Ketverius metus Danijoje gyvenantis A. Rokas mano, kad svetimos šalies kariuomenėje įgyta patirtis vėliau padėtų ir Lietuvai. Vaikinas sako nustebęs dėl tokios griežtos lietuviškos tvarkos, kai ant plauko pakimba net pilietybė.
„Vis tiek mes esam Europos Sąjungoje. Nėra skirtumo, ar Lietuvai, ar Danijai, vis tiek einam į tą pačią pusę. Tikrai galėtų būt šiek tiek lengvesni įstatymai “, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Danijoje mokslus baigęs ir kario duonos ragauti panoręs A. Rokas.
Jaunuolio teigimu, Lietuvos ir Danijos kariuomenės glaudžiai bendradarbiauja, kartu karius siunčia į panašias misijas, dalyvauja pratybose.
Žalią šviesą tarnauti svetimoje šalyje panevėžiečiui uždegė Lietuvos Vyriausybė, tačiau pabrėžė, kad tokia išimtis išskirtinė. Anot krašto apsaugos ministro, tokio leidimo greičiausiai negautų norintys tarnauti ne NATO šalyje.
„Reikėtų kiekvienu atveju svarstyti, bet mes kalbam apie tuos piliečius, kurie tarnauja mūsų sąjungininkų kariuomenėse ir kurie tokio leidimo prašo. Bet yra tikrai nemaža procedūra, įvairios žinybos domisi aplinkybėm ir tik tokiu atveju, kai yra visų sutikimas, paruošiamas leidimas ir Vyriausybė tokį leidimą suteikia“, – tvarką paaiškino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Lietuvius vilioja ne tik Danijos kariuomenė. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius 12 metų tarnauti įvairiose NATO šalyse Lietuva leido septyniems savo piliečiams.