Apie Vakarų ir Kremliaus pokalbius bei situaciją Ukrainos-Rusijos pasienyje V. Ušackas kalbėjo ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Į vedėjo klausimą, kas šiuo metu laimi, ambasadorius atsakė, kad tai parodys laikas, tačiau pirmuosius žingsnius, pasak jo, padarė V. Putinas.
„Ko gero, reikėtų pripažinti, kad Putinas įmušė įvartį į Vakarų vartus“, – sakė V. Ušackas, akcentavęs, kad tai vis dėlto yra ilgų „varžybų“ pradžia.
Ambasadorius atkreipė dėmesį, kaip pasikeitė santykiai tarp V. Putino ir JAV prezidento Joe Bideno, kuris savo kadenciją pradėjo nuo pareiškimo, kad V. Putinas yra žudikas.
„Putinas savo gąsdinimais ir veiksmais privertė JAV prezidentą kalbėtis su juo. Tai, ko Rusija neturėjo nuo 2000-ųjų metų – Europos saugumo klausimai buvo sprendžiami labiausiai JAV lyderystės dėka. Rusija buvo labiausiai stebėtoja. Matydama, suprasdama, vertindama, kad NATO Rusijai kelia grėsmę, Kremliaus vadovas nusprendė tam tikras ribas braižyti.
Ką jis pasiekė šiuo metu, – kad vyksta strateginės diskusijos, dialogas tarp JAV ir Rusijos prezidentų, JAV diplomatų ir Rusijos diplomatų, klausimas, kuris svarbus Rusijai, ko anksčiau, galime teigti, per pastaruosius 21 metus nebuvo“, – komentavo V. Ušackas.
Minėtos varžybos, jo vertinimu, tęsis ilgai.
„1:0 Putino naudai tai yra ne pirmo kėlinio, o pirmų dešimties minučių ilgų varžybų – lyg jis perėmė iniciatyvą, o jam be tų strateginių klausimų, susijusių dėl NATO infrastruktūros nebuvimu prie Rusijos sienos ir siekiu, kad Ukraina netaptų NATO nare, yra svarbus vienas toks gyvenimiškas, labai asmeniškas ir politiškas dalykas – pagarba ir prestižas“, – taip pat įvardijo buvęs užsienio reikalų ministras.
Šia prasme V. Putino prestižas, pasak V. Ušacko, viešojoje erdvėje buvo pakeltas kaip neišvengiamo politinio lyderio, su kuriuo galingiausia pasaulio valstybė turi kalbėtis ir derėtis.
„Tačiau, kokie bus vidutinės trukmės ir ilgalaikiai rezultatai, kokios bus pasekmės, mes vėliau pamatysime. Kada dabar yra aišku, kad tokie grąsinimai ir karinių pajėgų dislokacija tiek Ukrainos siena, akivaizdu, dar labiau suvienys Ukrainą Rusijos agresijos šviesoje ir aš tikiuosi, kad Baltijos šalys bei Lenkija susilauks JAV ir NATO karių dislokacijos ilgesnės rotacijos būdu arba nuolatinės“, – teigė laidos dalyvis.
Scenarijus taip pat priklausys, kaip pastebėjo jis, ir nuo to, kaip Europos valstybės reaguos į Rusijos veiksmus.
„Ne tik deeskaluojant, ką ir prezidentas Macronas ir ES vadovai kalba, (…) manau bus bandoma vėl pastūmėti Minsko susitarimo įgyvendinimus, kurie nėra visiškai patogūs Ukrainai ar Kijevo valdžiai. Manau, kad bus susitarta dėl tam tikrų ginkluotės kontrolės priemonių, dėl didesnio skaidrumo pratybų metu, kas, mano nuomone, vertinga ir naudinga išvengti tokių neplanuotų, nesiekiamų konfliktų, tačiau tai yra deeskalacijos darbotvarkė“, – sakė V. Ušaskas.
Tačiau, anot jo, kol kas neaišku, kokia bus puolamoji diplomatinė NATO politika.
„Šioje vietoje dar sunku vertinti, nes matosi, kad prezidentui Bidenui, kuris tapo tuo dialogo partneriu Putinui, reikia tartis ne tik administracijoje, su JAV Kongresu, kurio dalis respublikonų labai neigiamai vertina patį Bideną ir jo užsienio politiką, bet taip pat su Europos sąjungininkais, kur yra skirtingos nuomonės“, – pastebėjo ambasadorius.
„Vakaruose man dirbant Maskvoje ir prieš tai ministru aš visada įtartinai vertindavau tokius pasakymus Vakarų diplomatijos vadovų, kad Putinas geras geras taktikas, bet menkas strategas. Aš manau, kad pastarieji dešimt metų parodė, kad Putinas yra strategas, sugeba strateguoti, supriešinti sąjungininkus, puikiai supranta Vokietijos politinį kontekstą, supranta skirtingas strategines kultūras (…) ir savo veiksmais jis stumia savo darbotvarkę nesusilaukiant griežtesnio atsako“, – akcentavo V. Ušackas.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad atsakas nebūtinai gali būti karinis – jis gali būti „diplomatinis žavus puolimas“, kuris parodytų, kad nepriklausomai nuo Kremliaus veiksmų, JAV pajėgos atsirastų Baltijos šalyse bei Lenkijoje, o Ukraina artėtų prie NATO.
„Pagaliau NATO gali imtis labai neordinarinių priemonių – kas gali uždrausti NATO pakviesti, pavyzdžiui, Švediją ir Suomiją tapti NATO narėmis, ir palikti, tegul jos sprendžia, kokia saugumo situacija turėtų susidaryti, kad Suomija ir Švedija taptų NATO narėmis. Aš manau, kad dabartinėmis sąlygomis šių valstybių prisijungimas prie NATO prisidėtų“, – tęsė V. Ušackas.
Jo vertinimu, NATO net nesvarsto kai kurių Kremliaus reikalavimų – nei vienas Vakarų lyderis, pasak ambasadoriaus, nepažemins savęs ir nepasakys, kad Ukraina niekad netaps NATO nare.
„Aš manau, kad dabartinėje susiklosčiusioje situacijoje, turint omeny vidinę dinamiką ir apskritai didesnį Amerikos dėmesį į Kiniją, vieningos pozicijos nebuvimą bei Rusijos faktoriaus veiksmą, aš manau, kad į Ukrainos narystę NATO aš žvelgčiau panašiai, kaip buvo pirmos plėtros metu – kai Lenkija, Vengrija ir Čekija įstojo į NATO, kai buvo normalizuoti santykiai su Rusija ir sukurta NATO-Rusijos dialogo taryba.
Nematau dabartinių prielaidų tokiam atsigavimui ar naujam įkvėpimui. Rusija vis dėlto bandys maišyti ir trukdyti, o Vakarų tarpe nėra tos politinės valios“, – komentavo V. Ušackas.
Jis pripažino sunkiai įsivaizduojantis Ukrainos narystę aljanse, jei nebus surastas santykių išrišimas su Rusija ar suteikta perspektyva demokratinei Rusijai.
„Visų pirma, ko Rusija ar Rusijos prezidentas siekia, kas jo galvoje, kokių jis imsis veiksmų niekas nežino“, – patvirtino ambasadorius.
Vis dėlto V. Ušackas sakė nemanantis, kad kils tradicinis konvencinis karas.
„Mano vertinimas iš ilgalaikės perspektyvos darbo su Rusija, šiek tiek suprantant šios valstybės politinius lyderius, jų motyvus: aš nemanau, kad Rusijos prezidentas ruoštųsi tradiciniam konvenciniam karui, įvedant tankus, artileriją, karinius lėktuvus ir siekiant užimti bei iškelti Rusijos vėliavą Kijeve. Aš manau, kad tas hibridinis karas, kuris prasidėjo 2014 metais tęsiasi ir tęsis vien todėl, kad yra labai gilūs prieštaravimai ir susipriešinimai tarp Vakarų ir dabartinio Rusijos režimo“, – kalbėjo pašnekovas.
Putinas, anot jo, siekia išlaikyti režimą, jis mato Ukrainos vakarėjimą kaip riziką, o NATO artėjimą kaip grėsmę.
„Trečia, jam svarbu vidaus politikos rinkoje atkurti tą pagarbą ir prestižą“, – pakartojo V. Ušackas.
Jis pripažino, kad anksčiau manė, jog Rusijos visuomenė yra pavargusi nuo tokios įtampos – apie tai gruodį kalbėjosi su kolegomis iš Vakarų ir Rusijos.
„Tos diskusijos metu man metė iššūkį ir parodė paskutinę „Levada Centr“ apklausą. (…) Rezultatas koks – gruodžio 15 dieną buvo. Rezultatas toks, kad 71 proc. apklaustųjų palaikytų karą su Ukraina. Man tai buvo asmeninis šokas“, – pripažino ambasadorius.
Tokį apklausos rezultatą, pasak jo kolegų, lemia Kremliaus smegenų plovimas.
„Visa ta mašina, kuri yra galinga, kontroliuojama Kremliaus, kur užsakomos laidos, kur žmonėms yra peršama nuomonė, kad ten fašistai, susidoroja su rusais, kad Ukraina nori pulti ne tik Donbasą, bet ir Rusiją, ir žmonės tuo tiki. Visuomenė paruošta karui. Aš buvau tikrai suglumintas ir nusivylęs, kokie žmonės yra pažeidžiami tos informacinės propagandos, kas labai sudaro komfortabilią situaciją prezidentui Putinui elgtis kaip jis nori“, – įvertino V. Ušackas.
Kalbėdamas apie pažeidžiamiausią V. Putino sritį, laidos dalyvis išskyrė energetiką.
„Kadangi Rusijos ekonomika dar yra priklausoma nuo gamtinių išteklių ir nuo dujų eksporto ypatingai, tai toks projektas kaip „Nord Stream 2“ parodo dar sykį, kaip nebūtų gaila, mums ypatingai svarbios Vokietijos dviveidiškumą ir politinių lyderių nenuoseklumą. (…) Gaila, kad šioje vietoje mūsų diplomatams ir kitiems nepavyko įtikinti Vokietijos būti nuosekliai tai pačiai ES strategijai“, – konstatavo laidos dalyvis.
„Niekas nežino, ko griebsis prezidentas Putinas. Aš gal klystu, bet, mano nuomone, konvencinio karo nebus. Kas gali būti blogiausio, jei nebus atsižvelgta į kai kuriuos Rusijos reikalavimus, jei būtų kokia neapgalvota provokacija iš Ukrainos pusės, tai galime susilaukti Donbaso piliečių pasiprašymo įvesti Rusijos karines pajėgas ir tapti Rusijos-Baltarusijos sąjunginės respublikos dalimi. Aš manau, kad strategiškai tai Kremliui labiau apsimokėtų“, – pridūrė V. Ušackas.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su ambasadoriumi žiūrėkite čia:
