Atvykus į stovyklą Medininkuose, dieną moterys žaidė krepšinį, o paskui dainuodamos būriu grįžinėjo į savo teritoriją. Prie konteinerinių namelių šnekučiavosi jų gyventojai. Viename iš jų užtikome kelias šrilankietes, kurios, pasidėjusios ant stalo tortą, rengėsi čia švęsti vienos jų gimtadienį.
Maždaug prieš vidurdienį gyvenimas stovykloje vyko palyginti ramiai. Žurnalistus lydėję pasieniečiai sakė, kad dalis stovyklos gyventojų dar neatsibudo.
Pakalbinti užsieniečiai dažniausia priežastimi, dėl ko jie leidosi į ilgą ir rizikingą kelionę, aiškino padėtimi jų šalyje. Žmonės Europoje ieško saugumo, labiausiai nori laisvės, o tada dirbti.
„Mūsų šalyje negerai. Yra problemų dėl saugumo. Atvykome čia, kad būtume saugios, kad ieškotume pagalbos. Pas mus yra saugumo, politinių problemų, ten žudo žmones. Ten negerai, dėl to mes ir atvykome. Nes mes žinome, kad Europoje yra gerbiamos žmogaus teisės. Pas mus to nėra“, – kalbėjo iš Gvinėjos atvykusi Aniece, kurią sutikome viename iš vadinamųjų valgomųjų su drauge tepant sumuštinius, ir dedant juos į konvekcinę krosnelę.
Aniece didžiausias noras yra laisvė, o tada dirbti. Nors, pavyzdžiui, stovykloje sutiktas ir pakalbintas vyras, kuris sakė esąs iš etnoreliginės jezidų grupės, sakė, kad stovykloje, jei reikia, galėtų be problemų gyventi ir penkerius metus.
„Irake ateina ISIS, o tada jie jau neklausia, ar čia yra jezidai, ar musulmonai. Jie žudo visus. Esu čia dešimt mėnesių, bet galiu gyventi ir penkerius metus. Jokių problemų. Irake yra problemos, o čia labai gerai. Čia – ne kaip Irake, turime vandens, elektros 24 valandas“, – sakė jis.
Paklaustas, koks jo vardas, vaikinas, lankantis lietuvių kalbos pamokas, prajuko ir pasiūlė vadinti jį Šarūnu.
Neįtinka maistas
Tarp skundų dėl gyvenimo stovykloje sąlygų iš kelių kalbintų užsieniečių dažniausiai skambėjo noras patiems gamintis maistą.
„Sąlygos čia gyventi nėra palankios. Matote, mes neturime, kur gamintis maisto. Tas maistas, kurį mums duoda, tai nevalgoma, tai nėra geras maistas“, – sakė Aniece.
Apie tai, kad Lietuvoje nepatinka tai, kad negali stovykloje gamintis maisto, na ir dar oras – lietus, minėjo ir kalbinti irakiečiai.
Maistas čia yra apskritai opus klausimas. Kaip aiškino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Migracijos valdybos viršininkas Giedrius Ranonis, įrengti virtuvių su spec. įranga stovykloje Medininkuose neįmanoma bent dėl dviejų problemų – elektros įtampos laidai nepaskaičiuoti tokiai didelei apkrovai, visos pastotės, kurios yra šalia, jau dabar yra maksimaliai išnaudotos, ir nuotekų sistema jau yra pilnai apkrauta.
Tačiau, kaip jis aiškino, stovykloje gyventojai tris kartus per dieną gauna šilto maisto.
„Mes turime keturių tipų maitinimą – įprastinį, alternatyvų, vegetarinį ir su specialiais poreikiais“, – sakė G. Ranonis.
Pasak VSAT atstovo, administracija kartu su vertėjais, nevyriausybininkais, o ir maisto gamintojai nuolat daro apklausas, koks maistas gyventojams būtų tinkamas.
„Nes yra ne tik skirtingų tautų, bet ir mitybos įpročių atstovai. Vieni nori daugiau makaronų, kiti nenori makaronų. Vieni nori ryžių, kiti – nenori. Didžioji dalis pageidauja vištienos. Jeigu tai yra vištiena, tai negerai, jeigu bus apipilta padažu. Jeigu tai yra žuvis, tai žuvis turi būti atskirai nuo kitų ingredientų. Jeigu padažas bus užpiltas ant viršaus, tai – negerai. Mūsų kotletai, salotos jiems netinka. Jie nori daugiau savo tradicinio maisto, pagaminto pagal jų tikėjimo reikalavimus. Jeigu tai – mėsa, tai pagal jų tradicijas turi būti paskersti gyvuliai“, – pasakojo G. Ranonis.
VSAT Migracijos valdybos viršininkas buvo atviras, kad nesuvalgomo maisto kiekiai nėra maži.
„Teko lankytis panašiuose centruose nemažai šalių. Tai yra viena pagrindinių problemų ir kitose šalyse. Labai sunku įtikti kiekvienam žmogui pagal jų mitybos įpročius. Kiekvieną dieną čia atvyksta dvi mobilios parduotuvės, ir žmonės gali nusipirkti maisto, kuris nereikalauja terminio apdorojimo. Turime bendras patalpas, kuriose yra šaldytuvai, mikrobanginės, dabar dar nupirkome konvekcines krosneles“, – sakė G. Ranonis.
Pvz., italų pareigūnai stebisi lietuviais kolegomis, kurie duoda nelegalams stalo įrankius - „duodate jiems peilius?!“. Įvairiose šalyse migrantų laikymo sąlygos skirtingos: pvz., Švedijoje jie gyvena kaip neblogame viešbutyje, o šalia esančioje Danijoje – kaip kalėjime.
Nesaugo daiktų
Dar viena problema, kurią akivaizdžiai mato pasieniečiai, kad gadinamas valstybės turtas, nesaugomi daiktai.
„Tai yra daugiau susiję su nemokėjimu naudotis įranga, su kultūros ypatumais, nes pas mus yra apgyvendinti skirtingų tautų atstovai. Tai tikriausiai didžiąja dalimi įtakoja sugebėjimą naudotis buitine technika, skalbimo mašinomis, mikrobangėmis. Jie šitoje vietoje nesijaučia šeimininkais. Dedame didžiules pastangas, mokome naudotis buitine įranga, technika, tačiau vis dėlto sunkiai sekasi. Jie nesijaučia šeimininkais, jiems nereikia už tai mokėti. Moka valstybė. Ir automatiškai daiktai nėra saugomi“, – pasakojo G. Ranonis.
VSAT Migracijos valdybos viršininkas nespekuliavo, ar turto gadinimas yra susijęs su kažkokiu gyventojų noru pareikšti protestą.
„Bet sutikčiau, kad tai yra mūsų valstybės turto negerbimas, ir jo nesaugojimas. Jeigu mes komplektuojame buitinę techniką, tai ji kelių dienų laikotarpyje pradeda gesti, nepaisant to, kad mes, pavyzdžiui, naudotis mikrobangėmis krosnelėmis mokome nuo pat centro įkūrimo pradžios, ir vis tiek mikrobangės krosnelės masiškai sudega.
Problema yra su elektriniais šildytuvais. Kiekviename namelyje yra elektriniai šildytuvai, tai jie improvizuoja, ir iš šildytuvų darosi elektrines keptuves. Šnekame, aiškiname apie pavojus“, – sakė G. Ranonis.
Dar kiti užsieniečiai įsigudrina gaminti termosuose karštam vandeniui.
„Tarkime, kai yra dešimties litrų termosai, tai jų paskirtis yra karštam vandeniui, kad galėtų pasidaryti kavos ar arbatos. Jie improvizuoja, bando virti kažkokius produktus, kuriuos nusiperka iš mobilių parduotuvių“, – pasakojo G. Ranonis.
Pasieniečiams krenta į akis, kad kai kurie užsieniečiai bendrose patalpose sėdi ant stalų, radiatoriai nutrypti kojomis. Stovyklos teritorijoje teko matyti daugybę sukrautų sulaužytų lovų.
Dušuose nuplėšomos užuolaidėlės. Pasieniečiai daro prielaidą, kad paskui jas užsieniečiai bando kabinti virš savo lovų, kad susikurtų privačią erdvę.
„Daug kalbame, dirba mūsų partneriai, Raudonojo kryžiaus atstovas, mūsų socialinis darbuotojas, aiškiname ir duodame instrukcijas. Situacija gerėja, bet tyčios elementų mes matome. Ar tai susiję su nepasitenkinimu dėl buvimo čia, to negaliu pasakyti, bet, kad su nesaugojimu, negerbimu mūsų darbo – taip, tą pastebime. Kad ir paskutinis atvejis, kai buvo sulaužytas, apibraižytas šaldytuvas. Tas išlieka“, – sakė G. Ranonis.
