URM pirkimas už daugiau nei 1,5 milijono baigėsi teisme: su švedų įmone kilo rimtas konfliktas

Užsienio reikalų ministerijai iš užsienio įmonės nutarus įsigyti biometrinių duomenų surinkimo paslaugas viskas baigėsi teisme. Įmonė teigia beveik viską atlikusi, tačiau apmokėjimo už atliktus darbus iki šiol negaunanti. Dėl to dabar ministerijos ir paslaugų teikėjo atstovai turės susitikti teisme.

Įranga naudojasi, bet nieko nemoka?

Ministerija savo ruožtu aiškina, kad darbai padaryti ne iki galo ir dėl šios priežasties ji nesutinka atsiskaityti.

Viešųjų pirkimų sistemoje nurodyta, kad 2020 m. vasarą Užsienio reikalų ministerija pasirašė pirkimo sutartį su „AB Speed Identity“. Pirkimo vertė – 1.640.016 Eur.

Šia sutartimi ministerija įsigijo biometrinių duomenų surinkimo techninės ir susijusios programinės įrangos nuomos paslaugas.

Vis dėlto situacija pakrypo ne ta linkme, kaip buvo tikėtasi, ir Švedijos įmonė dėl Užsienio reikalų ministerijos kreipėsi į teismą.

Dėl šios situacijos Delfi bendravo su keliais šaltiniais, kurie pasidalino informacija, kad tiekėjas su užsakovu pasitarimuose esą buvo sutaręs, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją mokama bus pilnai už įrangą, kai bus pajungtos pagrindinės užsakovo ambasados/konsulatai į sistemą sumontuojant daugiau nei pusę įrangos komplektų bei pateikti lydintieji dokumentai.

Šiai dienai įranga esą įdiegta faktiškai visose ambasadose bei konsulatuose, išskyrus Tokiją, ir URM darbuotojai ja naudojasi, tačiau už paslaugas nemokama. Įrangos pagalba renkami asmenų biometriniai duomenys ir perduodami į LR registrus, išduodami asmens dokumentai, išduodamos vizos ir kt.

„Atsisakymas mokėti už naudojamą įrangą grindžiamas tuo, kad nepilnai veikia visas įrangos funkcionalumas, kuris numatytas techninėje specifikacijoje: rusų kalbos vedlys „nepakankamai gerai“ skamba, nepilnai veikia verifikavimas iš piršto antspaudų paslauga bei kiti neesminiai dalykai, kurie įprastinėje veikloje faktiškai mažai naudojami. (...) URM Konsulinis departamentas įranga naudojasi jau dvejus metus, tačiau neatliktas nė vienas mokėjimas“, – dalijosi Delfi šaltiniai.

Galiausiai jie nurodė, kad tiekėjas yra sumokėjęs savo subrangovams už įrangos integravimą į URM sistemas, palaikymą, licencijas ir t.t. Esą iš viso galėjo būti sumokėta daugiau nei 100 tūkst. Eur.

Dėl šios situacijos tiekėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

Advokatas sako, kad esminių trūkumų nėra

Įmonei „AB Speed Identity“ Vilniaus apygardos teisme atstovaujantis advokatas Kęstutis Virbickas sutiko atsakyti į Delfi klausimus.

„URM yra nieko nesumokėjusi už įrangą, kuria ji naudojasi, ir šiai dienai skola sudaro virš 300 tūkst. Eur. Įranga naudojamasi beveik dvejus metus, pirmi įrenginiai sumontuoti dar 2021-01-28”, – nurodė advokatas.

Jo paklausėme, kuo Gabrieliaus Landsbergio šiuo metu vadovaujama Užsienio reikalų ministerija grindžia savo atsisakymą sumokėti už suteiktas paslaugas?

K. Virbickas pateikė štai tokį atsakymą: „Atsisakymas grindžiamas tuo, kad, pirma, ne visi įrangos funkcionalumai veikia tinkamai ir, antra, įranga nėra perimta pagal „priėmimo – perdavimo“ aktą.

Sutinkame, kad dalis funkcionalumo neveikia pilnai. Tačiau tai nėra esminis trūkumas, dėl kurio įranga neatliktų savo funkcijų (pvz., automobilis pagal techninę specifikaciją turi turėti 8 bėgius, bet turi 7, tačiau naudojamasi automobiliu, bet už jį nemokama, nes neveikia visi bėgiai). URM su šia įranga jau beveik dvejus metus surenka besikreipiančiųjų asmenų biometrinius duomenis visame pasaulyje dokumentams išduoti, išduota šimtai pasų, ID kortelių, vizų ir gauna už tai pajamas.

Migracijos departamentas su ta pačia įranga ir tuo pačiu funkcionalumu išduoda tūkstančius dokumentų visoje Lietuvoje ir t.t. Pastebėtina, kad sutartyje aiškiai reglamentuota – jei netenkina įrenginių darbas, jie grąžinami per sutartyje nustatytą terminą, taip pat sutartis gali būti nutraukta, tačiau jokių sutarties nuostatas atitinkančių pretenzijų iš URM negauta, įrenginiais naudojamasi beveik dvejus metus, tačiau nemokama.“

Advokato paprašėme patikslinti šaltinių informaciją. Ar šiai dienai įranga Tokijuje dar nėra įdiegta? Jei dar nėra, ar ketinama ją ten įdiegti?

K. Virbickas aiškino, kad tai ketinama padaryti: „Japonija po pandemijos atsidarė visai nesenai, įranga planuojama montuoti artimiausiu metu.“

Galiausiai paklausėme, kokius darbus pagal sutartį advokato atstovaujama įmonė įsipareigojo atlikti ir iki kada?

„Speed Identity“ turėjo pristatyti 47 vnt. stacionarių biometrinių surinkimo įrenginių ir 5 vnt. mobiliųjų planšečių ir jas suinstaliuoti LR ambasadose/konsulatuose bei juos URM Konsuliniam departamentui išnuomoti 84 mėn. laikotarpiui. Kadangi darbai vyko Covid–19 pandemijos metu, kai visose valstybės buvo nustatytas skirtingas patekimo į jas režimas, todėl įrangos montavimas vyko pagal realias galimybes, pagal su URM suderintą grafiką“, – nurodė K. Virbickas.

Taip pat jis pridūrė: „Svarbu pastebėti, kad Švedijos įmonė „Speed Identity“ ne tik kad negavo pajamų už nuomą, bet patyrė ir patiria didžiules sąnaudas: sumokėta už sistemų integravimą, mokama už palaikymą vietiniams subrangovams, sumokėta už transportavimą į visas ambasadas/konsulatus ir kita. Jei tai vyktų šiai dienai, vien įrangos pristatymo kaštai išaugtų 300 proc., o tai yra mokesčių mokėtojų lėšos.

Atkreiptinas dėmesys, kad esant įtemptai situacijai pasaulyje tokia URM pozicija kelia abejonių dėl dokumentų išdavimo piliečiams užsienyje stabilumo ir pan.“

Kreipėsi į teismą

Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė Delfi patvirtino, kad Švedijos įmonės ieškinys teisme buvo gautas 2022 m. balandžio 14 d.

Ir ji savo ruožtu suteikė daugiau informacijos apie šią bylą: „Ieškovė „Speed identity AB“ pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 207 454,40 Eur skolą.

Ieškovė ir atsakovė buvo sudariusios biometrinių duomenų surinkimo įrenginių ir susijusios programinės įrangos nuomos sutartį, pagal kurią Ieškovė įsipareigojo pristatyti ir įdiegti 47 vnt. stacionarios biometrinių įrenginių surinkimo įrangos ir 5 vnt. mobilios biometrinių įrenginių surinkimo įrangos. Prekės buvo pristatytos, įdiegtos (43 vnt.) ir atsakovė sėkmingai jomis naudojasi, tačiau atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo ieškovei.“

Ministerija įmonei turi pretenzijų

Delfi šią situaciją įvertinti paprašė ir Užsienio reikalų ministerijos. Ši, gavusi Delfi klausimus, atsiuntė savo komentarą.

„2020 m. liepos 13 d. buvo sudaryta Užsienio reikalų ministerijos (toliau – užsakovas) ir „AB Speed Identity“ (toliau – tiekėjas) Pagrindinė biometrinių duomenų surinkimo įrenginių ir susijusios programinės įrangos nuomos sutartis Nr. 10-182/20 (toliau – sutartis), kuri įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 19 d.

Pagal šią sutartį, tiekėjas iki 2021 m. sausio 27 d. turėjo pristatyti užsakovui sutarties 1 priede „Techninė specifikacija“ nurodytus reikalavimus atitinkančias prekes (toliau – prekės, suprantamos kaip biometrinių duomenų surinkimo įrenginiai ir susijusi programinė įranga; kiekis nurodytas sutartyje) ir jas išnuomoti“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Tačiau paslaugų teikėjui ministerija turi pretenzijų. Ir dėl to ji nesutinka atlikti apmokėjimo.

„Iki šios dienos į sutartyje nurodytas LR diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas tiekėjo atgabenti stacionarūs įrenginiai (prekės) neatitinka Techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų. Į Lietuvos Respublikos ambasadą Japonijoje atitinkančių techninę specifikaciją prekių iki šiol nėra pristatyta, nors jos turėjo būti gautos iki 2021-01-27 d. Taip pat iki šiol tiekėjas užsakovui nėra pristatęs nė vieno pagal sutartį užsakyto mobiliojo biometrinių duomenų surinkimo įrenginio.

Visi užsakovo prisiimti įsipareigojimai dėl mokėjimų gali prasidėti tik tada, kada prekės bus pateiktos atitinkančios techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovai.