Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nurodė į ankstesnes pareigas grąžinti buvusį Darbo biržos (LDB) vadovą Vidą Šlekaitį ir Valstybės tarnybos departamento (VTD) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) direktorių Osvaldą Šarmavičių. Panašūs atvejai nėra jau tokie reti. Buvusių valdininkų pergales teismuose vainikuoja jiems už priverstines pravaikštas priskaičiuojamos dešimtys ar net šimtai tūkstančių litų. Tokios sumos turi būti mokamos iš neteisėtą sprendimą atleisti valdininką priėmusios institucijos biudžeto.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) su tuomečiu ministru Algiu Čapliku priešakyje taip pat nusvilo dėl neatidumo. Keisdama struktūrą, SAM oficialiai mažindama pareigybes atsisakė keliolikos tarnautojų paslaugų, nors pareigybės taip ir liko nepanaikintos. Buvęs Vidaus audito skyriaus vedėjas Gediminas Valantavičius LVAT sprendimu buvo grąžintas į darbą ir už priverstines pravaikštas nuo 2009 metų rudens iki 2011-ųjų kovo SAM biudžetą palengvino 73 tūkst. litų. Buvusi Alytaus savivaldybės kontrolierė Irena Sedleckaitė dėl tuomečio mero Česlovo Daugėlos vadovautos tarybos sprendimo ją atleisti iš miesto iždo prisiteisė 100 tūkst. litų. Atskaičius mokesčius jai kompensuota 60 tūkst. litų. 50 tūkst. litų iš Jonavos miesto savivaldybės prisiteisė ir buvusi merijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Juškevičienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras pažymi, kad konkretūs neteisėtų sprendimų autoriai dėl biurokratinių vingrybių atsakomybės išvengia. Anot Seimo TTK pirmininko S.Šedbaro, nors Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės tarnautojo kaltės, kompensavimo mechanizmą, jis pritaikomas retai. "Materialinė atsakomybė galėtų būti taikoma bent iš dalies. Visą sumą priteisti iš valdininko būtų sudėtinga", - dienraščiui sakė parlamentaras. Anot jo, tokiais atvejais turėtų reaguoti Valstybės kontrolė ar Generalinė prokuratūra.