„Šiandien mes tikrai šių sąlygų, kurias pamatėme Kybartuose, negalime vertinti kaip galimų kankinimų ar žmogaus teises pažeidžiančių epizodų ar atvejų“, – po apsilankymo kalbėjo ŽTK pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Patys migrantai su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka – jų įsitikinimu, jie laikomi kaip gyvuliai. Jie sako kenčiantys Kybartuose, panirę į depresiją ir beveik praradę viltį, kad vienintelė jų svajonė, ištrūkti į laisvę, išsipildys
„Daug kas jau čia atvažiavo su mumis pabendrauti, bet niekas nesikeičia. Labai tikiuosi, kad dabar pasikeis“, - viltingai į parlamentarų vizitą žiūrėjo vienas migrantas.
Atvykusią delegaciją Kybartų gyventojai jau iš tolo pastebi per grotuotus langus ir ropščiasi ant jų. Iš 5 aukštų pastatų pasigirsta šūksniai angliškai: „Laisvė“.
Lauke tuštoka, čia sportuoja tik 4 vyrai, o pamatę kameras iškart pradeda šypsotis, pozuoti bei demonstruoti raumenis. Po to pribėgę iš karto paprašo žurnalisto „Instagram“ paskyros, kad galėtų su juo susisiekti ir dalintis savo bėdomis.
Pamatę atvykusius Seimo narius į lauką iš pastato subėga kelios dešimtys žmonių, dauguma jų apsirengę vasariškai, su šlepetėmis, nors oras lauke siekia tik 8 laipsnius šilumos.
Jie skuba su parlamentarų delegacija savo buitinėmis bėdomis: yra užrakinti savo aukšte nuo 8 vakaro iki 8 ryto, kamerose vėsu, po karštu dušu atskirame pastate gali nueiti tik kartą per savaitę, o vanduo pačiuose pataisos namuose tik šaltas, be to, anot jų, ir labai neskanus.
Kybartų administracija pripažįsta, kad šiuo metu yra tik 11 dušų, bet nuo pat migrantų atkėlimo žada, kad karštas vanduo atsiras ir pačiame pastate, tačiau iki šiol negali atsakyti, kada tai įvyks.
Gyvenimas kalėjimo sąlygose migrantams išties sudėtingas, kambariuose vietos mažai, o čia gyvena po 10 ir daugiau žmonių. Vienam gyventojui čia tenka maždaug 2 kv. m. Pagal Lietuvos teismų išaiškinimus, net už kalintys Lietuvos nusikaltėliai turėtų turėti dvigubai daugiau erdvės, o migrantai įkalinti , nors nėra nuteisti už jokio įstatymo pažeidimą.
Skundai dėl maisto
„Per mažai maisto, esame visą laiką išalkę“, – skundėsi ne vienas atvykėlis. Čia karštais patiekalais jie maitinami triskart per dieną.
Kadangi valgykla talpina tik maždaug 100 žmonių, maitinimas nepertraukiamai čia vyksta nuo ryto iki vakaro.
Išklausęs skundų apie maistą Seimo narys Vytautas Bakas pats valgykloje paėmė padėklą ir sėdo pietauti šalia migrantų. Šiandienos meniu – kopūstų sriuba ir jautienos kotletas su bulvėmis bei daržovėmis.
„Maistas kuklus, bet jis tikrai geras, kokybiškas, tiek sriuba, tiek antras patiekalas“, – vėliau sakė V. Bakas.
Išmaitinti migrantus – iššūkis. Jų čia beveik 700, dvigubai daugiau nei anksčiau buvo kalinių. Valgykla talpina tik 100 žmonių, todėl nesustojantis srautas plūsta nuo ryto iki vakaro. Kiekvienas iš jų turi paimti lapelį, kad niekas nesugalvotų valgyti dvigubų porcijų.
Papildomo maisto jie gali nusipirkti parduotuvėje, kur yra kruopų, daržovių ir kitų produktų. Visgi pakalbinta pardavėja sako, kad populiariausi pirkiniai – saldumynai bei traškučiai.
„Čipsų būna ir po 25 pakelius vienas nusiperka, nesuprantu, kaip jie tiek suvalgo“, – stebisi moteris, anksčiau 4 metus aptarnavusi apsipirkti norėjusius kalinius. Ji sako jau pripratusi prie naujų klientų, tik reikėjo kiek prisiminti anglų kalbą, o dabar jau pramoko ir kelis žodžius arabiškai.
Parduotuvėje galima įsigyti ir mobiliojo ryšio papildymų, cigarečių, higienos priemonių. Pasak pardavėjos, visko, ko yra, užtenka, jokių papildomų pageidavimų klientai neturi.
Pasigedo teisinės pagalbos
Migrantai skundžiasi, kad iki šiol gyvena nežinioje ir klausia atvykusių Seimo narių, kas jiems bus. Atsakymo nesulaukė.
Nė vienam Kybartų gyventojui prieglobstis suteiktas nebuvo, prašymų atmesta jau gal 100. Per kelias savaites, kai migrantai čia gyvena, 19 jų sutiko savanoriškai grįžti namo.
ŽTK nariai įžvelgė problemą, kad nėra užtikrinama tinkama teisinė pagalba ir apie galimybes gauti advokatą net nėra normaliai informuojama, todėl planuoja kviestis Migracijos departamento atstovus į posėdį išsiaiškinti, kodėl taip yra.
„Kyla susirūpinimas dėl migrantų informavimo apie jų teisinį statusą ir prieglobsčio nagrinėjimo procedūras. Panašu, kad tai kelia tam tikrą šių žmonių nepasitenkinimą“, – sakė T. V. Raskevičius.
Delfi kalbintas pakistaniečiu prisistatęs jaunuolis sakė, kad tėvynėje jam gresia didelis pavojus, o grėsmė, anot jo, kyla dėl talibano siautėjimo kaimynystėje. Jo prieglobsčio prašymas jau atmestas.
„Neėmiau dokumentų, kuriuos man davė. Sakiau, niekada jų nepasirašysiu, nes man nepaaiškino, kas ten parašyta ir kodėl jie atmetė mano prašymą, – piktinosi vaikinas. – Aš net nežinau, kaip galiu pateikti apeliaciją. Niekas man nesakė, kaip galiu susisiekti su advokatu. Man davė kažkokį elektroninį paštą, kur galiu siųsti apeliaciją, bet neturiu telefono, nes jį iš manęs atėmė, o po to pasakė, kad jį pametė.“
Panašius skundus dėstė ir kiti migrantai, esą jiems niekas net nepasiūlo, kaip susisiekti su advokatu ir jie nesupranta, kaip nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai.
Dėl medikų nesusitaria
Ne vienas migrantas minėjo ir tai, kad dauguma jų serga ir negauna tinkamos priežiūros.
„Kai kuriems labai blogai, bet jiems nieks nepadeda“, – sakė vienas vaikinas, o paklausus, kam labai blogai, pirštu dūrė į šalia stovintį vyrą, kuris, iš pirmo žvilgsnio, neatrodė kaip mirtinas ligonis.
Tiesa, kiti migrantai kaip tik kalbėjo priešingai – pagalbą jie gauna ir viskas yra kur kas geriau, nei buvo Rūdninkų palapinių miestelyje.
Migrantų kalbomis galima suabejoti apsilankius medicinos punkte. Prie durų sėdi 7 migrantai, laukiantys, kol juos priims mobili komanda, kuri kasdien suteikia pagalba maždaug 40-čiai žmonių.
„Nežinau, kodėl jie skundžiasi, – apie tai sakė paklausta medikė. – Tikrai nepaleidžiam nė vieno neapžiūrėto, išrašom vaistų, jei reikia, kviečiame greitąją pagalbą, jie vežami į ligoninę.“
Paklausta, ar migrantai nesimuliuoja ligų, pašnekovė sakė, kad kartais tokių įtarimų pasitaiko, tačiau vietoje neturi laboratorijos ir galimybių patikrinti, todėl į kiekvieną atveji reaguoja rimtai.
Paprastai migrantai skundžiasi pilvo ar dantų skausmais, kai kas pasigauna peršalimą, nes nėra pripratę prie tokio klimato.
Greitoji pagalba per tris savaites kviesta maždaug 10 kartų, 5 kartus teko vežti į ligoninę – gipsuoti sulūžusį pirštą ar traukti dantį.
Ne vienas migrantas užsiminė, kad gyvendami tokiomis sąlygomis jaučia depresiją. Kybartų administracija tvirtina, kad tokiems teikiama psichologų bei psichiatrų pagalba.
Kastoms kelias užkirstas
Kai migrantai dar gyveno palapinių miestelyje Rūdninkuose, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad čia susiformavo kastos, ypač irakiečiai žemino kitų šalių, pavyzdžiui, Šri Lankos gyventojus.
„Jie gyvena visiškai atskirai, turi atskirus tualetus, atskirai eina pavalgyti, atskiai eina apsipirkti, todėl nekyla tos problemos“, – sakė Kybartų URC vadovas Gintaras Klimavičius.
Kybartuose žmonės laikomi atskirai ne tik pagal tautybes, bet ir pagal lytinę orientaciją – atskiras sektorius skirtas vyrams, kurie prisistatė kaip homoseksualai.
Šiek tiek ironiška, kad viename tokių kambarių ant durų puikuojasi dar anksčiau čia gyvenusių kalinių sukurtas nuogos moters piešinys.
Musulmoniškose valstybėse LGBT bendruomenė tikrai yra persekiojama ir tokiems žmonėms gresia rimtas pavojus gyvybei. Todėl į tokie migrantai iškart laikomi pažeidžiamais asmenimis.
Tiesa, kaip patikrinti, ar žmogus išties homoseksualus, ar tik tokiu prisistato tikėdamasis, kad taip gaus prieglobstį, kol kas nesugalvota.
Sąlygas įvertino teigiamai
Apžiūrėję įkalinimo įstaigą ir pabendravę su migrantai ŽTK nariai, kurių čia iš viso lankėsi 4, sąlygas įvertino teigiamai.
„Pajuokaujant, kai kurios sąlygos primena mano studentavimo laikus, kai gyvenau bendrabutyje. Bet nė vienas žmogus nenorėtų gyventi taip, kaip čia gyvena“, – sakė socialdemokratas Tomas Bičiūnas.
Valstietis Dainius Kepenis minėjo, kad migrantai žinojo, kur važiuoja, todėl per daug gailėti jų nereikia.
„Tie žmonės, kurie čia važiavo, suprato, kad važiuoja ne į poilsio namus, dabar ir moka už tai, kenčia. Sąlygos kaip kalėjime. Išvažiavo žmonės, kurie kalėjo, į jų vietų. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tie žmonės transliuoja savo nuotaikas namo ir daugiau čia niekas važiuoti nebenorės. Graudu, kai atvykėlis turi gyventi kalėjimo sąlygomis, bet mes čia jų nekvietėme. Ypatingo širdies skausmo turbūt neturime, nors, aišku, skauda širdį, kad žmonės čia aptverti negali išeiti į laisvę“, – savo vertinimu dalinosi Seimo narys.
V. Bakas taip pat pritarė, kad sąlygos čia tikrai yra pakankamai žmoniškos, nors problemų ir yra.
„Jei dar kartą būtume mes tikrinami Jungtinių Tautų organizacijos, mes gautume pastabų, bet pavadinti sąlygų nežmoniškomis aš negalėčiau. Iš tiesų psichologinė būsena jų sudėtinga, jie jau daug mėnesių uždaryti, nežino savo ateities. Saugumas, stogas virš galvos, maistas, jis yra, baziniai poreikiai čia yra užtikrinti“, – sakė V. Bakas.
Jo teigimu, pirmiausia problemas reiktų spręsti demilitarizuojant sistemą, migrantus turėtų prižiūrėti ne pasieniečiai.
„Pati esminė problema, Lietuvoje esančių migrantų situaciją reikia demilitarizuoti. Pasieniečiai negali ir neturi būti nei medikais, nei socialiniais darbuotojais. Pasieniečių kompetencija yra saugoti sieną, jie neruošti, nemokyti teikti socialines paslaugas. Reikia kuo greičiau pabėgėlių klausimą demilitarizuoti“, - sakė jis.