Išgirdo, kad vairuodamas naudojosi telefonu
„Pasijutau, kaip gavęs per veidą. Nes buvau nubaustas už tai, ko tikrai nedariau“, – portalui „Delfi“ sakė Kauno regione veikiančiai bendrovei vadovaujantis kaunietis V. Junevičius.
Jo istorija iš esmės niekuo nesiskiria nuo daugybės kitų, Lietuvos teismuose nagrinėtų bylų, kuriose žmonės ginčija policijos skirtas nuobaudas. Tik ši situacija įdomi tuo, jog V. Junevičius pateikė nemažai įrodymų, turėjusių liudyti jo nekaltumą. Dėmesio verti ir jo skundą atmetusio teismo motyvai, jog ranka pasiekiamą telefoną automobilio dėkle laikantis vairuotojas – tarsi potencialus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjas.
Įvykis, dėl kurio V. Junevičius ryžosi bylinėtis iki galo, nutiko 2020 metų vasario 28 dieną Kaune, Panerių gatvėje.
Tądien savo automobiliu „Mercedes Benz“ vykusį įmonės vadovą sustabdė policijos patruliai. Vienas jų priėjęs prie vairuotojo paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą.
V. Junevičius vėliau pripažino pasiginčijęs su pareigūnu, reikalavęs, kad šis paaiškintų, už kokį pažeidimą jį sustabdė. Vairuotojo bendravimo tonas atsispindėjo ir vėlesniuose pareigūnų liudijimuose, šie teigė, jog kaunietis bendravo įžūliai.
„Net nežinau, kodėl mane sustabdė. Važiavau ramiai, niekur neskubėjau. Gal dėl to, kad mano automobilio numeriai su trimis šešetais“, – svarstė kaunietis.
Viskas baigėsi tuo, jog V. Junevičiui buvo pareikšta, kad jis vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, buvo surašytas protokolas. Savo kaltę neigęs vairuotojas atsisakė pasirašyti, todėl dokumentą pareigūnas į saloną įdėjo per pravertą durelių stiklą.
Policijos nutarimą apskundė teismui
Jeigu būtų sutikęs su tuo, kuo jį kaltino policininkai, V. Junevičius galėjo sumokėti pusę minimalios baudos – 30 eurų.
Tačiau kaunietis nesutiko su policininkų teiginiais, pasisamdęs advokatą kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Per savo atstovą jis prašė pateikti vaizdo įrašus, kuriuos fiksavo tiek policijos automobilyje buvusi, tiek ir patrulio asmeninė vaizdo kameros. Tačiau įrašai pateikti nebuvo, sulaukta atsakymo, kad jie neteikiami dėl asmens duomenų apsaugos. Esą įrašuose gali būti užfiksuoti ir kiti asmenys.
Viskas baigėsi tuo, kad V. Junevičiui policija skyrė 75 eurų baudą, o šį nutarimą verslininkas apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Jis atkreipė dėmesį, kad policininkai tarnybinius pranešimus dėl įvykio vadovybei pateikė ne 2020 m. vasario 28 d., bet praėjus 19 dienų po fiksuoto nusižengimo – 2020 m. kovo 19 d., t. y. tik tuomet, kai buvo rengiamas atsakymas į užklausimą dėl prašomos informacijos pateikimo.
„Nei administracinio nusižengimo protokole, nei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nei policijos atsakyme į prašymą suteikti informaciją nenurodoma, kaip ir kokį mobilų telefoną naudojo pareiškėjas, t. y. kokie tariamai naudoto mobilaus telefono individualūs požymiai – gamintojas, modelis, korpuso spalva, papildomi aksesuarai, dėklas, o taip pat kuria ranka buvo laikomas mobilaus telefono aparatas, kokioje padėtyje – ar prie ausies, tada kurioje pusėje, prie veido, tada kokioje vietoje ir ar kokioje kitoje pozicijoje“, – rašoma skunde.
Pateikė ir telefono išklotinę, ir automobilio salono nuotrauką
Kaunietis pateikė nemažai argumentų, kad ne tik nesinaudojo telefonu, bet ir neturėjo tikslo tai daryti. V. Junevičius akcentavo, kad jo „S“ klasės „Mercedes – Benz“ yra sumontuota gamyklinė laisvų rankų įranga, tad į skambutį galima atsiliepti paspaudus tam skirtą mygtuką, o žinutės bei kita informacija rodoma automobilio ekrane.
V. Junevičius pasirūpino ir įrodymu, kad pažeidimo fiksavimo metu telefonu nebuvo naudojamasi. Jis teismui pateikė mobiliojo ryšio operatoriaus detalią ataskaitą, liudijančią, kad tuo metu jis neskambino, skambučių nepriėmė, nerašė ir negavo SMS žinučių, nesinaudojo internetu.
Panašu, jog šių argumentų turėjo pakakti, juolab, kad savo kaltę neigęs žmogus padarė viską, ką galėjo. Be to jis pateikė teismui nuotrauką, kurioje matyti jo „Mercedes“ salone, šalia vairo esantis laikiklis telefonui. Tačiau turėjusi tapti nekaltumo įrodymu ši nuotrauka vėliau buvo vertinama visiškai kitaip.
Teismui pateiktame skunde taip pat nurodoma, jog policijos pareigūnas, kuris bendravo su vairuotoju, buvo prisisegęs „Body“ kamerą. Šis įrenginys nuolatos fiksuoja vaizdą, o jo daryti įrašai padeda išspręsti ginčytinas situacijas.
Visgi, nei šios kameros, nei tos, kuri sumontuota tarnybiniame policijos automobilyje daryti įrašai net ir teismui pateikti nebuvo. Patys policininkai tikino, kad įrašai tiesiog neišsisaugojo, o kodėl taip nutiko – jie pasakyti negalintys bei minėjo, kad taip kartais nutinka.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad V. Junevičiaus teigimu, jį sustabdžiusiam policijos pareigūnui R. Š. siūlęs paimti ir apžiūrėti jo mobilųjį telefoną ir įsitikinti, kad kelionės metu nebuvo naudotas, tačiau policijos pareigūnas į tai nereagavo. Jis nuėjo į tarnybinį automobilį, po 10 – 15 minučių grįžęs liepė pasirašyti. Vairuotojas tai padaryti atsisakė, todėl, jo teigimu, policininkas protokolą įmetė per automobilio langą, grįžo pas laukiantį kolegą ir nuvažiavo.
V. Junevičiaus advokatas prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad klientą sustabdę policijos pareigūnai nieko netyrė, nenagrinėjo, savo tarnybiniame automobilyje surašė protokolą ir jį paliko vairuotojui. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus policijoje žodinio proceso tvarka, vėliau sužinojo, buvo atlikti nauji tyrimai: bylą nagrinėjusi pareigūnė pridėjo pakartotinius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus. Juose nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, tik tai, jog V. Junevičius naudojosi mobiliuoju telefonu galimai dešine ranka, tačiau nenurodyta konkrečių aplinkybių – ar skaitė, ar rašė, ar kalbėjo.
Policijos argumentai: pareigūnai matė, kaip vairuotojas naudojosi telefonu
Atsiliepime į skundą policijos atstovai akcentavo, jog byloje nesama duomenų, jog kaunietį sustabdę ir pareigūnai būtų kaip nors suinteresuoti apkalbėti šį žmogų.
„Nenustatytas ir jų asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl jų teiginiais nėra pagrindo netikėti. Abu patruliavę pareigūnai aiškiai matė, kaip minėto automobilio vairuotojas ranka naudojosi mobiliojo ryšio telefonu taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pareiškėjo automobilis buvo sustabdytas Panerių gatvėje, naudojant šviesos ir garsinį signalus“, – rašoma atsiliepime.
Pareigūnai papildomai paaiškino, kad vairuotojas mobiliojo ryšio telefonu naudojosi dešine ranka galimai rašydamas trumpąją SMS žinutę ar kitaip liesdamas telefono ekraną.
Vienas policininkų teisme aiškino, jog priėjęs prie vairuotojo stebėjo, ar asmuo nėra agresyvus, ar neturi prie savęs draudžiamų daiktų, todėl nematė, kur yra telefonas, o vairuotojo rankos buvo nuleistos, laikomos ramiai.
Policininkas minėjo vairuotojo neprašęs parodyti telefono, kadangi nebuvo jokių abejonių, kad jis galėjo naudoti ne telefoną, o rankoje laikyti kažką kito.
Ryšio operatoriaus ataskaita neįrodo vairuotojo nekaltumo ?
Nors kaltę neigiantis vairuotojas pateikė tiek išsamią išklotinę, tiek ir automobilio salono nuotraukas, kuriame matomas telefono laikiklis, teismas priėmė jam nepalankų sprendimą. Nepaisant to, jog remtasi tik policijos pareigūnų liudijimais, jie nepateikė jokių vaizdo įrašų, konstatuota, jog netikėti policininkais pagrindo nėra. Galiausiai pareiškėjo argumentai, kad jo „S“ klasės „Mercedes – Benz“ automobilyje veikia gamyklinė belaidė laisvų rankų įranga, o telefonas laikomas laikiklyje buvo panaudoti ne jo naudai.
„Teismas taip pat laiko nustatyta aplinkybę, kad telefonas pareiškėjo automobilyje laikomas specialiai jam laikyti skirtoje vietoje, esančioje ant automobilio prietaisų skydelio, vairo kairėje pusėje – ši aplinkybė nustatyta remiantis pareiškėjo paaiškinimais, o taip pat pareiškėjo darytomis automobilio salono fotonuotraukomis.
Iš paminėtų fotonuotraukų matyti, kad telefonas automobilyje laikomas vairuotojui lengvai ranka pasiekiamoje vietoje. Šios aplinkybės, teismo nuomone, laikytinos svarbiomis sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas“, – pasisakė Kauno apylinkės teismas.
Teismo neįtikino ir V. Junevičiaus pateikta detali ataskaita, kurioje aiškiai matoma, kad tuo laikotarpiu, kai verslininkas buvo stabdomas policijos pareigūnų, jis telefonu nekalbėjo, nesiuntė ir negavo SMS žinučių.
„Tokie paaiškinimai neįrodo pareiškėjo nekaltumo dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo ir yra vertintini kritiškai“, – konstatavo teismas.
Teismo nuomone, V. Junevičiaus teiginys, kad jam žinomi KET reikalavimai dėl draudimo naudotis telefonu, todėl dar namų kieme, neužvedęs automobilio variklio, mobilų telefoną pritvirtino telefono laikiklyje ir visos kelionės metu jo nelietė, yra deklaratyvaus pobūdžio.
Vairuojant draudžiama ne tik skambinti, bet ir liesti telefoną
Atmetant savo kaltę kategoriškai neigusio kauniečio skundą akcentuota, jog pateikta mobiliojo ryšio operatoriaus išklotinė nepatvirtina, kad V. Junevičius tam tikru momentu iš tiesų nesinaudojo telefonu.
„Nežiūrėjo telefone esančios informacijos, pvz., anksčiau gautų SMS pranešimų, adresų knygutės duomenų, priminimų ir pan.“, – pasisakė teismas.
Kauniečio bandymas įrodyti savo nekaltumą pateikiant automobilio salono nuotraukas, kuriose matosi sumontuotas telefono laikiklis, buvo panaudotas prieš jį patį.
„Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėjo automobilyje yra sumontuota gamyklinė, pilnai funkcionuojanti laisvų rankų įranga, kuri leidžia atsiliepti į skambučius ir skaityti SMS žinutes naudojantis automobilio įranga, tačiau net ir esant tokiai įrangai pareiškėjas telefoną automobilyje laikė vairuotojui aiškiai matomoje ir lengvai ranka pasiekiamoje vietoje.
Tai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjui buvo svarbu telefoną laikyti matomoje ir lengvai ranka pasiekiamoje vietoje ne dėl skambinimo, atsiliepimo į skambučius ar SMS žinučių rašymo/skaitymo, o dėl kitų mobiliojo telefono funkcijų“, – nusprendė bylą išnagrinėjęs ir skundą atmetęs Kauno apylinkės teismas.
Priimant sprendimą atmesti kauniečio skundą remtasi ir teismų praktika, kurioje išaiškinta, ką reiškia KET sąvoka „naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis“ plačiąja prasme.
„Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo SMS žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją.
Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba išjungus transporto priemonės variklį, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu, vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų“, – pasisakė teismas.
Bylinėtis ryžosi iki galo, užsiminė apie vaizdo kamerą nuosavame automobilyje
Bylą pirmosios instancijos teisme pralaimėjęs kaunietis verslininkas nepasidavė, šį verdiktą skundė aukštesnės instancijos, Kauno apygardos teismui.
Jis minėjo negalintis suvokti, kodėl teismas patikėjo ne juo, o policininkais, nors šie taip ir nepateikė ginčą išspręsti galėjusių vaizdo įrašų.
„Čia jau esmė ne piniguose, o pačiame principe. Kodėl turiu būti baudžiamas už tai, ko aš nepadariau? Daugelį metų neturiu jokių pažeidimų ir visiškai nenoriu, kad mano istoriją gadintų štai toks nusižengimas“, – sakė V. Junevičius.
Kaunietis ironizavo, jog esant tokiai situacijai, ko gero reikės automobilio salone sumontuoti vaizdo kamerą, kad prireikus jos įrašą galėtų panaudoti sprendžiant ginčytiną situaciją.
Apygardos teisme pasiekė pergalę: abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai
Nors pirmosios instancijos teismas V. Junevičiaus skundą atmetė ir patikėjo policijos pareigūnų parodymais, jo skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas į situaciją pažvelgė kiek kitaip.
Teismas konstatavo, kad vairuotojas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik neabejotinai nustačius, kad jis vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Pasak teismo, nors vairuotoją nubaudę policininkai teigė, kad jis naudojosi telefonu, tačiau šioje situacijoje vien pareigūnų parodymų nepakanka nustatant žmogaus kaltę. Juolab dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo pateikti tarnybinio pareigūnų automobilio ir asmeninės patrulio vaizdo kamerų įrašai, dėl to atsiranda pagrįsta abejonė pačių pareigūnų parodymais.
„Kita vertus, panašiais atvejais galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsiant surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., bent jau apžiūrėti jo mobilaus ryšio telefoną (telefonus), nustatyti naudojamus numerius, išsiaiškinti, ar mobiliajame telefone, kuriuo naudojantis galimai buvo padarytas nusižengimas, galimas vienos ar dviejų SIM kortelių naudojimas, reikiamais atvejais net gauti skambučių išklotines ir pan.). Šioje byloje tai nebuvo daroma.
Dėl to apygardos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju Institucija (policija - red.) pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose nuo automobilio sustabdymo momento praėjus net 19 dienų, o vėliau praėjus keliems mėnesiams dar patikslintais", – pasisakė Kauno apygardos teismas.
Kauniečio apeliacinį skundą nagrinėjęs teisėjas kritiškai įvertino ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ryšio operatoriaus išklotinė, kurioje aiškiai matyti, kad stabdymo metu vairuotojas telefonu nesinaudojo, jo kaltės dar nepaneigia. Esą jis galėjo naudotis ir kitomis telefono funkcijomis.
„Sutiktina, kad taip iš tiesų galėjo būti, tačiau lygiai taip pat galėjo ir nebūti – taigi, apylinkės teismas iškėlė prielaidą, kuri turėjo būti paneigta, nes priešingu atveju bet kuri prielaida ar abejonė, kurios negalima paneigti bylos įrodymais, turi būti vertinama pažeidėjo naudai. <...>
Todėl, esant anksčiau aptartiems prieštaringiems bylos įrodymams, V. Junevičiaus kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo šiuo atveju negali būti grindžiama vien liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai", – pasisakė neskundžiamu nutarimu bylą nutraukęs ir vairuotoją išteisinęs Kauno apygardos teismas.
