„Netylėsiu. Važiuosiu į Strasbūrą, į Briuselį ir viską papasakosiu, kaip buvau suimta ir kankinama izoliatoriuje“, – sako politikė.
Merė teigia, kad jai mesti įtarimai susiję su artėjančiais tiesioginiais merų rinkimais ir neatmeta, kad tai gali būti ir jos oponentų kerštas. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su D. Štraupaite Visagino ligoninėje.
– Prezidentė šiurpo apsilankiusi Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Jūs ten praleidote savaitę. Ką patyrėte?
– Ačiū Prezidentei, kad ji atkreipė dėmesį į šią įstaigą, aš iš ten jai parašiau graudų laišką ir prašiau pagalbos. Izoliatorius yra Stalino lageris, sąlygos čia baisios, baisesnių neįsivaizdavau. Mano dėdės pasakojo, kaip lageriuose peles valgė, tai ten tik pelių trūko, kurias galima būtų valgyti. Ten languose nėra nei vieno stiklo, šalta, naktį kaliniai pradeda daužyti į sienas ir prašyti pagalbos, nes jiems šalta. Savaitę praleidau siaubingomis sąlygomis. Po mano langais buvo pririštas šuo, jis kaukdavo, cypdavo naktimis. Aš jam vis bandydavau išmesti duonos, užteptos koše, nes šunys ten kankinami ir nemaitinami. O nesuvalgytą maistą mums liepdavo išmesti į unitazą, šunims neduodavo – esą, taip negalima. Nuolat inkščiantys, lojantys šunys neleisdavo užmigti. Lovos senos, surūdijusios, sienos baisios, ištrupėjusios. Prezidentė viską matė ir, manau, ji padarys tvarką.
– Ko siekiama laikant žmones tokiomis sąlygomis? Manau, turėjote laiko apie tai pagalvoti?
– Į tardymo izoliatorių pakliūna dar nenuteisti žmonės, jie ten laikomi net ir aštuonis mėnesius. Žmonės kankinami. Nežinau, ko siekiama. Moterys, vyrai laikomi tame pačiame izoliatoriuje ir moterys girdi už sienų sklindančias baisias dejones. Į izoliatorių pakliūna ir narkomanai, kurie kenčia nuo abstinencijos, aimanuoja, pjaustosi venas. Ryte negalima žingsnio žengti per kraujo klanus. Aš stebiuosi tardymo izoliatoriaus darbuotojais, kurie dirba tokiomis kenksmingomis, nežmoniškomis sąlygomis už mažą atlyginimą.
– Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevežio skyrius Jums pareiškė įtarimus. Ką galite apie tai pasakyti? Ar savivaldybės darbuotojai kada nors dirbo Jūsų, Jūsų artimųjų, draugų namuose, sodybose, kitose vietose, kaip teigiama kaltinamajame akte?
– Mano namuose niekada nedirbo joks savivaldybės darbuotojas, ūkyje taip pat, nes aš neturiu ūkio, neturiu daržo. Mano mamai 86 metai, ji taip pat guli šioje ligoninėje, ji taip pat neturi jokių daržų.
– Gal koks ūkvedys pakeitė lemputes ar nudažė sieną?
– Mano butas neremontuotas jau 20 metų, galiu parodyti ir mamos butą. Aš eisiu iki Strasbūro ir įrodysiu, kad niekas niekada neremontavo nei mano, nei mamos buto.
– Sakote, kad viskas, kas parašyta akte, yra laužta iš piršto?
– Taip, beveik viskas. Esu paprašiusi vieno žmogaus nušienauti stagarus, kurių nenušienaudavo žoliapjovė. Tai vieną kartą žmogus nušienavo tuos stagarus, aš jam sumokėjau.
– Jis yra savivaldybės darbuotojas, bet Jūs jam sumokėjote?
– Man atrodo, kad jis nėra savivaldybės darbuotojas. Bet STT kvietėsi visus savivaldybės aplinkos tvarkymo skyriaus darbuotojus į prokuratūrą, darė didžiulį spaudimą. Tuo metu mane laikė prie prokuratūros automobilyje ir aš mačiau, kad darbuotojai išeina po apklausos drebėdami. Kaltinamajame akte rašoma, esą man nuolat darbuotojai tvarkė, aš nuolat piktnaudžiavau tarnybine padėtimi, viskuo naudojausi. Galiu prieš Dievą visais šventaisiais prisiekti – man niekas nieko netvarkė.
– Ponia mere, netgi jei būtų ir tvarkę – ar tie kaltinimai yra tokie, kad žmogų galima būtų suimti mėnesiui? Pirmos instancijos teismas Jus leido suimti mėnesiui ir tik antros instancijos teismas sutrumpino terminą iki savaitės.
– Net ir prezidentė pasakė, kad žmogų suimti galima tik turint rimtą pagrindą. Aš neėmiau niekada jokių kyšių. Specialiosios tarnybos mane sekė metus – jie patys tai pasakė. Ir jau būtų prisekę, būtų pakišę galų gale. Bet aš niekada iš nieko neėmiau pinigų. Ir man niekas negali to pripaišyti, kad ir kaip stengtųsi. Visada prieš rinkimus apjuodinamas ir su antrankiais išvedamas vienas ar kitas meras. Tai jau tampa Lietuvos politikos dėsningumu.
– Jūs tai aiškinate rinkimais?
– Taip. Manau, rinkimai prasidėjo. Jau spalio 1 dieną galima buvo registruotis, o mane suėmė rugsėjo 23. Kodėl ne pernai, jei sekė metus? Kodėl tai padaryta dabar? Siekta, kad aš neturėčiau galimybės tapti kandidate į merus, nes tik iki gruodžio pradžios galima surinkti parašus ir tapti kandidate. Manau turėjo įtakos ir mano pasisakymai, kad Lietuvos politika būtų išmintinga tuomet, kai mes galėtume rasti bendrą kalbą su kaimynais, nes kaimynų nepasirenkame.
– Manote, kad kažkas sugalvojo planą, kad Jūsų neliktų Visagine? Gal turite konkrečių žinių?
– Šiandien aš manau, kad po tų rinkimų, kai postą Visagine prarado buvęs meras Vytautas Račkauskas, jis iki šiol negali nusiraminti. Daug žinojau apie jo veiksmus, apie tai galiu kalbėti ir netylėsiu. Viską mačiau, ką jis darė, nes buvau vicemerė. Buvau atleista iš pareigų, tačiau teismas mane sugrąžino. Tada buvęs meras dar kartą mane apskundė. Jis persekiojo mane nuo 2009 metų. Negaliu teigti, bet matydavau, kad mane kažkas fotografuoja, filmuoja, bet nekreipiau dėmesio – filmuokite kiek tik norite, nes aš nieko bloga nedarau ir nieko nebijau. Esu paprasta moteris, visą gyvenimą dirbusi politike. Aš 13 metų buvau Dūkšto mere, dirbu po 24 valandas per parą, bet jokių rūmų neturiu. Aš net namo neturiu. Tai kuo aš taip naudojausi? Ką aš tokio padariau, kad mane reikia vedžioti su antrankiais ir šitaip kankinti? Izoliatoriuje stačiau karšto vandens kibirus po lova, kad bet truputį sušilčiau ir užmigčiau. Už ką man visa tai?
– Kandidatuosite į Visagino merus?
– Kandidatuosiu. Ir tikrai nenusileisiu – važiuosiu į Strasbūrą, į Briuselį ir visiems pasakosiu apie tai, kaip buvau suimta, laikoma izoliatoriuje. Papasakosiu ir apie tai, kaip mano kabinete buvo sulaužytos spynelės, kaip buvau slapta filmuojama, sekama, nes nuolat girdėdavau bute keistą spragsėjimą, mačiau blykstes. Tokiais metodais dirba mūsų specialiosios tarnybos.