Kyšius priimdavo ne tik vaikus operavęs gydytojas, bet ir kartu šiose operacijose dalyvavusi anesteziologė. „Stengdavausi pinigų nebeimti, bet taip išėjo – žmonės įpratę gydytojams atsiskaityti, nors tai – nusikalstama veika“, – sako dėl kyšininkavimo nuteista Vilkaviškio ligoninės gydytoja anesteziologė Vida Zaikauskaitė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad V. Zaikauskaitę pagrįstai žemesnių instancijų teismai pripažino ne tik kalta ir skyrė 60 MGL (2 259,6 Eur) baudą, bet ir konfiskavo kaip kyšius gautus pinigus, taip pat metams uždraudė dirbti gydytoja anestezioge-reanimatologe.
Tuo metu V. Zaikauskaitės kolega gydytojas otorinolaringologas Raimundas Škėma iš darbo pasitraukė savo noru – medikas kasacine tvarka neskundė jam paskelbto nuosprendžio. Anksčiau teismas yra nuprendęs, kad R. Škėma gydytoju negalės dirbti dvejus metus, taip pat turi sumokėti 120 MGL (4 519,2 Eur) baudą.
Iš R. Škėmos teismas valstybės naudai konfiskavo 1 512, o iš V. Zaikauskaitės – 275 Eur, kuriuos jie gavo kaip kyšius iš operuotų vaikų tėvų.
Anot teismo, nustatyta, kad R. Škėma kyšius paėmė 19, o V. Zaikauskaitė – 10 kartų.
Ikiteisminis tyrimas dėl Vilkaviškio medikų kyšininkavimo buvo pradėtas dar 2016 m., kai vietos laikraščio žurnalistai pasidalino gyventojų pasakojimais, jog už nemokamas operacijas vaikams yra priversti mokėti pinigus. Tai Vilkaviškyje buvo vieša paslaptis, nors ne viena motina apie tai buvo rašiusi socialiniuose tinkluose.
Į apklausas iškviesti tėvai, kurių vaikai buvo operuojami, net neslėpė, kad už medicinos paslaugas turėdavo susimokėti – dauguma jų net neįtarė, jog už tai medikams jau sumoka valstybė.
„Pavasarį su dukra lankiausi pas gydytoją R. Škėmą privačioje klinikoje, nes turėjau šeimos gydytojos siuntimą dėl konsultacijos, – pasakojo viena motina. – Už konsultaciją man nereikėjo mokėti, tačiau gydytojas nusprendė, kad reikės vaikui daryti operaciją. Paklausiau gydytojo, kiek tai kainuos – pasakė, kad 70 eurų ir dar 30 eurų reikės duoti anesteziologui. Vėliau dukrai Vilkaviškio ligoninėje buvo atlikta adenoidų operacija – kai gydytojas R. Škėma atėjo po operacijos pažiūrėti, kaip dukra jaučiasi, jam sumokėjau 100 eurų.“
Moteris buvo įsitikinusi, kad gydytojui pinigus davė legaliai, nes dėl operacijos su juo tarėsi privačiame kabinete. „Lankantis pas privatų gydytoją visada reikia mokėti, tai atrodė natūralu“, – sakė ji.
Panašiai kalbėjo ir kitų vaikų tėvai – kai kurie pinigus perduodavo dar prieš operaciją, kiti visos sumos negalėjo iš karto sumokėti, todėl dalį pinigų perduodavo prieš, o likusią – po operacijos. Nė vienas pinigus mokėjusių tėvų kvitų iš medikų negaudavo.
Prie oficialaus atlyginimo kyšius gaudavę gydytojai pripažino jiems pateiktus įtarimus, todėl teisme jų byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka – dėl to nuteistiesiems trečdaliu buvo sumažintos bausmės. Tiesa, vėliau V. Zaikauskaitė ir R. Škėma nuosprendį skundė apeliacine tvarka, skundą buvo pateikęs ir prokuroras, siekęs medikams gerokai griežtesnių bausmių. Tačiau skundai buvo atmesti, kol galop Aukščiausiajam Teismui skundą įteikusi V. Zaikauskaitė suabejojo, ar baudžiamojon atsakomybėn neturėtų būti patraukti ir žmonės, mokėję pinigus.
Galutinį ir neskundžiamą sprendimą paskelbęs kasacinis teismas nurodė, kad gydytojams pinigus mokėję žmonės nežinojo, jog moka kyšius – jie buvo įsitikinę, kad medikams atsiskaito už privačioje klinikoje suteiktas medicinos paslaugas.
„Suklydau, man dėl to yra gėda, – bylą nagrinėjant apylinkės teisme sakė nuo 2000 m. gydytoja dirbanti V. Zaikauskaitė. Ji pažymėjo, kad negali pasakyti nei datų, kada ėmė kyšius, nei žmonių, kurie juos duodavo. – Pinigėlių neprašydavau, žmonės patys juos palikdavo ligos istorijoje, kai vaikus apžiūrėdavau prieš operaciją. Pripažįstu, kad matydavau, kaip tėvai deda pinigus, bet niekada jų neprašiau: „Prašau, duokite“. Nežinau, kodėl man dažniausiai duodavo 30 eurų.“
Medikė sakė, kad kai kurie žmonės pinigus paduodavo tiesiai į rankas, kai kas – įdėdavo į vokelį.
„Stengdavosi pinigų nebeimti, bet taip išėjo, – sakė V. Zaikauskaitė. – Žmonės įpratę gydytojams atsiskaityti, nors tai yra nusikalstama veika. Nežinojau, kad dar prieš operaciją gydytojas R. Škėma iš tėvų reikalaudavo duoti pinigų, nes su juo susitikdavau tik prieš operaciją operacinėje.“
Dėl kyšininkavimo baudžiamojon atsakomybėn patraukta medikė žadėjo, kad „tikrai ateityje tokių dalykų nebus“.
„Padariau gėdą ir medicinos sistemai, – sakė ji. – Darbe buvo ne vienas susirinkimas ir pasitarimai, kad tokie dalykai kaip kyšininkavimas yra netoleruojami ir negali būti daromi, tai draudžiama.“
Medikė sakė, kad visais operuojamais vaikais rūpinosi vienodai – nesvarbu, ar prieš operaciją gaudavo pinigų, ar ne. „Visus vienodai glaudžiau, mylėjau ir šnekinau, po operacijų vaikai vykdavo intensyviam stebėjimui, kartu su jais būdavo ir tėveliai, vaikai būdavo dėkingi, netgi turiu jų man dovanotus piešinius“, – teigė maždaug 5 metus kartu su R. Škėma dirbusi medikė.
Dėl savo elgesio gailėjosi ir R. Škėma – dėl pradėto tyrimo jis paliko darbą Vilkaviškio ligoninėje, taip pat nutraukė ir privačios klinikos veiklą.
„Gailiuosi, kad nukentėjo ir kenčia šeimos nariai, pacientai, kurie įtraukti į šį tyrimą, – teisme kalbėjo ilgametis Vilkaviškio gydytojas. – Pacientai nėra mano priešai, nenoriu su jais teistis, prisipažįstu, kad esu kaltas, gaila, kad žmonės tapo liudytojais ir kaltintojais. Visą laiką buvau įsitikinęs, kad nedarau nusikalstamų dalykų, nes su visais sutardavau pakankamai gerai, tikiu, kad padaryta klaida nenulems mano 30 metų gerų darbų sąrašo – psichologinis stresas ir pažeminimas buvo stiprus, dėl to šiuo metu negaliu dirbti savo tiesioginio darbo.“
Gydytojas teigė, kad privačia praktika pradėjo verstis dar 1995 m., jo darbo kabinete oficialiai buvo skelbiama, kad už kai kurias medicinos paslaugas gali tekti ir susimokėti.
„Ateidavo žmonės, paklausdavo, kiek, daktare, būsime skolingi“, – kalbėjo R. Škėma. Jis tikino, kad visuomet apžiūrėdavo mažiuosius ligonius, o jeigu jie būdavo apžiūrimi po darbo, jau vakare, atsisveikindamas visiems tėvams palinkėdavo ramios nakties.
„Nes kiekvienu vaiku rūpinausi kaip savo – jais rūpinausi nežiūrėdamas, kiek ir kas duos pinigų, nekreipdavau dėmesio į darbo valandas, – sakė R. Škėma. Jis pripažino, kad už ligonių su siuntimais operacijas apmokėdavo Ligonių kasa, o jis, kaip gydytojas, gaudavo atlyginimą iš Vilkaviškio ligoninės. – Niekada nesu reikalavęs pinigų iš vaikų tėvų, žmonės juos man duodavo kaip dovaną, tai buvo geranoriškumas už atliktą darbą.“
Vis dėlto, gydytojas pripažino, kad sulaukęs klausimų, kiek kainuos operacija, įvardydavo dažniausiai 100 eurų sumą, taip pat užsimindavo, kad reikės sumokėti ir anesteziologei. Bet jeigu vaiko tėvai perduodavo pinigus jam vienam, gydytojas su anesteziją darančia kolege kyšiu nepasidaindavo: „Maniau, kad jie su anesteziologe atsiskaitė atskirai“.
„Marijampolėje buvo operuojančių daktarų, taigi tėvai turėjo pasirinkimą – jie turėjo pasirinkimą neduoti man pinigų, bet jie atėjo į privatų kabinetą, tikėjosi geresnės paslaugos, – pažymėjo medikas. – Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad iš 40 mano operuotų vaikų man kaltinimai pateikti tik dėl 19 atvejų – kiti nedavė jokių pinigų, bet aš operavau. Jei žmogus paklausdavo, kaip atsiskaityti, tai tada tą ir pasakydavau, kai neklausdavo, nieko nereikalavau. Tie 19 asmenų turėjo pasirinkimą nemokėti pinigų.“
„Suprantu, kad negalima imti pinigų ir žmonėms sakyti apie pinigus – dėl to, kas nutiko, patyriau psichologinį stresą, šiuo metu negaliu operuoti“, – teigė nuteistas medikas.
Tiek V. Zaikauskaitė, tiek R. Škėma teismo buvo prašę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet šis prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas.