Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda, Šiauliuose komentuodamas žurnalistams bėdas dėl sutrikimų e.sveikatos sistemoje, pareiškė, kad žmonės iš savo kišenės neturi mokėti už tai, kad valstybė nesusitvarko.
„Svarbiausia, kad dėl šitų bėdų, kurios yra iš esmės valdžios institucijų bėdos, nekentėtų paprasti žmonės – klientai, pacientai, medikai. Jūs pasakysite, kad jau dabar jie kenčia, bet svarbu, kad dėl to nesusidarytų dar ir finansinių nuostolių, kad sistema ne tik, kad būtų paleista kiek galima greičiau veikti, bet, kad žmonės neturėtų mokėti iš savo kišenės už tai, kad valstybė tam tikruose sektoriuose deja nesusitvarko su tokio pobūdžio iššūkiais“, – sakė G. Nausėda.
Vis dėlto vaistininkų patirtis šiuo laikotarpiu liudija, kad dalis žmonių finansinių nuostolių patyrė – kai, sutrikus sistemai, nelaukdami kompensuojamus vaistus pirko visa kaina.
„Jeigu jie neturi jokio dokumento, popierinio recepto, tai jiems tenka mokėti pilną kainą, ir susigrąžinti sumokėtus pinigus galės tik tie, kurie yra vyresni kaip 75 metų amžiaus ir mažas pajamas gaunantys pacientai, kuriems nuo liepos 1 dienos vaistai turėjo būti nemokami. Visiems kitiems, kaip skelbia ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerija, lėšos sugrąžintos nebus“, – antradienio rytą, kai dar neveikė e.sveikatos sistema, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė .
Antradienį per pietus daugiau nei savaitę neveikusios e.sveikatos darbas atkurtas. Tik dvi pacientų grupės gali tikėtis kompensacijų už permokas už e.sveikatos sutrikimo laikotarpiu pilna kaina įsigytus kompensuojamus vaistus. Kitiems Valstybinė ligonių kasa (VLK) gerų žinių neturi.
Kompensacija galės būti taikoma dviem pacientų grupėms
VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė aiškino, kad kol e.sveikata buvo taisoma, pacientas, kuriam būtini kompensuojamieji vaistai ar medicinos pagalbos priemonės (MPP), turėjo kreiptis į gydytoją, kad būtų išrašytas popierinis kompensuojamųjų receptas.
„Receptas galėjo būti išrašytas kompensuojamųjų vaistų pase arba, jei pacientas neturėjo kompensuojamųjų vaistų paso, kompensuojamasis vaistas ar MPP galėjo būti išrašytas ant išimties atvejams skirto specialaus recepto blanko. Vaisto arba MPP bazinės kainos kompensavimo procentą recepte nurodo gydytojas. Kompensavimas automatiškai pritaikomas vaistinėje. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu visi į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą įrašyti vaistai ir MPP, įrašyti į C sąrašą, kompensuojami 100 proc. bazinės kainos kompensavimo lygiu, tačiau ir šie kompensuojamieji vaistai ir priemonės turi apskaičiuotą paciento priemoką“, – teigė I. Medžiaušaitė.
VLK atstovė patikslino, kad paciento priemoka gyventojui gali būti padengiama, jei asmeniui priklauso kompensuojamųjų vaistų priemokos dengimo lengvata (75+ metų ar neįgaliajam asmeniui arba pensininkui, gaunantiems mažas pajamas).
„Savo lėšomis priemoką sumokėjęs vaistinėje jis turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl sumokėtos priemokos lėšų sugrąžinimo į asmens nurodytą sąskaitą, jei priemokos kompensavimo lengvata pacientui išdavimo metu turėjo būti taikoma. Veikiant e.sveikatai, vyresniems nei 75 metų ir mažas pajamas gaunantiems asmenims priemoka už vaistus kompensuojama automatiškai“, – teigė I. Medžiaušaitė.
VLK atstovė pažymėjo, kad vaisto arba MPP įsigijimo išlaidų kompensacija gali būti pritaikoma tik išduodant juos pagal išrašytą kompensuojamąjį receptą.
„Jeigu pacientas, kuris vartojo kompensuojamuosius vaistus, įsigijo juos be recepto ir už juos sumokėjo visą vaisto kainą – kompensacija už juos nebus mokama.
Kaip minėjome, priemokos kompensacijos gali tikėtis tik tie, kuriems priklausė kompensuojamųjų vaistų ar MPP priemokos dengimo lengvata (75+ metų ar esant mažoms pajamoms). Bet ir jiems turėjo būti išrašytas nustatytos formos kompensuojamųjų vaistų receptas, patvirtintas specialiu gydytojo lipduku. Tuomet įsigijęs vaistus pacientas su asmens dokumentu ir vaistinėje išduotu kasos kvitu dėl priemokos kompensavimo turėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą“, – sakė I. Medžiaušaitė.