Pasieniečiai taip pat pastebi, kad labai greitai nuplėšomi jų pakabinami skelbimai su įvairia informacija, – ne tik kaip naudotis įranga, bet ir kaip užsiregistruoti pas gydytojus, kaip gauti teisinę pagalbą, dėl vidaus tvarkos taisyklių.
„Mes fiksuojame tokius atvejus, nes sulaukiame daug dėmesio iš įvairių organizacijų, kurios stebi mūsų veiklą. Deja, bet dėl apsidraudimo esame priversti fiksuoti tokius įvykius. Tas skelbimų nuėmimas, mano nuomone, yra vienas iš būdų atvykus tikrintojams pasakyti, kad „mums nesuteikiama reikiama informacija“, – kalbėjo G. Ranonis.
Taikyti atsakomybę už sugadintą turtą pasieniečiai gali tik tokiu atveju, jeigu žino, kas yra kaltininkas. Jį nustatyti dažnu atveju neįmanoma, nes stebėjimo kamerų bendrose ir gyvenamosiose patalpose nėra.
VSAT Migracijos valdybos viršininkas sakė, kad dažniausiai su žmonėmis bandomasi kalbėtis. Tarp atsakomybės formų yra galimybės paimti septynioms dienoms asmens telefoną, apriboti socialinę veiklą. „Stengiamės šitos praktikos netaikyti“, – sakė G. Ranonis.
Beje, telefonu ir internetu šios stovyklos gyventojai naudojasi laisvai. Teko matyti net iškabintą bevielio interneto slaptažodį.
Gyvena suskirstyti sektoriais
Medininkų stovykloje vyrai, moterys, vienišos šeimos gyvena atskiruose sektoriuose.
„Aišku, visiškai atskirti tarkime arabų nuo kurdų neįmanoma, kadangi vietos neužtenka. Bet bent jau vyrai atskirti nuo moterų, vienišos šeimos atskirtos, skirtingų religijų atstovų nepavyko atskirti. Bet tarkime paskutiniu žingsniu mes jezidus iškeldinome į atskirą sektorių“, – pasakojo G. Ranonis.
Pasak jo, įtampų stovykloje daugiau atsiranda buitiniu pagrindu.
„Žmonės gyvena uždaroje teritorijoje, ir nori ar nenori ta trintis automatiškai atsiranda. Ji nėra nuolatinė, intensyvi, bet būna, kad nepasidalina mikrobangine, dušo kabina. Kaip ir kiekviename kolektyve, visokių charakterių yra“, – sakė G. Ranonis.
VSAT Migracijos valdybos viršininkas sakė, kad daugiausiai problemų šio centro gyvavimo istorijoje jiems kelia moterys iš Afrikos.
„Sunku bendrauti su jomis. Jeigu su kitų kultūrų ir šalių atstovais randame bendrą kalbą, ir sprendimo būdus, tai Afrikos tautų atstovės, pabrėžiu moterys, yra labai problematiškos. Jos nepraleidžia progos patriukšmauti, kelti įtampas“, – pasakojo G. Ranonis.
Jis pasakojo, kad rudenį buvo atvejis, kai jos kėlė nepasitenkinimą organizuojamais pasimatymais su atvykstančiais giminaičiais.
„Visiems buvo atviros galimybės pasimatyti. Taip pat yra ir šiandien, atitikus tam tikrus kriterijus, – turi būti užpildytas prašymas, ir gali pasimatyti tam skirtose patalpose. Afrikietės čia neturi nei savo bendruomenės, nei tų lankytojų buvo daug, tai kėlė didžiulį nepasitenkinimą, kad neva vieniems leidžiame, o kitiems – ne. Nors buvo akivaizdu, kad jos tiesiog ieško dingsties patriukšmauti“, – sakė G. Ranonis.
Vėliau pašnekovas patikslino, kad toje bendruomenėje yra grupė aktyvių moterų, kurios organizuoja kitas.
„Vienas iš tokių net spaudoje aprašytų atvejų buvo, kai išdalinome moteriškus higieninius paketus. (…) Vieną dieną išdalinome, kitą dieną susirinko grupė moterų, ir pradėjo mėtyti per tvoras tuos paketus. Mes bandėme išsiaiškinti, kodėl taip elgiasi? Jos pamatė pagaminimo datą, ir mums nepavyko įtikinti, kad tai yra būtent pagaminimo data. O mažomis raidėmis buvo parašyta, kad nuo pagaminimo datos galioja penkis metus. Ir vertėjus kvietėmės. Vertėjai, kurie yra neutralūs žmonės, irgi nesugebėjo išaiškinti, kad čia tikrai yra tinkamas produktas.
Po to mums kiti žmonės prasitarė, kad iš vakaro Afrikos gyventojos praėjo per visus kambarius, ragino dalyvauti rytdienos proteste. Į šiukšlių maišus surinko paketus, kuriuos sugebėjo surasti, ir didžioji dalis afrikiečių, ir tos, kurios pabūgo jų grasinimo, išėjo prie vartų“, – pasakojo G. Ranonis.
Jis pasakojo, kad dar jų stovykloje buvo atvejis, kai užpulta iš pasimatymo su artimaisiais grįžinėjusi irakietė.
„Buvo nepasitenkinimas, kodėl buvo pasimatyti su artimaisiais – užpuolė, norėjo atimti daiktus, kuriuos artimieji perdavė. Puolėme gelbėti, ir mūsų pareigūnai net buvo apkandžioti“, – sakė G. Ranonis.
Šiuo metu Medininkų stovykloje gyvena 536 žmonės, iš jų 221 vyras, 315 moterų. 45 šeimos be vaikų.
„Vaikai čia buvo apgyvendinti pačioje pradžioje. Siekiant sudaryti geresnes apgyvendinimo sąlygas, buvo priimtas sprendimas iškeldinti šeimas su vaikais į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apgyvenimo centrus Rukloje ir Naujininkuose.
Šitie žmonės yra tie, kurie jau nebus iškelti, nes, mūsų supratimu, gali pilnai čia gyventi, jie čia bus iki galutinių sprendimų. Jie supranta, kad jie nebus iškelti nei į Naujininkus, nei į Ruklą, nei dar kažkur. Turbūt tas irgi užprogramuoja jų nepasitenkinimą“, – svarstė G. Ranonis.
Yra visokių užsiėmimų
Stovyklos gyventojams yra organizuojamas užimtumas. VSAT atstovas Saulius Jeruslanovas pasakojo, kad mokyklėlėje tris arba keturis kartus per savaitę savanoriai organizuoja migrantams lietuvių kalbos pamokas. Jas lanko apie 150 migrantų.
Pačių migrantų atstovai moko kitus anglų kalbos. Menų agentūra „Artscape“ organizuoja šokių terapiją. Vyksta rankdarbių užsiėmimai.
Moterys dabar labai įsitraukusios ir bando auginti sodinukus. Sektoriuose veikia kirpyklos-grožio salonai.
„Mums nevyriausybinės organizacijos teikia paramą kaip plaukų dažai ir kitokie reikmenys, tai panelės labai aktyviai dažosi plaukus. Kiekvienas kirpėjas turi veidrodį, peniuarus nuo plaukų, skutimosi mašinėles“, – pasakojo G. Ranonis.
Stovykloje vyksta fizinio aktyvumo užsiėmimai. Moterys aktyviai užsiima kalanetika, o vyrai turi bokso būrelį. Yra krepšinio aikštelė, kur galima žaisti ir futbolą. Įrenginėjama tinklinio aikštelė. Palapinėje yra įrengta treniruoklių salė.
Kalbant apie religinius poreikius, kiekvieną penktadienį katalikams, kurių didžiąją dalį sudaro afrikiečiai, laikomos mišios. VSAT atstovas pasakojo, kad dažnai jų laikyti atvyksta net kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Pas musulmonus kartą per mėnesį iš Islamo švietimo ir kultūros centro atvyksta imamas.
„Net gavosi taip, kad šrilankiečiams ir keliems indams atliepėme poreikį su Krišnos sąmonės atstovais. Mokyklėlėje buvo didelė šventė, su daug simbolikos – atsivežė statulėles, plakatus pasikabino, buvo dainuojama, daug maisto“, – sakė G. Ranonis.