„Darbas nebuvo sėkmingas“
2009 metais kadenciją pradėjusi prezidentė D. Grybauskaitė greitai atsisveikino su Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje dirbusiu užsienio reikalų ministru V. Ušacku.
2010 metų sausio pirmosiomis dienomis, susitikusi su premjeru A. Kubiliumi, prezidentė pareiškė nepasitikėjimą ministru ir paprašė Vyriausybės vadovo pradėti atleidimo procedūrą. V. Ušackas patikino pasitrauksiąs, kad nebūtų kliūtimi darniai Vyriausybės veiklai.
V. Ušackas pasigedo argumentų, o iš tuometinio prezidentės atstovo Lino Balsio išgirdo, kad bendras darbas su ministru nėra sėkmingas.
„Prezidentė informavo premjerą, kad bendras darbas su V. Ušacku nebuvo sėkmingas ir yra neperspektyvus, nes ministras yra praradęs prezidentės pasitikėjimą“, – tada argumentus išsakė sakė L. Balsys.
Po kelių dienų, duodama interviu TV3 televizijai, D. Grybauskaitė kiek sukonkretino priežastis.
„Tai rodo tik tiek, kad užsienio reikalų ministras ne visuomet girdi, ką sako prezidentė, ir aš jam priminiau, kad jis tai turi daryti, nes tai yra mano konstitucinė teisė, ir girdėti prezidentę užsienio reikalų ministrams privaloma“, – tada sakė prezidentė.
V. Ušackas savo darbą ministro poste baigė dar po kelių savaičių.
„Vadybine prasme tai labai nemokšiška ir netinkama“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas prieš kurį laiką išleido knygą apie kadenciją baigusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės užsienio politikos kaitą, abiejų jos kadencijų metu.
Knygoje „D. Grybauskaitės doktrina: Lietuvos užsienio politikos kaita 2009–2019 metais“ T. Janeliūnas dar kartą prisiminė V. Ušacko atleidimo istoriją.
Pats V. Ušackas, šiais metais bendraudamas su knygos autoriumi tikino, kad pokytis tarp dviejų prezidentų: V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės buvo didžiulis.
O D. Grybauskaitės elgesį ir vadovavimo tipą V. Ušackas įvardija kaip nemokšišką ir netinkamą.
„Takoskyra tarp jos ir likusios sistemos didėjo, didėjo biurokratine prasme. Bet tai jos stilius, tai nebūtinai smerktina. (…) Bet stilius buvo labai pasikeitęs palyginus su V. Adamkumi ir jo patarėjų veikla. Būdavo momentų, kada D. Grybauskaitės patarėjai ateidavo ir perduodavo tokias bemaž instrukcijas iki mikrovaldymo lygmens, ko nebūdavo anksčiau ir man, bei mano kolegoms atrodydavo labai keistai.
Tai buvo labiau vienpusis siekis instrumentalizuoti savo politiką per tam tikrą mikrovaldymą. Tai pasireiškė per kai kurių jos patarėjų tiesioginį bendradarbiavimą net su skyrių vedėjais, o ne per ministrą ar viceministrą. Vadybine prasme tai labai nemokšiška ir netinkama. Tai įnešė tam tikrų dirgiklių pradžioje“, – T. Janeliūnui pasakojo buvęs ministras.
V. Ušackas prisimena, kad D. Grybauskaitės valdymo stilius buvo visiškai kitoks nei V. Adamkaus.
„Net ir man būnant ministru keletą ambasadorių prezidentas Valdas Adamkus nesutiko paskirti. Tačiau tradiciškai tai visuomet būdavo ministro ir prezidento, prezidento patarėjo, derinimo klausimas. Bet V. Adamkus visada priimdavo sprendimą. Paprastai su patarėju būdavo suderinama, nes jis geriausiai jausdavo prezidento „bangas“.
Bet aš nežinau atvejo, kad iš prezidento V. Adamkaus pusės būtų išėjęs siūlymas, jog jis nori tą ar tą žmogų paskirti ambasadoriumi. Tai ne jo natūra. Galbūt jis ir nepažinojo gerai visų diplomatų. O D. Grybauskaitė jau pasakydavo tiesiai, kas turi būti ambasadoriumi, ir tai įnešė visiškai naują stilių“, – apie dviejų prezidentų darbo stilių T. Janeliūnui pasakojo buvęs ministras V. Ušackas.