Už „Bayraktar“ dar galime sulaukti nemalonaus prašymo: Turkija veikia daugybėje frontų

Iš vienos pusės, dovanoja Lietuvai „Bayraktar“ droną, iš kitos pusės, priešinasi Švedijos ir Suomijos narystei NATO ir, be kitų dalykų, už Ukrainos nugaros derasi su Rusija dėl ukrainietiškų grūdų išvežimo. Turkija yra šalis, kuri veikia daugybėje frontų neperžengdama savo interesų rėmų, aiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius.

Norint suprasti šias, iš pirmo žvilgsnio, prieštaras ir Turkijos veikimą tarptautinėje politikoje bei jos interesus reikia grįžti truputį į praeitį ir matyti platesnį paveikslą.

„Turkijos jausmai buvo labai giliai įžeisti, kai atskiros Europos Sąjungos (ES) valstybės ir pati ES laikė Turkiją labai ilgai prieangyje, ir vis ką nors žadėdavo, bet daugiau reikalaudavo. Ir tam tikru momentu, maždaug prieš dvidešimt metų, Turkijos politinis elitas priėmė sprendimą, kad euroatlantinė integracija nėra prasminga“, – aiškino E. Račius.

Dar svarbesnis dalykas, pasak mokslininko, yra tai, kad Turkija pradėjo save pozicionuoti kaip regioninę galybę Vidurio Rytuose.

„Kitaip tariant, nepaisant to, kad Turkija tebėra NATO narė, ji turėjo savarankišką, labai individualų požiūrį, kuris neretai ir disonuodavo su, bendrai kalbant, NATO, o konkrečiai – su Jungtinių Valstijų (JAV) požiūriu“, – aiškino E. Račius.