Parlamentarai neturėjo argumentų „prieš“
Visų trijų minėtų įstatymų pritarimas po svarstymo buvo patvirtintas bendru Seimo narių pritarimu. Kaip bebūtų keista, diskutuoti ar ginčytis šiais klausimais norinčiųjų nebuvo. Už Baudžiamojo kodekso pataisos galutinį priėmimą balsavo iš 71 Seimo salėje buvusių parlamentarų „už“ balsavo visi. Tiesa, sukviesti reikiamą įstatymo pataisos priėmimui 71 parlamentarų skaičių pavyko iš antro karto.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisą pavyko priimti tik iš trečio karto. Iš 71 užsiregistravusių parlamentarų 69 pritarė pataisa, 2 susilaikė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymų pataisa po posėdžiui pirmininkavusios Seimo pirmininkės Irenos Degutienės prašymo neišsilakstyti buvo priimta iš karto. Iš 71 užsiregistravusių parlamentarų balsavo 70. Visi jie pritarė pataisos priėmimui.
Politinės partijos privalės atsakyti, jei jų nariai pirks balsus
Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisoje, kurią inicijavo prezidentė, nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma ne tik asmeniui, kuris papirkinėjo rinkimuose ar referendume dalyvaujantį žmogų ar kitokiais būdais trukdė jam pasinaudoti rinkimų ir referendumo teise, bet ir asmeniui, kuris organizavo trukdymą realizuoti teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Numatoma didžiausia bausmė už šią veiklą – ketveri metai vietoj buvusių trejų.
Taip pat įstatymas papildytas nuostata, kad jeigu dėl šios veiklos rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Be to, už šias veikas atsako ir juridinis asmuo, taigi baudžiamojon atsakomybė gali būti patraukta ir partija.
Lygiai taip pat numatyta atsakomybė ne tik už tiesioginį rinkėjų sąrašo, balsų skaičiavimo protokolo ar rinkimų arba referendumo biuletenio klastojimą, bet ir už šios veiklos organizavimą. Didžiausia numatoma bausmė šiuo atveju padidinama iki ketverių metų vietoje buvusių dvejų. Jeigu dėl šios veiklos rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų vietoje buvusių trejų.
Už neteisingą balsų skaičiavimą arba fiksavimą ar šios veiklos organizavimą numatoma didžiausia bausmė iki ketverių metų vietoj buvusių dvejų. Dar labiau didinama didžiausia bausmė – iki penkerių metų vietoj buvusių trejų – už referendume turinčių teisę dalyvauti piliečių sąrašo, rinkimų ar referendumo biuletenio ar balsų skaičiavimo protokolo naikinimą, gadinimą, grobimą arba slėpimą bei šios veiklos organizavimą, jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais arba tai turėjo reikšmingos įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams. Už visas išvardintas veikas vėlgi atsako ir juridinis asmuo.
Prezidentės manymu, mažos bausmės buvo neadekvačios
Prezidentūros pateiktame įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad pataisomis norima panaikinti spragas, dėl kurių nesudaromos pakankamos prielaidos baudžiamojon atsakomybėn patraukti fizinius ir juridinius asmenis, siekiančius papirkimais ar kitais neteisėtais būdais savo naudai paveikti rinkimų ar referendumų rezultatus.
„Būtinybę tobulinti šios srities teisinį reglamentavimą patvirtina ir tai, kad nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į konstitucinę piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį ir laisvuose bei demokratiškuose rinkimuose rinkti savo atstovus, o kartu – ir į demokratinę Lietuvos Respublikos santvarką, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, už juos numatomos palyginti švelnios bausmės, neatitinkančios nei šių nusikaltimų objekto svarbos ir jų pavojingumo, nei BK įtvirtintos sankcijų sistemos, pagal kurią už kitus, mažiau pavojingus nusikaltimus numatytos griežtesnės bausmės, - teigiama dokumente.
Aukščiau išvardytus teisinio reguliavimo trūkumus atskleidė praktinės problemos, su kuriomis susiduria teisėsaugos institucijos, gavusios informacijos apie galimą rinkėjų papirkimą, rinkimų rezultatams svarbių dokumentų klastojimą ar kitų neteisėtų įtakos rinkėjų apsisprendimui ar rinkimų rezultatams darymo būdų naudojimą. Iš jų visų pirma paminėtinos ribotos galybės taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus tyrimo veiksmus, patraukti baudžiamojon atsakomybėn šias veikas rengiančius asmenis. Šiuos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis patvirtina ir teismų praktika: dažniausiai tiriami tik pavieniai atvejai, atsakomybėn traukiami minėtus nusikaltimus tiesiogiai vykdę“, - teigiama dokumente.
Prezidentės manymu, šiuo metu aptartos veikos yra laikomos nesunkiais nusikaltimais, už jas numatytos maksimalios dvejų – trejų metų laisvės atėmimo bausmės. Palyginus šias sankcijas su bausmėmis, numatytomis už kitus panašaus pobūdžio nusikaltimus, matyti, kad šios bausmės yra neproporcingai švelnios. Pavyzdžiui, už rinkimų ar referendumo dokumentų suklastojimą siekiant paveikti rinkimų ar referendumo rezultatus numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, o už bet kokių kitų dokumentų klastojimą ar disponavimą jais numatyta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Už rinkimų ar referendumo dokumentų suklastojimą, nulėmusį jų rinkimų ar referendumo pripažinimą negaliojančiais ar turėjusį esminės įtakos jų rezultatams, numatyta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o už bet kokio kito dokumento suklastojimą, nulėmusį didelės žalos atsiradimą (pažymėtina, kad šiuo atveju didele žala gali būti pripažinta įvairaus pobūdžio neturtinė žala, taip pat turtinė žala, nesiekianti 250 MGL arba 32 500 Lt), numatyta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Visgi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas prezidentės siūlomą pirminį pataisos variantą šiek tiek sušvelnino - projekte, už kurį balsavo parlamentarai, vietoj prezidentės siūlomos didžiausios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės nustatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisa įgalino atitinkamas institucijas imtis žvalgybos veiksmų, kai įtariamos nurodytos veikos.
Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymų pataisą draudžiama partijų deleguotiems komisijos nariams balsuoti sprendžiant su jų atstovaujamos partijos kandidatų registravimo ir registracijos šalinimo susijusius klausimus, kad būtų užtikrintas Vyriausiosios rinkimų komisijos objektyvumas ir nešališkumas sprendžiant rinkimų pažeidimų klausimus.