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.
Prezidentas anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti kartelę iki 4 ir 6 procentų.
Seimas, daugiausia valdančiųjų balsais, įstatymą dėl rinkimų kartelės mažinimo priėmė gruodžio 10 dieną.